aA
Karalienė Bona Sforca – viena žymiausių ir aktyviausių Lenkijos ir Lietuvos DK valdovių. Ji suvaidino reikšmingą vaidmenį XVI a. pr. valstybių politiniame, ūkiniame ir kultūriniame gyvenime. Tai buvo pirmiausia talentinga politikė, suvokusi dinastijos interesus ir bandžiusi juos realizuoti. Dėl valdovei netradicinės didelės įtakos politikoje amžininkų buvo labai nemėgstama.

Gimė 1494 02 02 Vigevano (Milano kunigaikštystė). Kilusi iš įtakingos kunigaikščių Sforcų giminės. Jos tėvas – Gian Galeazzo Sforca, motina – Izabelė Aragonietė, Neapolio karaliaus Alfonso II dukra. Jaunystėje gavo puikų humanistinį išsilavinimą. Puikiai mokėjo lotyniškai ir ispaniškai, studijavo teisę, istoriją, gamtos mokslus, netgi teologiją. Domėjosi muzika ir giedojimu. Jos pomėgiu buvo žirgai, šunys ir medžioklė.

1518 04 18 Bona ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos dk Žygimanto Senojo. Tą pačią dieną Krokuvoje ji buvo karūnuota. Ir nuo pat pirmos gyvenimo Lenkijoje dienos stengėsi paveikti politinius įvykius. Ji siekė sugrąžinti Lenkijos ir Lietuvos DK vadovaujančią poziciją Vidurio ir Rytų Europoje, prarastą Vienos kongrese (1515). Šiam tikslui įgyvendinti valdovė ėmėsi stiprinti dinastijos ekonomines galias, sukurdama privatų karaliaus valdų kompleksą, vykdydama reformas šalyje, darydama įtaką seimui ir senatui bei kovodama su bajorijos oligarchija.

Pradėta nuo magnatų, ypač Lietuvos DK, ekonominės galios silpninimo. 1528-1544 kovos daugiausia su Radvilomis ir Goštautais dėka, karaliaus domenas itin sustiprėjo. Jai pavyko Jogailaičių nuosavybe paversti ištisus valdų kompleksus Palenkėje, Gardino seniūnijoje, palei Kauną (Kauno seniūnija, Perloja, Punia, Alytus, Nemunaitis, Daugai ir Merkinė), Žemaitijoje (Jurbarkas, Plateliai, Palanga, Gargždai ir Kretinga), Vitebske, Kremeneco seniūnijoje ir Kovelyje bei dar dalyje mažesnių valdų. Juose nuo 1533 karalienė sėkmingai vykdė valakų reformą, baigtą iki jos išvykimo į Italiją.

Su karalienės Bonos vardu siejamos atskiros kultūrinės iniciatyvos. Pavyzdžiui, ji fundavo Vytauto antkapį Vilniaus katedroje. Pagal karalienės nurodymus Vilniuje rekonstruoti Žemutinės pilies rūmai, atstatyti valdovų rūmai Gardine, kur pastatyta bažnyčia. Iš Italijos vežti paveikslai, kolekcionuotos brangenybės, antikvariniai daiktai (vazos), gobelenai, remti literatai.

1544 Žygimantui Augustui tapus Lietuvos dk, karalienės Bonos įtaka ėmė mažėti. Sūnaus ir motinos konfliktas sustiprėjo antrųjų Žygimanto Augusto vedybų su Lietuvos DK didike Barbora Radvilaite metu. Nepaisant motinos priešinimosi, vedybos įvyko. Žygimantas Augustas nesugebėjo atleisti motinai jos priešiškos pozicijos. 8 metus su dukromis praleidusi Mozūrijoje, 1556 karalienė Bona apsisprendė išvykti į Italiją.

1557 11 19 Italijoje, Bari mieste buvo nunuodyta savo dvariškio. Palaidota šv. Mikalojaus bazilikoje. Florentiečio meistro Santio Guccio sukurtą antkapį pastatė dukra, Lenkijos karalienė, Lietuvos dk Ona Jogailaitė.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos istorijos institutas
    
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Gynybos pramonė Lietuvoje: vardina dideles perspektyvas, bet pasigenda svarbių valstybės žingsnių (1)

Pastaraisiais metais Lietuvos gynybos pramonė tobulėja ir plečiasi itin sparčiai. Karas Ukrainoje...

Pomėgį pavertė sėkmingu verslu – per dieną sulaukia 300 klientų: turi gudrų planą ateičiai (1)

Nors Lietuvoje neturime kalnų ir uolų, užsiimti laipiojimo sportu gali kiekvienas. „Bonobo...

Karas Ukrainoje. Žiniasklaida: JAV ruošia 6 mlrd. vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai Ukraina atitraukia iš fronto amerikietiškus tankus „Abrams“

JAV ruošiasi paskelbti vieną didžiausių karinės pagalbos paketų Ukrainos istorijoje. Bendra jo...

Mokslininkai apskaičiavo, kaip ir kodėl atsirado Mėnulis, – dėmesį patraukė objektas asteroidų žiede

Mėnulis atsirado, kai į pirmykštę Žemę trenkėsi Marso dydžio kūnas Tėja. Kad Tėja...