aA
1562 10 04 Vilniuje jauniausioji Žygimanto Augusto sesuo Kotryna (1526-1583) susituokė su Švedijos karaliaus broliu, Suomijos kunigaikščiu Jonu III Vaza. Tai vienas įspūdingesnių XVI a. viduryje Vilniuje ir Žemutinės pilies rūmuose įvykusių renginių, atskleidusių Vilniaus kaip Lietuvos DK sostinės reikšmę ir svarbą.

Suomijos kunigaikštis Jonas III Vaza į Vilnių atvyko spalio 2 d., penktadienį. Jį lydėjo 300 raitelių palyda. Tuo tarpu Žygimanto Augusto, asmeniškai išvykusio už miesto pasitikti kunigaikščio, dvaro palyda buvo kelis kartus gausesnė, siekė kelis puikiausiai išrengtų raitelių, padalintų į 4 eskadronus.

Anot įvykį stebėjusio amžininko, „didžiausias drabužių puošnumas, puikiausiai pakinkyti gražiausi žirgai kėlė nuostabą visiems juos mačiusiems, o ypač švedams“. Sekančią spalio 3 d. Vilniaus Žemutinėje pilyje buvo surengtas Suomijos kunigaikščio pristatymas Lietuvos DK valdančiajam elitui. Žygimanto Augusto nurodymu, į rūmus privalėjo atvykti svarbiausi valstybės pareigūnai su žmonomis.

Pačios vedybos, galutinai sutarus dėl jų sąlygų, įvyko sekmadienį, spalio 4 d. Šv. Stanislovo katedroje. Santuokos sakramentą teikė Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius. Anot Florencijos pasiuntinio Bernardo Soderinio, po vedybų ceremonijos Vilniaus pilyje buvo surengta didžiulė puota. Po to šokiai, žaidynės, įvairūs turnyrai sostinėje truko dar visą savaitę. Jaunavedžiai visą tą laiką praleido Vilniaus Žemutinės pilies rūmuose. Ten pat buvo surašyta Kotrynos Jogailaitės išranga.

Spalio 12 d. jaunoji pora su asmeniniu dvaru ir lenkų dvariškiais išvyko į Rygą. Išvykdama iš Vilniaus Kotryna išsivežė nemažą kraitį, kurio didelę dalį sudarė brangūs juvelyriniai dirbiniai (tarp jų 6400 auksinų vertės auksinė antkaklė su 5 smaragdais ir perlais, net 16800 auksinų įvertinta antkaklė su 3 deimantinėmis plokštėmis), papuošalai, vertingi indai, drabužiai.

Kotrynos Jogailaitės ir Jono III Vazos santuokoje gimęs sūnus Zigmantas Vaza tapo Vazų dinastijos pradininku Lietuvos Lenkijos valstybėje.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos istorijos institutas
    
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuva išsirinko prezidentą: pirmosios tendencijos parodė viską

Prezidento rinkimų antrasis turas, kaip ir prognozavo ekspertai, ir buvo be intrigos. Šalies...

Rinkimų rezultatai užminė ne vieną mįslę: koks bus Nausėda ir kas laukia Šimonytės

Prezidento rinkimai baigėsi triuškinančia Gitano Nausėdos pergale. Politologas Ignas Kalpokas...

Perrinktas Nausėda pergalės kalboje pasiuntė žinutę politikams ir pažadą rinkėjams (31)

Perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda vėlų sekmadienio vakarą savo rinkiminiame štabe sakė...

Prezidento rinkimai 2024. Suskaičiuoti visi rinkėjų balsai: laimėjo Gitanas Nausėda speciali „Delfi“ laida rezultatams aptarti; pildoma (313)

Ingrida Šimonytė ar Gitanas Nausėda – Lietuva sekmadienį taria lemiamą žodį , kas bus...

Pavasaris pasibaigs lietumi, perkūnijomis ir vasarišku karščiu

Šiandien, pirmadienį, mūsų šalies orus lems anticiklono pietvakarinė dalis. Pietvakarinėje...

Šimonytė: kadencija nepridėjo lengvumo pasveikino Nausėdą su perrinkimu; papildyta (7)

Sekmadienį kiek po 22 val. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė...

Malinauskas: susidaro įspūdis, kad Nausėda pradeda jaustis aukščiau įstatymo papildyta  (22)

Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas sako, kad jam susidaro įspūdis, jog prezidentu...