Įvaizdžio galia, arba kaip apmulkinti rinkėją?

Nusirišo kaklaraištį

Tarybiniais laikais į valdžią asmuo galėjo pakliūti tik tuo atveju, jei priklausė komunistų partijai. Partija stūmė jį ir hierarchijos laiptais. Tad politiko įvaizdis nebuvo labai svarbus.

Tačiau atgavus nepriklausomybę, rinkimų mados stipriai keitėsi.

Atsirado daugybė politikų, turinčių tokių pat arba labai panašių idėjų. Reikėjo išsiskirti. Tai padaryti jiems padėjo įvaizdžio kūrėjai, viešųjų ryšių ekspertai. Jie patarinėjo politikams, kaip įtikti rinkėjams.

Pirmasis žingsnis – pasikeisti išoriškai, nes įvaizdis rinkimų kampanijoje – labai svarbus, teigė viešųjų ryšių konsultantas Linas Kontrimas.

„Ilgą laiką vaizdas ir buvo toks – kostiumuoti vyrai ir tokios pat moterys. Maždaug prieš 10-metį iš Vakarų šalių atsirito laisvesnio politinio stiliaus banga, kai politikas pagaliau nusirišo kaklaraištį“, – naujų vėjų pradžią prisiminė L.Kontrimas.

Senų naujovių paieškos

Dar 1997–1998 m. Lietuvoje atsirado jauno, naujesnio, kitokio politiko įvaizdžio poreikis. Tačiau kai kurie politikai iki šiol liko ištikimi senajam stiliui.

„Pavyzdžiui, mūsų prezidentė ir prieš rinkimus, ir dabar pabrėžia savo griežtumą, lakoniškumą, konkretumą, taupumą. Jos drabučiai, papuošalai, šukuosena apie tai ir byloja. Kita vertus, tai yra klasikinis XX a. politikės įvaizdis, be jokių didelių nuokrypių nuo pagrindinės linijos“, – teigė L.Kontrimas.

Per praėjusius Seimo rinkimus būta ir politikų, kurie ieškojo egzotikos. Buvo tokių, kurie filmavosi nuogi, prisidengę tik tam tikras kūno vietas. Pasak viešųjų ryšių specialistų, tai – nieko naujo.

„Italijoje kažkada Ilona Staller, dar žinoma kaip Cicciolina, pateko į parlamentą būdama pornožvaigždė ir savo rinkimų agitaciją formavo labai radikaliai“, – priminė L.Kontrimas.

Taigi dabar Lietuvoje rinkėjai turi galimybę giliau suvokti politikus, taip pat ir patys politikai gali pasirinkti bet kokią priemonę savo reklamai.

Susivaldyti nelengva

Drabužius, šukuoseną bei aksesuarus sutvarkyti ir parinkti yra lengviau nei suvaldyti veido mimiką.

Ir ne specialistas žino, kaip nelengva paslėpti į apačią nulinkusius lūpų kampučius, kietai sukąstus žandikaulius ar surauktus antakius, kurie akivaizdžiai byloja apie kai kurias neigiamas asmens savybes. Tai esą gana sunkiai suvaldomi dalykai.

„Neverbalinė komunikacija yra viena sričių, kurią mūsų politikai pamiršta lavinti. Tačiau politinė veikla yra kaip bridimas į jūrą – kuo giliau brendi, tuo daugiau reikia gebėjimų valdyti savo raumenis“, – tvirtino L.Kontrimas.

Viešųjų ryšių konsultantas teigia, kad net su gaivališko emocinio krūvio užtaisu į politiką atėjęs žmogus privalo ir toliau mokytis. Tačiau retas kuris 5–7 metus politikoje išbuvęs veikėjas prašosi į kursus, kad lavintų savo verbalinius gebėjimus, aktorines savybes, retoriką.

„Jiems atrodo, kad viskas jau pasiekta, kad juos ir taip rinkėjai myli. Norėčiau priminti XX a. istoriją, kai JAV ar Prancūzijos prezidentai, kurie buvo renkami antrą kartą, visada kurdavo vis kitokį savo įvaizdį“, – pasakojo L.Kontrimas.

