aA
Premjeras Gediminas Kirkilas teigia nesieksiąs Socialdemokratų partijos pirmininko posto. Jo nuomone, partijai vadovauti turėtų jaunesnis, su sovietine praeitimi nesiejamas žmogus. Anot G. Kirkilo, toji praeitis yra būtent tai, dėl ko socialdemokratai „nuolat kaltinami“.
Vladimiras Laučius
Vladimiras Laučius
Sunku pasakyti, kokio amžiaus turėtų būti jo įsivaizduojamas pretendentas į partijos pirmininkus, jei palyginti jaunas, šiemet 55 m. sukaktį švęsiantis G. Kirkilas jaučiasi esąs per senas. Maža to, socialdemokrato minimos sąsajos su sovietmečiu vargu ar taip tiesmukai priklauso nuo amžiaus skirtumų.

Dvejais metais už G. Kirkilą jaunesnis Juozas Bernatonis, kuriam premjeras išreiškė ypatingą pasitikėjimą, paskyręs vyriausiuoju savo patarėju, yra stačiai gyvas priminimas apie SSRS „musyse“. Kaip ir penkeriais metais už G. Kirkilą jaunesnis naujos, komjaunuoliais vadinamos kartos socialdemokratas Alfonsas Macaitis.

Savo ruožtu kur kas vyresnis ir už premjerą, ir už minėtus jo bendražygius Aloyzas Sakalas kaip tik yra pavyzdys socialdemokratų politiko, nekeliančio G. Kirkilą gąsdinančių asociacijų su politiškai žeminančia praeitimi. Ir pagal pažiūras jis atitinka principingos socialdemokratinės politikos lūkesčius.

Tad, ko gera, reikėtų kreipti daugiau dėmesio ne į amžių, o į sąžinę, įsitikinimus ir jų (arba jų nebuvimo) nulemtą politinę biografiją. Žinoma, tai nelengva, kai priklausai partijai, iki šiol neįsivaizduojančiai geresnio savo vadovo už buvusį Komunistų partijos sekretorių.

G. Kirkilas šiuo metu yra pirmasis LSDP pirmininko pavaduotojas. Žiniasklaidoje jis buvo įvardytas kaip vienas iš galimų kandidatų pakeisti ilgametį partijos lyderį Algirdą Brazauską per kitą pavasarį vyksiančius partijos vadovybės rinkimus. Dar trys galimi pretendentai – Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius ir Juozas Olekas.

Vytenis Andriukaitis greičiausiai prie minėtos kompanijos priskirtų save, bet jam nesiseka rasti bendraminčių šiuo klausimu.

Europos Parlamento nario A. Sakalo užsakymu bendrovės „Vilmorus“ šią vasarą atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė žmonių nusiteikimus dažniausiai minimų pretendentų į LSDP pirmininkus atžvilgiu.

Pagal tyrimo duomenis, pats nepopuliariausias iš keturių kandidatų būtų krašto apsaugos ministro portfelį gavęs J. Olekas: jį palankiai įvertino vos daugiau kaip 5 nuošimčiai apklaustųjų.

Maždaug po lygiai – apie 11 ir 12 nuošimčių respondentų balsų – gavo Z. Balčytis ir A. Butkevičius. G. Kirkilą palankiai įvertino apytikriai tiek pat apklaustųjų, kiek visus jo varžovų gautus palankumo balsus sudėjus kartu – 26 nuošimčiai. Taigi G. Kirkilas, visuomenės akimis, yra neabejotinas lyderis.

Vis dėlto po A. Brazausko eros nelengva būtų suvokti, kas yra Socialdemokratų partija su G. Kirkilu priešaky. Rinkėjai įprato partijos lyderį įsivaizduoti gal su šalmu statybose, gal baltu chalatu tarp karvių ir vištų, bet tikrai ne prie rašomojo stalo su pypke.

Socialdemokratams daugybę metų vadovavo ūkininkas, pavertęs politiką viešo, o gal, kaip „Draugystės“ viešbučio atveju, ir privataus ūkininkavimo atmaina. Ūkininko patarėjas J. Bernatonis visokeriopai diegė klaidingą nuostatą, kad politikui veiksmas yra pirmiau minčių ir idėjų raiškos.

Savo partijos kolegas, pasigedusius socialdemokratinės ideologijos LSDP vykdomoje politikoje, J. Bernatonis vadino „tais, kurie kalba“, keistai supriešindamas juos su „tais, kurie dirba“. Ir nors G. Kirkilas dažnai nesudaro nuoseklaus socialdemokrato įspūdžio, jis yra būtent tas, kuris kalba, kitaip tariant – politikas, o ne ūkininkas ir ne administratorius.

Ištikimieji socialdemokratų rinkėjai jau turėjo įprasti prie to, kad socialdemokratinės ideologijos principams partijos vadovybė gana abejinga ir linkusi itin liberaliai juos interpretuoti, tačiau inteligentiškas lyderis pirmininko poste jiems gali būti sunkiai virškinamas akibrokštas.

Kita vertus, G. Kirkilo vadovavimas socialdemokratams gali būti naudingas ir sprendžiant vidaus problemas, ir pritraukiant naujų rinkėjų, pasigendančių modernesnio, gyvesnio bei atviresnio šios partijos vaizdo.

Ir vis dėlto esminiai klausimai lieka neatsakyti: ar Lietuvoje galų gale atsiras tikra Socialdemokratų partija? Ar bus, tarkime, siūloma „socialiai teisingesnė“ mokesčių politika? Ar LSDP vadovų kaita šiuo atžvilgiu tebus viso labo dekoracijų pakeitimas?

„Politikos apžvalgininko komentaras“ – trečiadieniais 8.35 val. (kart. 11.35 val. ir 18.35 val.).

Žinių radijas
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0