K.Daukšys: koalicija su LSDP būtų patraukli

Jis sako pritariąs parlamentaro Petro Gražulio pozicijai dėl valstybinio visuomenės moralės reguliavimo: „Nenorime grįžti į tarybinius laikus, kai buvo mokoma, kaip reikia gyventi ir mąstyti. Kita vertus, turi būti ir valstybės ašis. Būtų gerai, kad tą ašį sukurtų pati visuomenė. Bet kartais tenka aktyviau reikštis ir valstybėms – kaip Napoleono kodekso atveju arba Anglijoje karalienės Viktorijos laikais.“

K. Daukšys taip pat siūlė apdovanoti ordinais ne tik nusipelniusius diplomatus ar gydytojus, bet ir paprastus darbininkus, betonuotojus, ir daugiavaikes šeimas.

- Jūsų partija žada smarkiai didinti minimalią algą – iki 1500 litų, radikaliai spręsti nedarbo problemą. Kaip ketinate tai daryti?

- Niekam ne paslaptis, kad Vilniuje ir didžiuosiuose miestuose 1500 litų alga darbininkams jau seniai mokama. Galbūt dalis mokama vokeliuose. Jei minimalus atlyginimas bus padidintas, tai vokeliai natūraliai išnyks. Tai paskatintų konkurenciją, parodytų, kaip žmonės sugeba dirbti. Nes mokantys atlyginimus vokeliuose sudaro nesąžiningą konkurenciją tiems, kurie sąžiningai moka mokesčius. Savo ruožtu gaunantieji atlyginimą gautų tokius pinigus, už kuriuos įmanoma išgyventi. Tai pagyvintų ekonomiką, valstybė susirinktų daugiau mokesčių.

- Bet ir paskatintų infliaciją. Ką tuomet daryti? „Atsirišti“ nuo euro ir spausdinti pinigus? Juk kainos kiltų.

- Lietuva pinigų nespausdina: kiek sugebėsime eksportuodami užsidirbti eurų, tiek ir turėsime uždirbtų litų. O dėl kainų – kiltų tik kai kurios kainos, ir tikrai ne tiek, kiek padidėtų minimalus atlyginimas ir vartojimas. Mums svarbu pasiekti, kad atsigautų vidaus rinka ir kad turėtume teigiamą užsienio prekybos balansą.

- Ar Jūsų siūlomos priemonės nepaveiktų neigiamai mūsų eksporto, nesumažintų konkurencingumo?

- Tikrai nepaveiktų neigiamai. Didžioji dalis įmonių, tarp jų ir eksportuojančių, jau dabar moka tokius atlyginimus – ir ne vokeliuose. Pamėginkite rasti elektriką, kuris gautų mažiau nei 1500 litų „ant popieriaus“. Galbūt daugiau problemų šiuo atžvilgiu – paslaugų versle. Bet kai sakoma, jok šitiek padidinti minimalią algą yra neįmanoma, aš, kaip buvęs verslininkas, nesutinku ir tvirtinu, kad įmanoma. Taip, kai kurios kainos kils. Bet juk benzinas ir taip brangsta – nežiūrint minimalios algos dydžio. Kyla ir šilumos kainos.

- Per besibaigiančią kadenciją minimali alga padidėjo tik 50 litų, o Jūsų partija ketina ją didinti kone dvigubai per visai trumpą laiką. Iš kur valstybė ims pinigų?

- Pakito gyvenimas. Valstybė susirinks daugiau pinigų per pajamų mokestį ir PVM. 1500 litų gaunantis žmogus nelėks tų pinigų išleisti į Prancūziją: jis juos išleis čia, Lietuvoje.

- Ekonomistai sako, kad, pritaikius Jūsų siūlomas idėjas, padidėtų nedarbas.

- O ar ekonomistai nebijo, kad galime turėti tokią situaciją, kaip 2007-aisiais, kai statybininkui mokėdavo po 6-7 tūkst. litų, kad tik jis nepabėgtų dirbti į užsienį? Su žmonėmis reikia elgtis žmoniškai, mokėti jiems žmoniškas algas – tuomet jie ir liks Lietuvoje.

- Ar nesikerta du Jūsų partijos pažadai – didinti minimalią algą, kas gali didinti nedarbą, ir kartu mažinti nedarbo lygį iki nulio (taip, regis, buvo žadėta)?

- Reikia skatinti eksportuojančią pramonę, įtraukti jaunimą į verslą, apskritai vieną kartą valstybės mastu pasakyti, kad verslininkas irgi yra normalus žmogus. Juk iki šiol verslininkas vis būdavo vaizduojamas kaip blogietis. Nors du trečdalius darbo vietų kuria verslas ir tik vieną trečdalį – valstybė. Be kita ko, taikysime mokestines lengvatas. Dar vienas svarbus aspektas – turi daug aktyviau veikti mūsų ambasados, prisidėdamos prie valstybės pagalbos eksportuotojams. Kai kalbame apie darbo vietų kūrimą, nepamirštame ir namų renovacijos.

