Muzikos įrašų piratams Lietuva - rojus

 (35)
Paskutiniais duomenimis, daugiau nei 80 proc. Lietuvoje parduodamų kompaktinių plokštelių ir kasečių yra piratinės. Pagal šiuos rodiklius Lietuva pradeda lygiuotis su piratinės produkcijos forpostais - Rusija ir Ukraina. Šios dvi valstybės šiemet iš lyderių pozicijų išstūmė ankstesnias piratų sostines - Kiniją ir Bulgariją.
Jungtinėms Amerikos valstijoms spaudžiant, Kinijoje muzikos įrašų piratų siautėjimas pastaraisiais mėnesiais buvo kiek pristabdytas.

Fonogramų gamintojų ir platintojų asociacijos atstovai teigia, kad paskutinės piratinės produkcijos išplitimo tendencijos Lietuvoje liūdina.

Piratinės produkcijos dalis visoje rinkoje

1997 m.              75 proc.
1998 m.              78 proc.
1999 m.              85 proc.
2000 m. *            85 proc.

* - prognozuojami, tikėtini rezultai

Legalių muzikos įrašų realizavimo apimtys 1997 - 1999 m. smuktelėjo mažiausiai du kartus. Legaliai muzikinių įrašų Lietuvoje pernai parduota maždaug už 3 mln. JAV dolerių (12 mln. litų), tuo tarpu pagal ES vidurkį realus Lietuvos muzikos įrašų rinkos dydis turėtų siekti 17,39 mln. JAV dolerių (69,56 mln. litų). Manoma, kad piratinės muzikinės rinkos dalis mūsų šalyje pernai sudarė 14,39 mln. JAV dolerių (57,56 mln. litų).

1997 m. muzikinių įrašų rinkos apimtis Lietuvoje siekė 19,92 mln. JAV dolerių (79,68 mln. litų). Legalių muzikos įrašų parduota už 6 mln. JAV dolerių (24 mln. litų) arba daugiau kaip už du kartus didesnę sumą, negu 1999-aisiais.

Atlikti skaičiavimai rodo, kad vien pernai dėl piratinių garso įrašų išplitimo Lietuvoje, valstybė neteko apie 2,5 mln. JAV dolerių (10 mln. litų) PVM, reikšmingos juridinių asmenų pelno mokesčio, fizinių asmenų pajamų mokesčio ir didelės socialinio draudimo mokėjimų dalies. Piratinių įrašų pardavimai valstybei kasmet padaro apie 14 mln. litų žalos.

Fonogramų gamintojų ir platintojų asociacijos valdybos pirmininkas Rimantas Ališauskas prognozuoja, jog šiemet Lietuvoje bus parduota 6,5 mln. nelegalių kopijų, o legalių - apie 1,5 mln.

Palyginimui, Lenkijoje piratinės produkcijos dalis visoje rinkoje sudaro 40 proc. Latvijoje ir Estijoje padėtis taip pat geresnė: Latvijoje legalių kompaktinių plokštelių parduodama tris kartus daugiau nei Lietuvoje, o Estijoje du kartus daugiau nei Latvijoje.

Lietuvoje piratiniai muzikos įrašai pardavinėjami daugelyje turgaviečių, kioskų, net Kaune Laisvės alėjoje kas šimtas metrų stovi po piratinės produkcijos platintoją. Latvijoje ir Estijoje tokia praktika nyksta.

R.Ališauskas mano, kad Lietuvos bėda ne ta, kad ji neturi geros teisinės bazės kovai su muzikos piratais. Iš esmės visi reikalingi teisės aktai jau yra priimti, tačiau praktiškai jie neįgyvendinami.

Fonogramų gamintojų ir platintojų asociacijos valdybos pirmininkas Rimantas Ališauskas: “Lietuva yra piratinio tranzito šalis. Šių metų vasarą Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai surengė operaciją ir sulaikė didžiulę, gerai organizuotą grupę, pas kurios narius aptiko apie 100 tūkst. piratinių kompaktinių plokštelių.

Mūsų duomenimis, be šios grupuotės Lietuvoje veikia dar 3-4 panašaus dydžio grupuotės, tačiau iki jų mūsų teisėtvarkininkai “neprisikasa”.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Valstiečiai net skareles užsako G. Kildišienės mamos įmonėje (364)

2017 sausio mėn. 18 d. 17:22
Greta Kildišienė
DELFI / Kiril Čachovskij
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis atkakliai neigia padedantis savo pavaduotojai Gretai Kildišienei, bet aiškėja, kad partija net skareles užsako iš G. Kildišienės mamos Vladislavos Mikalauskienės įmonės „Greta Gretos“.

Aferomis įtariamas Rusijos pilietis stojo prieš Migracijos tarnybos sprendimą (16)

2017 sausio mėn. 18 d. 17:02
Gyventojai vienas po kito skundžiasi Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Darbo inspekcijai dėl bankrutavusios bendrovės „Jutaris“ ir naujai įsteigtos įmonės „Imonta“ veiklos. Už šių įmonių slypinčiam Rusijos piliečiui Vladimirui Bairakui, pasirodo, Migracijos tarnyba nebuvo išdavusi leidimo gyventi Lietuvoje.

Tokios kovos su Vilniaus savivaldybe nesitikėjo: prakalbo ir apie bandymą susidoroti (21)

2017 sausio mėn. 18 d. 16:08
Tokios kovos su Vilniaus savivaldybe nesitikėjo: prakalbo ir apie bandymą susidoroti
DELFI / Kiril Čachovskij
Vilniečių pamėgto Tymo turgaus likimas išlieka neaiškus. Iš pradžių dėl būklės ir esą neskaidrios prekybininkų atrankos naują operatorių turgui užsimojusi surasti Vilniaus savivaldybė staiga persigalvojo ir dabar teigia sutartį visgi pratęsianti. Tačiau patys prekybininkai sako tokį savivaldybės elgesį vertinantys kaip mėginimą susidoroti ir tikina, kad viešasis konkursas dėl turgaus valdymo nebuvo aiškus ir skaidrus.

Pirmas D. Trumpo iššūkis – Baltijos šalys (492)

2017 sausio mėn. 18 d. 14:41
Pirmas D. Trumpo iššūkis – Baltijos šalys
Reuters-Scanpix
Praėjusią savaitę ne itin daug dėmesio sulaukęs 4 tūkst. amerikiečių karių dislokavimas Lenkijoje – svarbi Vašingtono siunčiama žinutė Maskvai, savotiškas įspėjimas laikytis atokiau nuo Rytų Europos, ypač Baltijos šalių. Tokios pozicijos šiuo klausimu turės laikytis ir išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nepriklausomai nuo to, kokius jausmus jis puoselėja Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

S. Skvernelis ragina G. Kildišienę paviešinti automobilio nuomos sutartį (465)

2017 sausio mėn. 18 d. 16:16
Stasys Jakeliūnas, Aurelijus Veryga, Greta Kildišienė, Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis
DELFI (D.Pipo nuotr.)
Premjeras Saulius Skvernelis ragina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovę Gretą Kildišienę paviešinti lizingo sutartį su „Agrokoncernu“, kurią sudarė jos neįvardijamas giminaitis.