Bulimija

 (3)
Nervinė bulimija – mitybos sutrikimas, į kurį dėmesys buvo atkreiptas 70-aisiais, o oficialiai bulimija pripažinta liga 1980 m. Bulimikais buvo princesė Diana, Džeinė Fonda ir kitos įžymybės. Kenčiančių nuo bulimijos žmonių skaičius per 20 metų padvigubėjo, be to, 90 % sergančiųjų šia liga sudaro moterys. Pesimistiškai nusiteikę specialistai teigia, kad mūsų laikais gydyti bulimiją – tas pats, kaip bandyti vinimis sutvirtinti termitų užpultą namą.
Bulimijos simptomai:

1. Apsirijimo priepuoliai, kai per trumpą laiko tarpą “praryjamas” didelis maisto kiekis;

2. Apsirijimą lydi apetito kontrolės praradimo jausmas;

3. 80 – 90 % atvejų norint atsikratyti suvalgyto maisto dirbtinai sukeliamas vėmimas;

4. 1/3 atvejų vartojami vidurius laisvinantys vaistai;

5. Piktnaudžiaujama klizmomis, šlapimą varančiais vaistais, organizmą išsekinančiomis dietomis, badaujama;

6. Pernelyg didelis (netgi nesveikas) fizinių pratimų pamėgimas.

Serga mūsų visuomenė. Ko gi galima reikalauti iš moterų, kurios, esant tokiam psichologiniam spaudimui, tiesiog nesugeba teisingai suvokti savo išvaizdos ir suprasti, kaip turėtų maitintis. Moteris, kenčianti nuo bulimijos, gali sudaryti puikų įspūdį. Ir iš tikrųjų – ji puikiai atrodo, prižiūri savo svorį, nevalgo to, kas papuola, aktyviai sportuoja. Tačiau iš tikrųjų visą jos gyvenimą reguliuoja valgymas.

Vakare, po sekinančių treniruočių bulimikai gali surengti balių iki nukritimo iš paties “žalingiausio” maisto, o po to, kankindamiesi ir gailėdamiesi bei nenorėdami priaugti svorio, jie paprastai iššaukia vėmimą. Kaltės jausmas stiprėja, jaučiasi moraliai žlugę ir apie tai, kas su jais darosi, gėdijasi prisipažinti netgi patiems artimiausiems žmonėms.

Jie fanatiškai skaičiuoja suvalgytas kalorijas net ir tuomet, kai toks skaičiavimas tampa betikslis: tūkstančiu daugiau ar tūkstančiu mažiau… Bulimikams tenka nuolat slėpti savo pražūtingą aistrą, jų elgesys rikiuojasi tik aplink slaptą apsivalgymo - vėmimo ritualą, todėl jie jaučiasi nepilnaverčiai ir dėl to stipriai kenčia.

Šios ligos paveldimumas vis dar neįrodytas. Atrodo, kad genetika atsakinga už žmonių, linkusių į bulimiją, psichologinį tipą. Paprastai tai būna įspūdingos asmenybės, žmonės, iš prigimties linkę į pilnumą (tiksliau, jų įgimtas kūno sudėjimas ir svoris šiek tiek didesni, nei madingi šiuo momentu) ir dėl šių priežasčių jie lengviau pasiduoda socialinių stereotipų spaudimui, jie lengviau pažeidžiami.

Bulimikai yra:

1. Perfekcionistai (viską siekia atlikti tobulai);

2. Linkę į liūdesį, depresiją, įkyrias mintis ir veiksmus;

3. Impulsyvūs, chaotiški, pasirengę rizikuoti;

4. Save vertina prastai ir neužtikrintai;

5. Nepatenkinti savo kūnu;

6. Susikuria sau nerealius tikslus;

7. Kai šių tikslų nepasiseka pasiekti, puola į nusivylimą;

8. Asmeninius santykius kuria taip pat pagal “bulimišką” schemą: liepsningas susižavėjimas - staigus išsiskyrimas;

9. Vaikystėje valgymas dažniausiai būdavo susiję su nemaloniais prisiminimais (valgis – bausmė, prievartinis maitinimas, skandalai ir t.t.).