- Vis dėlto – kaip įmanoma sumažinti nedarbą iki nulio? Atšaukti kapitalizmą ir įvesti Lietuvoje socializmą?

- Ne, nereikia. Nulinio nedarbo niekad nebus: vieni žmonės pereina iš vieno darbo į kitą, kiti tiesiog nenori dirbti. O mes kalbame apie tuos, kurie nori dirbti ir gauna galimybę įsidarbinti. Socializmo sąlygomis pas tuos, kurie daugiau kaip porą savaičių nedirbo, atvažiuodavo milicija ir darydavo tvarką. Šito tikrai nebus. Jei žmogus nenorės dirbti, tai niekas jo neprivers. Mes kalbame apie tai, kad reikia sudaryti tokias sąlygas, kai kiekvienas norintis dirbti žmogus rastų sau darbo vietą. Tikiu, kad taip ir bus, jei mes turėsime daugumą Seime ir atitinkamą įtaką.

- Jūsų partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, kalbėdamas apie pažadų įgyvendinimą, taip pat sako: „jei mums leis tai padaryti“. Bet juk visi puikiai suprantame, kad valdys ne viena partija, o partijų koalicija. Vadinasi, apsidraudžiate – vėliau galėsite sakyti, kad koalicijos partneriai jums kažko „neleido“?

- Mes kalbame žmonėms apie savo siekius. Jei dalyvausime, tarkime, trijų partijų koalicijoje, tai programas reikės derinti. Tačiau susitarę mes savo nuostatų neišsižadame: kai dalyvavome Algirdo Brazausko Vyriausybėje, kai kurie ministrai net atsistatydino, nes reikėjo vykdyti mūsų programą. Programinis pagrindas – labai svarbus.

- Pripažįstate, kad Vyriausybė bus koalicinė. Su kuo norėtumėte tą koaliciją sudaryti?

- Pirmiausiai žiūrėsime savo programos. Natūralu, kad dabartinės opozicinės partijos yra artimesnės viena kitai nei valdžios partijoms. Manau, jei opozicinėms partijoms būsimame Seime užteks mandatų, tai jos ir formuos Vyriausybę. Prieš dvejus metus konservatoriai mus kvietė prisijungti prie valdančiosios daugumos, bet mes atsisakėme. Tai liudija, kad esame programa besivadovaujanti partija – tvirta ir turinti stuburą.

- Ar Darbo partijos rinkėjas gali būti tikras, kad nesudarysite koalicijos su konservatoriais?

- Priklausys nuo to, kiek gausime balsų. Jei laimėsime daugumą vieni, tai būsime vieni.

- Akivaizdu, kad vieni nebūsite.

- Jei nebūsime vieni, žiūrėsime programų. Nuoširdžiai sakau, kad mums yra artimesnės opozicinės partijos.

- Kas gali Jūsų partijai sutrukdyti bendradarbiauti su LSDP?

- Programinių nuostatų susikirtimas.

- Bet juk programos jau žinomos, o su LSDP lyg ir sutarta dėl bendradarbiavimo po rinkimų?

- Kiek žinau, jau apsitarta ir net pasiektas susitarimas, kad partija, gavusi daugiau vietų Seime, siūlys savo premjerą. Bet aš jau devinti metai politikoje ir žinau, kad joje visko būna. Koalicija su LSDP būtų patraukli, tačiau gali pritrūkti balsų iki daugumos, ir tuomet gali tekti kviestis ką nors iš dabartinės valdančiosios daugumos.

- Kuri valdančioji partija Jums atrodo patraukliausia?

- Atvirai kalbant, visos – nepatrauklios. Kaip žmonės visai šaunūs atrodo liberalai. Bet kai kurie jų veiksmai ir programos punktai sunkiai derėtų su mūsų nuostatomis. Liberalai – per daug liberalūs: pati dešiniausia partija.

- O Darbo partija yra į dešinę ar į kairę nuo centro?

- Aš manau, kad mes esame centristai su kairesniu atspalviu, o Viktoras mano, kad esame centristai su dešinesniu atspalviu.

- Koks yra Jūsų požiūris į valstybinį visuomenės moralės reguliavimą ir tokių politikų, kaip Petras Gražulis, nuostatas, keliančias pasipiktinimą ES?

