E.Masiulio nuomone, emigruojama dėl ekonominių priežasčių, A.Butkevičiaus – ir dėl psichologinių (balsavimas)

Apie tai politikai diskutavo DELFI surengtoje TV diskusijoje „Kas geriau?“

„Aš manau, kad žmonės emigruoja pirmiausia dėl ekonominių priežasčių, nes pastaruoju metu tenka labai daug bendrauti su artimaisiais, pažįstamais ir giminaičiais, tarp kurių taip pat yra žmonių, kurie šiuo metu išvykę. Su jais pasikalbėjus yra labai aišku – jeigu jie čia turėtų galimybes dirbti, užsidirbti, išlaikyti šeimą ir turėti oresnį gyvenimą, jie liktų čia“, - teigė E. Masiulis, paklaustas, ar sutinka su nuomone, jog lietuviai emigruoja dėl socialinio neteisingumo jausmo.

Liberalų lyderis taip pat sako, jog emigrantai yra politiškai izoliuoti nuo Lietuvos, todėl esą būtina įteisinti internetinį balsavimą bei dvigubą pilietybę.

„Mano galva, didžiausias pavojus tas, kad jie tampa politiškai izoliuoti. Liberalai ne kartą kėlė klausimą ir teikė projektus dėl internetinio balsavimo, dėl dvigubos pilietybės. Manau, tie du veiksmai parodytų ir tam tikrą signalą iš Lietuvos valdžios, kad mes tuos žmones laikome pilnaverte savo bendruomenės dalimi, ir norime, kad jie dalyvautų politiniuose-visuomeniniuose procesuose. Antras blokas sprendimų, ekonominiai sprendimai, tai yra darbo vietos ir esamų darbo vietų atlyginimų augimas“, - sakė E. Masiulis.

Kaip pavyzdį, jis pateikė Vakarų laivų remonto įmonę, kuri paskelbė ieškanti suvirintojų ir ketinanti mokėti 3-5 tūkst. Lt.

„Ir mes jau matome žmones, kurie iš Norvegijos ar Ispanijos grįžta ir dirba Lietuvoje“, - teigė liberalas.

Tuo tarpu socialdemokratų pirmininkas A. Butkevičius priduria, jog emigracija kyla ir iš psichologinių priežasčių, mat šiuolaikiniai mokiniai tiesiog svajoja, kaip išvažiuos iš Lietuvos į užsienį mokytis arba dirbti.

„Šiuo metu pastebimas yra ir psichologinis emigracijos aspektas. Kai pakalbi su mokiniais mokyklose ar gimnazijose, matyti jų nusiteikimas baigti mokyklą ir išvažiuoti iš Lietuvos – jei yra galimybė studijuoti užsienyje, o jeigu nėra galimybės studijuoti – tai užsienyje dirbti. Šitas klimatas labai stipriai formuojasi mokyklose. Mane nuomone, kad mokytojai turėtų aktyviau dirbti šioje srityje ir su moksleiviais kalbėtis“, - svarstė socialdemokratų lyderis.

Politiko nuomone, šiandien, kai jaunų žmonių nedarbas yra taip išaugęs, reikia skubiai keisti kai kurias įstatymų nuostatas, kurios norint įsidarbinti valstybės tarnyboje reikalauja turėti kelerių metų stažą, kurio jauni asmenys dažnai neturi.

„Šiandien norint įsidarbinti valstybės tarnyboje ar kitose pareigoje reikalaujama kad būtų darbo stažas 1-2 metai. Aš manau, kad reikėjo jau seniai, nes matome, kad jaunų bedarbių žmonių yra beveik 30 proc. Taip pat manau, kad yra išbalansuota profesinio rengimo sistema profesinio mokymo centruose, nes nėra jokio bendravimo su verslu. Profesiniai centrai ruošia nekvalifikuotus darbuotojus, nes neturi naujų įrengimų, naujų technologijų, o kai kurios įmonės jau yra pažengusios į priekį. Ir kai nėra sąveikos, darbuotojai turi iš naujo mokytis, kaip jiems dirbti“, - reziumavo A. Butkevičius.