ES naujokių europarlamentarai nepatenkinti konkurenciją ribojančios Paslaugų direktyvos nuostatomis

"(Europos Bendrijos - red.) Steigiamoji Romos sutartis numato paslaugų laisvo judėjimo principą, ir Paslaugų direktyvos projektas sukėlė vilčių, kad praėjus 50-čiai metų ši laisvė pagaliau bus pasiekta. Tačiau šiandien Parlamente priimtas tekstas apgailėtinai neteko kai kurių esminių projekto dalių", - rašoma septynių Europos Parlamento Europos Liaudies partijos - Europos demokratų partinės grupės narių pasirašytame pareiškime.

Jį pasirašė Laima Andrikienė iš Lietuvos, Janas Zahradilas iš Čekijos, Tunne Kelamas iš Estijos, Józsefas Szajeris iš Vengrijos, Valdis Dombrovskis iš Latvijos, Jacekas Saryusz-Wolskis ir Zita Plestinska iš Slovakijos.

Anot europarlamentarų, "nepriimtina, kad Direktyvoje numatomi rimti apribojimai darbuotojų judėjimo laisvei, be kurios paslaugų rinkoje negali atsirasti rimta konkurencija".

"Apgailėtina, kad dauguma Europos Sąjungoje gina konkurenciją tik žodžiais, o ne darbais. Mūsų nuomone, paslaugų rinka Europos Sąjungoje turi būti atverta konkurencijai, jeigu mes rimtai ketiname siekti Lisabonos tikslų, paskatinti mūsų šalių ekonomikos augimą ir sukurti darbo vietas. Mes nemanome, kad dabartinė Direktyvos versija pakankama, kad pasiektume šių tikslų", - rašo septyni dešiniosioms partijoms atstovaujantys europarlamentarai.

Senosios ES valstybės baiminasi pigesnių paslaugų pasiūlos, todėl priešinasi Lietuvos ir kitų naujųjų ES narių paslaugų eksporto į ES šalis. Šiuo metu tai sudaro 20 proc. viso eksporto. Pusė paslaugų eksporto tenka transporto paslaugoms - Lietuvos vežėjams, dirbantiems ES.

Paslaugų teikimo laisvė ES laikoma vienu pagrindinių bendrijos principų, tačiau kol kas, bet koks žmogus arba įmonė, iš vienos ES narės atvykęs į kitą ir norėdamas teikti paslaugas, turės įveikti daugybę biurokratinių barjerų.

Tai reiškia, jog bet koks paslaugos teikėjas lieka uždarytas savo šalyje, o vartotojai negauna paslaugų, kurios gali būti pigesnės.

Naujosios ES šalys siekė, kad būtų nustatytas mechanizmas, kuris panaikintų įvairius apribojimus užsienio paslaugų teikėjams. Be to, paslaugų teikėjas, jei būtų priimta direktyva, kitoje ES valstybėje vadovautųsi savo šalies įstatymais.

Manoma, jog didžiausias teigiamas poveikis, priėmus direktyvą, būtų statybų, turizmo, didmeninės prekybos ir konsultacijų versle.

Anot Lietuvos spaudos, apskaičiuota, kad per 5-7 metus prekyba paslaugomis, jeigu būtų priimta naujovė, gali išaugti 15-30 procentų. Panašiai padidėtų ir investicijos, būtų įkurta 600 tūkst. naujų darbo vietų, tuo tarpu kainos atskiroms paslaugoms galėtų sumažėti iki 10 procentų.

Už direktyvos įteisinimą pasisako ir Airija bei Didžioji Britanija, Olandija bei Suomija. Bet didžiausios priešininkės, nenorinčios atleisti varžtų paslaugų sferoje, yra Prancūzija ir Vokietija.

Iš dalies prieš direktyvos atsiradimą pasisako ir kitos senosios ES narės - Belgija, Ispanija, Austrija, Portugalija.