- Manau, kad Lietuva kaip valstybė turi pirmiausiai žiūrėti savo intereso, o ne ES nuomonių. Šiuo atžvilgiu pritariu P. Gražuliui. Niekas neneigia žmogaus teisių ir laisvių. Nenorime grįžti į tarybinius laikus, kai buvo mokoma, kaip reikia gyventi ir mąstyti. Kita vertus, turi būti ir valstybės ašis. Būtų gerai, kad tą ašį sukurtų pati visuomenė. Bet kartais tenka aktyviau reikštis ir valstybėms – kaip Napoleono kodekso atveju arba Anglijoje karalienės Viktorijos laikais. Valstybė neturėtų būti amorfiška: ji turi ginti savo piliečių interesus.

- Kaip manote, kuriose srityse valstybinis visuomenės moralės reguliavimas turėtų būti sustiprintas?

- Nemanau, kad valstybė turėtų tiesiogiai kištis. Tačiau būtų teisinga, jei valstybė leistų pinigus ne tik savo įvaizdžiui gerinti, bet ir tam, kad gausios šeimos būtų parodytos teigiamai, kaip geras pavyzdys, o ne kaip kažin kokios išlaikytinės. Juk nesunku yra apie jas parašyti, įteikti ordinus, suteikti kokią nors lengvatą, skirti šeimos bilietus, su kuriais visa daugiavaikė šeima galėtų lankytis muziejuose, atrakcionuose.

Tegul netradicinės orientacijos mažumos gyvena taip, kaip gyvena, tačiau nereikėtų rengti tų paradų. Nes pražygiuos vaivorykštės paradas, po to – tikrų šeimų paradas, ir prasidės kone muštynės. Nemanau, kad Lietuva yra netolerantiška valstybė. Tačiau valstybė turi turėtų aiškius principus. Norime, kad šeimos būtų gausios ir joms būtų rodoma pagarba; norime, kad žmonės gerai dirbtų, ir jiems taip pat būtų rodoma pagarba.

Kiek valstybės ordinų Lietuvoje yra gavę darbininkai? Paskaičiuokime: kiek gavo diplomatai, valdininkai, ir kiek – kurios nors gamyklos paprastas geras darbininkas? Juk gali būti ne tik geras gydytojas ar diplomatas, bet ir labai geras betonuotojas. Už tai reikia gerbti.

- Kodėl Jūsų partijos pirmininkas V. Uspaskichas nesustabdo savo pirmininkavimo, kol turi problemų su teisėtvarka? Gal bijote, kad partija be V. Uspaskicho priešakyje neteks populiarumo ir nepateks į Seimą?

- V. Uspaskichas yra rimtas lyderis. Nėra taip, kad šiandien turime vieną gražų lyderį, rytoj – kitą ir t.t. O dėl problemų su teisėsauga – juk visi suprantame to reikalo priežastis. Ir teisėjai, ir prokurorai, ir mes, ir jūs – visi suprantame. Buvo pučiamas burbulas – tam, kad būtų sulaužyta viena neįtikusi partija. Vis dėlto manau, kad teismas baigsis teisingai Darbo partijos atžvilgiu. Visi supranta, kodėl tas skandalas buvo sukeltas.

- Norėta susidoroti su Darbo partija?

- Savaime suprantama.

- Bet juk lygiai tą patį „tvarkiečiai“ sako apie Rolando Pakso apkaltą: norėta susidoroti su prezidentu. Ar sutinkate su tuo, ką jie sako?

- O ar jūs esate tikras, kad R. Pakso atžvilgiu pasielgta teisingai?

- Galbūt nesu tikras, tačiau tikrai žinau, kad Jūsų partijos pirmininkas V. Uspaskichas pasirašė po apkaltą R. Paksui inicijuojančiu dokumentu. Jis tada buvo drauge su Artūro Paulausko socialliberalais.

- Nekalbėsiu apie tai, kaip elgėsi socialliberalai. Visoje toje istorijoje yra daug neaiškumų. Nesakau, kad Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas buvo neteisingas, tačiau abejonių kyla. Kaip ir dėl KT išaiškinimo apie tai, ar vienas kandidatas išties gyveno Lietuvoje reikalaujamą laiko atkarpą.

- Jūs nenorite kalbėti apie socialliberalus, tačiau buvęs jų pirmininkas ir vienas aktyviausių apkaltos R. Paksui iniciatorių Artūras Paulauskas neseniai papildė Jūsų partijos gretas.

- Praėjo daug laiko, ir aš tos istorijos metu apskritai nebuvau politikoje. Domėjausi įvykiais skaitydamas žurnalus, žiūrėdamas TV. O kalbant apie mūsų partiją – ji yra puolama todėl, kad verčia valdantįjį elitą keisti tam tikrus dalykus. Todėl ir buvo sukurtas skandalas.