Tam jie rinkdavo ir šiek tiek kitokias išraiškas, kitokius žodžius, lavindavo ir tobulindavo retoriką, judesius, kad būtų sukurtas kitokio politiko vaizdas.

Balso magija

Politikai manipuliuoja ne tik įvaizdžiu, retorika, bet ir balso tembru. Tačiau Lietuvoje į šiuos subtilius dalykus nėra per daug kreipiama dėmesio.

„Labiausiai į akis krintantys dalykai, tai aprangos stilius, šukuosena, moterys dar pamąsto apie tam tikrus aksesuarus, bet balsas, kalbėjimo tembras, jo aukštumas ar žemumas neakcentuojamas“, – pastebėjo L.Kontrimas.

Nors visa tai išlavinti irgi yra įmanoma. Specialisto teigimu, Demostenas, prisikimšęs akmenų į burną, jūrai kalbėdavo ne šiaip sau. Jis lavino savo balsą tam, kad galėtų perrėkti bet kurį savo oponentą.

Kas vertas balso?

Viešųjų ryšių konsultantas tikina, kad politikų įvaizdis yra tik forma, luobelė, kuri turi padėti greitai, efektyviai pasiekti didžiosios dalies rinkėjų simpatijas. Tačiau ta luobelė mums esą signalizuoja, kas yra viduje.

Vis dėlto kaip atpažinti tai, ką slepia politiko įvaizdis?

„Tam pajungta ne viena komanda, kuri turi taip “supakuoti„ politiko įvaizdį, kad tas kiautas nebūtų pažeidžiamas. Atpažinti melą nėra taip paprasta. Todėl rekomenduoju visiems: žiūrėkite, ką tie žmonės darė, kaip elgėsi, kokių rezultatų pasiekė“, – patarė L.Kontrimas.

Politiko praeities analizė labai svarbi, nes įvaizdžiais manipuliuoti nėra sunku. Graži moteris, gražus vyras, solidžiai apsirengę, nekvailai kalba arba kalba taip, kad įtiktų auditorijai, padalija gražių kalendorių ar lankstinukų, susitikimo tempas našus, arbatos gėrimas, pokalbis po diskusijos. Taip gerai ir greitai, kad nespėji įkvėpti oro.

„Viskas taip profesionaliai parengta, kad kandidatas atrodo tarsi dievas. Tačiau palaukite, ramiai įvertinkite tą žmogų, įdėmiai pasižiūrėkite, koks jo veiklos bagažas, tik tada spręskite, ar jis vertas jūsų balso“, – patarė L.Kontrimas.

Prof. Leonidas Donskis, europarlamentaras, filosofas

Yra keletas dalykų, kurie mane guodžia ir džiugina. Politinių debatų lygis televizijoje yra pakilęs. Atsirado daugiau politikų, kurie atsiskleidė kaip partijų lyderiai, turintys pozicijas ir mokantys dėl jų derėtis su visuomene, jas aiškiai aptarti. Tačiau demokratinis politikų tarimasis su visuomene turi būti dar stipresnis, nes pirmiausia reikia sudominti žmones, kad jie žiūrėtų tuos debatus, kad jie įsitrauktų į procesą ir patikėtų, jog vyksta ne koks nors grožio konkursas, kuriame politikai mėgina padaryti įspūdį bet kokia kaina, o tarimasis, derybos su visuomene dėl idėjų, dėl jų realizacijos. O grožio konkursas kol kas tai nustelbia. Visą laiką Lietuvoje taip buvo. Tačiau būtų labai gerai, jei žurnalistai padėtų politikams šalinti šitą elementą. Jis paprasčiausiai yra neskoningas, visada dvelkteli politiniu kiču, kuris nieko gero neduoda nei pačiai politikai, nei jos kultūrai, nei jos kokybei. Tų grožio konkursų yra pakankamai daug, kur svarbu gražiai pasirodyti, puikiai pakalbėti. Manau, kuo žmonės taps labiau kritiškesni gerąja prasme, kuo jie labiau studijuos tai, ką sako politikai, tuo patiems politikams bus sunkiau apgauti rinkėjus.