aA
Kodėl vienos visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės pergalę rinkimuose prognozuoja Darbo partijai, kitos – socialdemokratams, o trečios – valdantiesiems konservatoriams? Ar apklausų rezultatai susiję su užsakovo norais? Ar visos visuomenės nuomonės apklausų bendrovės patikimos? Tokie klausimai kankina daugelį rinkėjų, kurie matydami skirtingus apklausų duomenis gūžčioja pečiais ir nežino – tikėti jais, ar ne.
Kodėl priešrinkiminės apklausos pergalę rinkimuose žada skirtingoms partijoms?
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Tarkime, „Vilmorus“, „Spinter tyrimų“ ar „Baltijos tyrimų“ apklausų duomenys pastaraisiais mėnesiais pergalę žada arba socialdemokratams, arba Darbo partijai, o telefoninę apklausą atlikusi agentūra „Factus“ rodo, kad visuomenės nuomonės apklausose pirmauja socialdemokratai bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Kodėl priešrinkiminės apklausos pergalę rinkimuose žada skirtingoms partijoms?
© Shutterstock nuotr.

Neseniai apklausos duomenis apie rinkėjų preferencijas paskelbė socialinių tyrimų įmonė „Visum verum“, kuri telefonu apklausė 500 respondentų ir nustatė, jog daugiausia žmonių būtų linkę balsuoti už socialdemokratus, kiek mažiau už Darbo partiją bei konservatorius, tačiau ketvirtą vietą pagal populiarumą šioje apklausoje užima nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“, kuriam žadama 7,4 proc. balsų.

Beje, šią apklausą užsakė tautinis žinių ir gyvenimo būdo portalas Alkas.lt, kuriame puoselėjamos idėjos sutampa su Tautininkų sąjungos, įsijungusios į susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“, vertybėmis.

Laidiniais telefonais atliekama apklausa naudingesnė konservatoriams

Vilmorus” direktorius Vladas Gaidys DELFI aiškina, kad apklausų rezultatai skiriasi šešių pagrindinių priežasčių. Pirmoji ta, kad iš Lietuvoje tiesioginio interviu metodu apklausiamų 1000 gyventojų, apsisprendę už ką balsuos, būna tik apie 600 žmonių – tikslumo apklausai tai neprideda.

V. Gaidys teigia, kad iš tiesų reiktų apklausti 1000 apsisprendusių balsuoti rinkėjų, bet tai būtų labai brangu – šiuo metu partinės apklausos sujungiamos su kitų užsakovų klausimais Omnibuso apklausoje.

Vladas Gaidys
Vladas Gaidys
© DELFI / Tomas Vinickas

„Rinkiminėse apklausose reikėtų apklausti daugiau žmonių nei paprastai vien dėl tos priežasties, kad būtų pririnkta balsuojančiųjų. Šiaip tie klausimai įdedami į Omnibuso apklausą, o jeigu dar reikėtų 500 žmonių specialiai apklausti, tai dešimtys tūkstančių litų susidarytų “, - teigė sociologas.

Rezultatai, anot sociologo, taip pat gali skirtis ir priklausomai nuo apklausos atlikimo metodikos: standartizuoto interviu metodu atlikta apklausa gali rodyti vienus rezultatus, telefoninė – kitokius. Pasak V. Gaidžio, jeigu apklausa atliekama laidiniais telefonais, egzistuoja tikimybė, kad rezultatai bus palankesni konservatoriams.

„Klasikinė apklausa yra respondento namuose, kurią mes kaip tik ir atliekame. Du kartus atėjai, jeigu nėra, sugrįžti vėl, namuose atrenki tikimybiškai. Bet yra kiti metodai. Tarkime, telefoninės apklausos. Pavyzdžiui, Švedijoje apie 90 proc. gyventojų turi laidinius telefonus, o pas mus tik virš 30 proc. Ir tie, kurie pasiliko laidinius telefonus, skiriasi nuo kitų – tai konservatyvesni žmonės ir dažniau balsuoja už Tėvynės sąjungą. Jeigu apklausime laidiniais telefonais, gausime skirtingą rezultatą nei paprastai“, - pasakojo V. Gaidys.

Sociologas sako, kad atliekant telefoninę apklausą, galima apklausti tiek laidiniais, tiek mobiliaisiais telefonais, tačiau tam reikia turėti specialią įrangą, pavyzdžiui, atsitiktinių skaičių generatorių.

