Muzikos įrašų piratams Lietuva - rojus

 (35)
Paskutiniais duomenimis, daugiau nei 80 proc. Lietuvoje parduodamų kompaktinių plokštelių ir kasečių yra piratinės. Pagal šiuos rodiklius Lietuva pradeda lygiuotis su piratinės produkcijos forpostais - Rusija ir Ukraina. Šios dvi valstybės šiemet iš lyderių pozicijų išstūmė ankstesnias piratų sostines - Kiniją ir Bulgariją.
Jungtinėms Amerikos valstijoms spaudžiant, Kinijoje muzikos įrašų piratų siautėjimas pastaraisiais mėnesiais buvo kiek pristabdytas.

Fonogramų gamintojų ir platintojų asociacijos atstovai teigia, kad paskutinės piratinės produkcijos išplitimo tendencijos Lietuvoje liūdina.

Piratinės produkcijos dalis visoje rinkoje

1997 m.              75 proc.
1998 m.              78 proc.
1999 m.              85 proc.
2000 m. *            85 proc.

* - prognozuojami, tikėtini rezultai

Legalių muzikos įrašų realizavimo apimtys 1997 - 1999 m. smuktelėjo mažiausiai du kartus. Legaliai muzikinių įrašų Lietuvoje pernai parduota maždaug už 3 mln. JAV dolerių (12 mln. litų), tuo tarpu pagal ES vidurkį realus Lietuvos muzikos įrašų rinkos dydis turėtų siekti 17,39 mln. JAV dolerių (69,56 mln. litų). Manoma, kad piratinės muzikinės rinkos dalis mūsų šalyje pernai sudarė 14,39 mln. JAV dolerių (57,56 mln. litų).

1997 m. muzikinių įrašų rinkos apimtis Lietuvoje siekė 19,92 mln. JAV dolerių (79,68 mln. litų). Legalių muzikos įrašų parduota už 6 mln. JAV dolerių (24 mln. litų) arba daugiau kaip už du kartus didesnę sumą, negu 1999-aisiais.

Atlikti skaičiavimai rodo, kad vien pernai dėl piratinių garso įrašų išplitimo Lietuvoje, valstybė neteko apie 2,5 mln. JAV dolerių (10 mln. litų) PVM, reikšmingos juridinių asmenų pelno mokesčio, fizinių asmenų pajamų mokesčio ir didelės socialinio draudimo mokėjimų dalies. Piratinių įrašų pardavimai valstybei kasmet padaro apie 14 mln. litų žalos.

Fonogramų gamintojų ir platintojų asociacijos valdybos pirmininkas Rimantas Ališauskas prognozuoja, jog šiemet Lietuvoje bus parduota 6,5 mln. nelegalių kopijų, o legalių - apie 1,5 mln.

Palyginimui, Lenkijoje piratinės produkcijos dalis visoje rinkoje sudaro 40 proc. Latvijoje ir Estijoje padėtis taip pat geresnė: Latvijoje legalių kompaktinių plokštelių parduodama tris kartus daugiau nei Lietuvoje, o Estijoje du kartus daugiau nei Latvijoje.

Lietuvoje piratiniai muzikos įrašai pardavinėjami daugelyje turgaviečių, kioskų, net Kaune Laisvės alėjoje kas šimtas metrų stovi po piratinės produkcijos platintoją. Latvijoje ir Estijoje tokia praktika nyksta.

R.Ališauskas mano, kad Lietuvos bėda ne ta, kad ji neturi geros teisinės bazės kovai su muzikos piratais. Iš esmės visi reikalingi teisės aktai jau yra priimti, tačiau praktiškai jie neįgyvendinami.

Fonogramų gamintojų ir platintojų asociacijos valdybos pirmininkas Rimantas Ališauskas: “Lietuva yra piratinio tranzito šalis. Šių metų vasarą Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai surengė operaciją ir sulaikė didžiulę, gerai organizuotą grupę, pas kurios narius aptiko apie 100 tūkst. piratinių kompaktinių plokštelių.

Mūsų duomenimis, be šios grupuotės Lietuvoje veikia dar 3-4 panašaus dydžio grupuotės, tačiau iki jų mūsų teisėtvarkininkai “neprisikasa”.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Būsto nuomos sukčiai siautėja: dešimtys aferistams jau patikėjo apvalias sumas (77)

2017 birželio mėn. 28 d. 05:30
Patrauklus butas sostinės centre, pilnas remontas ir itin viliojanti nuomos kaina. Tačiau apžiūrėjus butą ar paskambinus nurodytu numeriu – prašymas pervesti pinigus, o juos pervedus ar davus grynais – nuomotojas dingsta.

Unikalus mokslininko tyrimas: du laikotarpiai Lietuvos istorijoje, kai lietuviai gėrė mažiau (273)

2017 birželio mėn. 28 d. 05:30
1990 m. Lietuvos gyventojai buvo pakilę kovoti už šalį, krito savižudybių skaičius, sumažėjo išorinių mirties priežasčių, tačiau paskui viltys žlugo ir didelė tautos dalis nuskendo alkoholio liūne. Tokią išvadą, remdamasis ilgamečiais mirties priežasčių tyrimų duomenis, padarė Valstybinės teismo medicinos tarnybos vyresnysis specialistas dr. Alvydas Benošis.

Laukia audringi orai: įspūdingą kaitrą gesins gausus lietus, dangų skros žaibai (51)

2017 birželio mėn. 28 d. 00:01
Laukia audringi orai: įspūdingą kaitrą gesins gausus lietus, dangų skros žaibai
DELFI skaitytojo nuotr.
Artinasi kol kas bene karščiausia šios vasaros diena, tačiau vargu, ar ja pavyks pasimėgauti, nes danguje virte virs veiksmas: numatomas dažnas ir gausus lietus, perkūnija. Po audringo ketvirtadienio, savaitės pabaigoje termometrų stulpeliai kasdien leisis vis žemiau, o smarkus vėjas ir toliau atgins lietaus ir perkūnijos debesis.

Naujoji kibernetinė ataka nutaikyta į seną saugumo spragą: kaip saugotis (18)

2017 birželio mėn. 28 d. 09:35
Naujoji kibernetinė ataka nutaikyta į seną saugumo spragą: kaip saugotis
Bendrovės archyvas
Per pasaulį antradienį nusiritusi nauja kibernetinių atakų banga išnaudojo „Windows“ operacinių sistemų saugumo spragą, jau ištaisytą anksčiau išleistu naujiniu, o jos pagrindinis taikinys atrodo esanti Ukraina, sako kompiuterinio saugumo specialistai.

Kodėl Italija pastaraisiais metais išvengė didelio masto teroristinių išpuolių? (58)

2017 birželio mėn. 28 d. 07:01
Ekspertai sako, kad Italija skaudžiai pasimokė iš kovos su mafija klaidų, supranta radikalizacijos kalėjime pavojus, taip pat aktyviai taiko įtariamųjų sekimo ir deportacijos politiką, rašoma dienraščio „The Guardian“ interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje.