A. Zuokas: valstybė neturėtų bendradarbiauti su įmonėmis, darbuotojams mokančiomis minimalų atlygį

Tokius pasiūlymus ketvirtadienio vakarą vykusių debatų metų pateikė kandidatai į Lietuvos Respublikos Prezidentus.

„Mokestinė sistema tarnauja ne tik didesniam mokesčių surinkimui, bet ir savo rinkos apgynimui. Kol mes neperžiūrėsime apmokėjimo sistemos tarp kapitalo ir darbo jėgos, mes, Lietuva, būsime konkurencingi tik todėl, kad mūsų darbo jėga yra labai pigi“, - debatų metu pastebėjo Socialdemokratų partijos kandidatas Zigmantas Balčytis.

Z. Balčytis debatų metu kėlė idėją apmokestinti ne tik asmenų gaunamas darbo pajamas, tačiau ir bet kokius kitus pajamų šaltinius.

„Norint, kad mažėtų atskirtis tarp skurdo ir turto, mes vis vien ateityje turėsime pereiti prie vadinamojo solidarumo mokesčio. Kur kalba eitų ne apie konkrečių darbo užmokesčio sumų, o visų pajamų, gautų per metus, apmokestinimą“, - siūlė socialdemokratas.

Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos kandidatui Broniui Ropei pasiūlius didinti šalies mokesčių sistemos progresyvumą, „darbietis“ Artūras Paulauskas ragino neįvedinėti progresinių mokesčių.

„Gali atrodyti, kad jeigu mes įvesime progresinius mokesčius, iškart padidės surinkimas į biudžetą. Manau, kad mums reikėtų išlaikyti dabartinį proporcinį apmokestinimą su tam tikrais progresyvumo požymiais, ką mes šiandien turime, ir didinti neapmokestinamąjį minimumą“, - savo poziciją išdėstė A. Paulauskas.

Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatas Valdemaras Tomaševskis kėlė idėją diferencijuoti mokesčius pagal skirtingas ūkio sritis, aktyviau kovoti su šešėliu ir kontrabanda. Korupcijos problemą taip pat akcentavo nepriklausomas kandidatas Naglis Puteikis, nuosekliai kovos su korupcija linijos laikėsi ir dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

„Pridėčiau tai, ko dauguma nepaminėjo. Tai - kova su korupcija, nes korupcija yra viena priežasčių, kodėl mes turime šešėlį, kodėl mes turime daug nusižengimų viešuosiuose pirkimuose. Tuomet pinigai išsiskaido ir nueina ne mūsų gyventojams į biudžetą, o į atskirų grupuočių kišenes “, - pažymėjo Dalia Grybauskaitė.

Savo ruožtu Artūras Zuokas kėlė iki šiol negirdėtą idėją valstybei reikalingas prekes ir paslaugas pirkti tik iš įmonių, darbuotojams mokančių didesnį nei minimalų atlyginimą.

„Šį mūsų pasiūlymą svarsčiusi Europos Komisija yra pripažinusi jį kaip gerosios praktikos pavyzdį, rekomenduotiną Europos Sąjungoms narėms. Taigi, reikėtų tik solidarumo ir veiksmo, o ne kalbų – tokiu būdu mes, valdžia, galėtume bent deklaruoti: mums nereikia paslaugų ir darbo iš tų, kurie nesugeba mokėti deramo atlyginimo. Įmonės Lietuvoje turi konkuruoti pirmiausiai geresne vadyba, galbūt mažiau pirkti prabangių automobilių ar kažko kito, o mokėti deramą atlyginimą savo dirbančiam žmogui“, - kalbėjo A. Zuokas.