„Trečia priežastis, kodėl skiriasi apklausų rezultatai, kai prieš klausimą apie rinkimus yra kiti kontekstiniai klausimai. Pavyzdžiui, ar jūs žinote, kad partija „x“ pasitarnavo žmonijai gelbėdama ekonomiką ar panašiai. Būna, kad tokius klausimus užsako kuri partija. O jei paskui paklausi: „Tai už ką gi jūs balsuosite?“ atsakymas bus atitinkamas. Čia toks nedoras dalykas, bet jų gali būti“, - teigė V. Gaidys.

Ketvirtas dalykas, pašnekovo teigimu, tas, kad rezultatams įtakos turi ir klausimų-atsakymų formuluotės. Pavyzdžiui, jei prie partijos, už kurią galima rinktis balsuoti, pavadinimo parašoma partijos lyderio pavardė – žmonės geriau orientuojasi. Bet jeigu asmuo neturi tvirtos nuomonės, jis linkęs rinktis pirmą sąraše parašytą partiją.

Penktas svarbus aspektas, anot V. Gaidžio – ar procentas balsų už tam tikrą partiją skaičiuojamas nuo visų apklaustų respondentų, ar nuo apsisprendusių eiti į rinkimus ir žinančių, už ką balsuos. Pavyzdžiui, jeigu apklausus 1000 žmonių, paaiškėja, kad apsisprendę, už ką balsuos, yra vos 600, tai socialdemokratams atiduoti savo balsą linkę 60 gyventojų vienu atveju sudarytų 10 proc. balsų, kitu – 6 proc.

Šeštas dalykas – partijų reitingus gali paveikti koks nors įvykis ar aptariama problema, kuri visuomenei labai aktuali.

„Pavyzdžiui, yra buvę, kad viena partija pasiūlė lizingu įsigyti žmonėms kapą, taip sakant moki iš anksto, kad būtum palaidotas. Seniems žmonėms tas lizingas nepatiko, tad ta partiją reitinguose kurį laiką krito, paskui užsimiršo. Kai kurie įvykiai gali turėtų įtakos, todėl reikia nurodyti, kada vyko apklausa“, - sakė V. Gaidys.

Sociologų profesinis kodeksas reikalauja nurodyti tikslias aplinkybes

Pasak V. Gaidžio, sociologų profesinis kodeksas reikalauja nurodyti: (1) kas atliko apklausą; (2) kieno užsakymu; (3) kokia kategorija žmonių apklausta (pavyzdžiui, „Vilmorus“ apklausia 18 metų amžiaus ir vyresnius gyventojus, „Spinter tyrimai“ - 18-75 metų amžiaus žmones, „Baltijos tyrimai“ - 18-74 metų amžiaus respondentus).

Maža to, anot V. Gaidžio, reikia nurodyti, (4) kur apklausa buvo atlikta, geografinis pasiskirstymas; (5) kada žmonės buvo apklausiami; (6) koks pasirinktas atrankos metodas (tikimybinė ar kvotinė-proporcinė); (7) informacijos rinkimo metodas (interviu namuose, telefonu ar kt.); (8) kokia buvo tiksli klausimo formuluotė.

Formuluotė, anot sociologo, yra ypač svarbi ir gali lemti atsakymą. Kaip pavyzdį jis pateikė du klausimus: „ar pritariate Lietuvos karių siuntimui į karštuosius pasaulio taškus?“ ir „ ar pritariate Lietuvos karių siuntimui į taikos palaikymo misijas?“. Akivaizdu, kad sąvoka „karštieji pasaulio taškai“ skatina nepritarimą.

I.Zokas: sociologinis tyrimas, ne kraujo tyrimas

Ignas Zokas
Ignas Zokas
© DELFI / Tomas Vinickas

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas teigia, kad stebėtis apklausų rezultatų skirtumais nereikia, tačiau pabrėžė, kad viešumoje dažnai neteisingai lyginami ne tik skirtingų laikotarpių, bet ir skirtingomis metodikomis atliktos apklausos. Pavyzdžiui, negalima lyginti telefoniniu būdu atliktos apklausos rezultatų su tiesioginio standartizuoto interviu duomenimis, mat jie bus netapatūs. 

„Vienas iš gero tyrimo atributų yra lygios galimybės patekti į tyrimą. Jeigu tyrimas bent 40 proc. daromas antžeminėmis linijomis, tai reiškia, kad jeigu aš neturiu telefono linijos, aš automatiškai nebepatenku net teoriškai į atranką“, - pasakojo I. Zokas.

Jo teigimu, telefoninių apklausų trūkumas tas, kad nėra vieningos duomenų bazės, iš kurios respondentai galėtų būti atrenkami: „Telefoninės apklausos trūkumas tas, kad nėra vieningos duomenų atrankos bazės: yra daug operatorių – yra mobilūs ir nemobilūs operatoriai“.

Tiesioginio interviu trūkumai tie, kad į juos mažiau patenka aktyviausias visuomenės sluoksnis – dirbantieji jauni asmenys, kurie būtų linkę balsuoti už liberalias jėgas, bet jų dažnai nėra namuose. Be to, atsakydami į klausimus akis į akį žmonės gali gudrauti ir neįvardinti, už ką balsuos.

„Mūsų trūkumas yra tas, kad apklausiame žmones nuo 18 iki 75 metų. Modeliuodami situaciją turime iš karto įvertinti, kad pas mus nepatenka žmonės, vyresni nei 75 metų. Tai reiškia, nepatenka vyriausio amžiaus gyventojai, kurie, politologų manymu, yra arba konservatorių, arba socialdemokratų rinkėjai, tai tos partijos šiek tiek nukenčia“, - teigė I. Zokas.

„Kodėl mes darome 75 metų ribą? Nes yra daromas Omnibus tyrimas, kai jungiami skirtingų klientų klausimai ir iš esmės už tą reikalą sumoka verslas. O verslui vyresni nei 75 metų gyventojai yra neįdomūs, nes jie yra mažų pajamų ir jų vartojimo krepšelis susiaurėjęs“, - paaiškino bendrovės vadovas.

Pasak I. Zoko, apklausų skirtumus gali lemti ir skirtingos respondentų atrankos metodikos – tikimybinė ar kvotinė. Tikimybinė atranka yra tokia, kai elementai atrenkami atsitiktiniu būdu ir kiekvieno elemento tikimybė patekti į imtį yra vienoda. Kvotinė atranka gaunama tada, kai populiacijos pogrupiams nustatomos jų atstovavimo kvotos. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos populiacijoje 53 proc. yra moterų, apklausoje bus siekiama apklausti atitinkamą kiekį moterų.

I. Zoko tvirtinimu, pasirinkus kvotinę atranką dažniausiai remiamasi Statistikos departamento duomenimis, bet jie gali netiksliai parodyti jaunimo skaičius dėl išorinės ir vidinės migracijos.

Maža to, pasak sociologo, žinančių, už ką balsuos, skaičiai yra maži, todėl paklaidos tikimybė auga.

„Visada yra didelė dalis tokių žmonių, kurie pasako, kad nežino ar balsuos, ar eis į rinkimus. Kai turi reikalą su trečdaliu visos imties, dar trečdalis neateis, trečdalis nenuspėjami, nes yra neapsisprendę, tai numatyti rezultatus yra pakankamai sunku. Tu dirbti su puse imties, o visa kita yra pilka zona“, - sakė I. Zokas.

„Tai yra blogai mums, sociologams, bet gerai reklamos ir viešųjų ryšių specialistams, nes tai rodo, kad tas paskutinis mėnuo turi labai didelės įtakos apsisprendimui. Didelis neapsisprendusių procentas rodo, kad žmonės apsisprendžia paskutinę minutę“, - pridūrė „Spinter tyrimų“ vadovas.

M.Katkus: kartais apklausos gali skatinti rinkėjus elgtis „kaip visi“

Mykolas Katkus
Mykolas Katkus
© DELFI / Valdas Kopūstas

Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus teigia, kad visuomenės nuomonės apklausų rezultatai iš dalies formuoja gyventojų nuomonę, nes skatina elgtis kaip visi, bet, jo teigimu, įtaka nėra visaapimanti ir neveikia tiesiogiai – tai yra, partijoms kai kada gali būti naudinga būti pirmoms, kai kada – ne.

„Pavyzdžiui, Rolando Pakso rinkimų kampanijoje, apklausos, kurios rodė, kad reitingai kyla ir kad R. Paksas yra nauja žvaigždė, buvo nepaprastai svarbios, nes jie tikėjosi laimėti pirmo turo dvikovą prieš Artūrą Paulauską. Tačiau noriu pažymėti, kad žinomos visuomenės nuomonės tyrimų įmonės kaip „Vilmorus“, RAIT, „Sic“ ar „Baltijos tyrimai“, nerizikuos dešimties metų reputacija vien dėl to, kad sužaistų vieną žaidimą“, - teigė M. Katkus.

R. Pakso rinkimų kampanijoje panašią įtaką kaip reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos turėjo ir įvairios apklausos internete, „Facebook'e“ ar balsavimo rezultatai kurioje nors televizijos laidoje. „Tie balsavimai irgi turi tam tikrą įtaką, nes parodo, kad visi mano šitaip, vadinasi, ir aš turiu manyti taip, kaip visi mano“, - sakė pašnekovas.

Tačiau parlamento rinkimuose situacija, anot M. Katkaus, kur kas komplikuotesnė. Anot jo, visuomenės nuomonės apklausa, kurios rezultatai rodo, jog dauguma žmonių linkę balsuoti už konservatorius, gali paskatinti į rinkimus ateiti dalį žmonių, kurie konservatorių nemėgsta, lygiai taip pat – apklausa, kad daugelis rinktųsi Darbo partiją, gali sujudinti konservatorių ar liberalų rėmėjus, kurie manys, kad reikia nepatingėti ir eiti balsuoti.

„Pats apklausos faktas savaime nieko nereiškia, turbūt kur kas labiau reiškia, kokioje šviesoje ir kokį tikslą turint ta apklausa yra pateikiama. Kartais partijoms ar politiniams veikėjams naudinga pirmauti. Pavyzdžiui, šiuo metu dėl vidutinio rinkėjo balso konkuruojantiems socialdemokratams ir Darbo partijai tokie pasakymai, kad viena ar kita partija išsiveržė į priekį, ko gero, yra naudingi“, - svarstė M. Katkus.

Pašnekovas teigia, kad panašiai yra su skalbimo milteliais – jeigu asmuo nėra šios prekės specialistas ir perka tik tuos miltelius, kurių pavadinimą atsimena, bet nekreipia dėmesio į reklamas, tai faktas, jog dauguma aplinkinių žmonių perka kurią nors skalbimo miltelių rūšį, jam gali būti svarbi.

Pašnekovo nuomone, visuomenės nuomonės tyrimai gali turėti netgi didesnės įtakos partijų rinkimų štabų mobilizavimui nei visuomenės narių apsisprendimui, už ką balsuoti.

Be to, M. Katkaus teigimu, visuomenės nuomonės apklausos anksčiau turėjo visai kitą prasmę – partijos jas naudodavo ne norėdamos pasitikrinti savo populiarumą, bet įrodinėdamos potencialiems rėmėjams, kad jiems esą būtina paremti tokią populiarią partiją, kuri greičiausiai formuos valdančią koaliciją arba bent turės galimybių tą daryti. Tačiau šiuo metu, anot pašnekovo, to nebėra, mat Seimas uždraudė juridiniams asmenims remti politines partijas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Baltarusijos pasieniečiai pradėjo taktines pratybas prie sienų su ES (225)

Baltarusijos vakarinėje Gardino srityje sienos apsaugos tarnybos antradienį pradėjo operatyvines...

Lietuvos bankas siūlo padidinti mokesčius uždirbantiems tarp 1000 ir 2000 eurų (402)

Lietuvos bankas siūlo keisti šalyje taikomą neapmokestinamojo pajamų dydžio formulę taip, kad...

Nelegalai pasiekė Kauną: iš autobusiuko išlipo mažiausiai 10 asmenų (182)

Antradienio popietę Jonavos gatvėje pastebėtas autobusiukas, iš kurio vienas po kito ropštėsi,...

Į Lietuvos teritoriją buvo neįleista apie 180 migrantų: daugiausiai – Varėnos pasienio rinktinės ruože užkardų vadovai turi instrukcijas, kaip reikia vykdyti naujausius sprendimus (354)

Į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo neįleisti ir apgręžti apie 180 migrantų, teigė...

Grybauskaitė pateikė 6 punktų planą, kaip valdyti neteisėtų migrantų krizę (686)

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė feisbuke antradienį surašė skubių ir dabar...

5 įpročiai, būdingi nesveikoms santuokoms: pasitikrinkite, ar jūsų porai negresia skyrybos

Ar skaičiuojate darbus, kuriuos atlikote savo namuose? Išskalbėte šešis glėbius drabužių,...

Žiemelio įmonės „Fitsout“ laukia bankrotas (2)

Teismas nepatvirtino „Avia Solutions Group“ savininko Gedimino Žiemelio valdomos 20 mln. eurų...

Turkija liepsnoja toliau: evakuojami gyventojai ir turistai (6)

Tūkstančiai ugniagesių Turkijoje toliau kovoja su jau savaitę liepsnojančiais miškų gaisrais....

Maksimali intriga ant žaliosios vejos: olimpiniuose pusfinaliuose – du pratęsimai ir baudiniai

Abu Tokijo olimpiados vyrų futbolo turnyro pusfinaliai antradienį nusikėlė į pratęsimą, viename...

Politologas apie Lukašenkos anūkės vestuves: sultonas nusprendė švęsti sunkiausiu metu (78)

Liepos 31 d. ištekėjo Vakarų nepripažįstamo autoritarinio Baltarusijos lyderio Aliaksandro...