Dieta – pirmas žingsnis į bulimiją. Žiaurios kančios dėl amžino rato “šaldytuvas – unitazas”, kurioms save pasmerkia moterys, norinčios sunaikinti nereikalingas kalorijas, rezultatų neduoda: kūno svoris dažniausiai nepakinta. Suvalgius 3500 kalorijų ir maistą išvėmus, organizme vis tiek pasilieka apie 1200 kalorijų! Bulimikų iliuzijos nepasiteisina. Užtat sugadinama jų sveikata.

Nuo bulimijos dar niekas nemirė, tačiau skrandžio rūgštis, vėmimo metu patenkanti į burnos ertmę, ardo dantų emalį. Dažnas vidurius laisvinančių vaistų vartojimas veda prie skrandžio ir virškinimo trakto susirgimų ir virškinimo sutrikimų, sukelia pilvo skausmus ir spazmus, dėl didelio įvairių medžiagų netekimo vemiant sutrinka elektrolitinis balansas. Kartais tai gali sukelti širdies aritmiją ir netgi infarktą.

Bulimija pagal grėsmingą poveikį piniginei ir pagal pripratimą primena alkoholizmą arba narkomaniją. Kai kurioms moterims vidurius laisvinantieji ir šlapimą varantys vaistai tampa taip pat būtini kaip heroinas narkomanams. Visa tai bulimikus tuo pat metu ir jaudina, ir ramina.

Nors dažniausiai bulimija prasideda iš baimės sustorėti, daugeliui apsivalgymo - vėmimo ciklas tampa priemone atsipalaiduoti nuo streso ir pabėgti nuo realių problemų. Pačiame bulimikų puotos įkarštyje jie jaučia su niekuo nesulyginamą laisvės ir “kaifo” jausmą. Bėda ta, kad ši priemonė ne ilgalaikė – greitai ateina atgailavimo metas ir jausmas, kad esi niekingas.

Bulimija dabar – labai madinga liga. Ką gi, gali būti, kad bent jau tai padės nuo šios ligos kenčiančioms moterims nustoti slėptis ir kreiptis pagalbos.

Bulimija skaičiais:

1. Nuo bulimijos kenčia arba yra dideliame pavojuje išsivystyti šią ligą – 3-4 % visų jaunų moterų (kas dvidešimt penkta, arba penki milijonai).

2. Kenčiantys nuo bulimijos gali suvartoti maisto, kuriame yra tūkstančiai kalorijų – kai kuriais atvejais – iki 20 000.

3. Periodiniai apsivalgymo-vėmimo priepuoliai pastebimi pas 10 % moteriškos lyties pasaulio gyventojų.

Bulimijos gydymo metodai

Kognityvinė elgesio korekcija – trumpalaikis (16-20 savaičių) psichoterapijos kursas. Pilnas išgijimas pasiekiamas 60 % atvejų. Korekcijos tikslas – pakeisti požiūrį į maistą. Jei anksčiau moteris suvalgydavo šokolado gabalėlį ir galvodavo: “Aš pažeidžiau savo dietą, man gali prasidėti apsivalgymo priepuolis!”, tai dabar jos mintys kitokios: “Gabalėlis šokolado – menkniekis. Žmonės iš viso nesusimąsto apie tokias smulkmenas. Aš laisvai galiu sustoti, viskas mano valioje.”

Terapija išbandymo būdu. Bulimikui sukuriamos pagundos arba šoko sąlygos: jis siunčiamas į restoraną arba maisto prekių parduotuvę, kimšte prikimštą visokių skanumynų, jam liepiama matuotis maudymosi kostiumėlius, pacientas verčiamas daryti tai, kas paprastai iššaukia apsivalgymo priepuolius, tačiau nepasiduoti pagundai. Jei pacientė ištveria pirmą kartą, ji įgauna jėgų atsispirti pagundoms.

Tarpasmeninių santykių psichoterapija gydo bulimijos priežastis, glūdinčias tarpžmogiškuose ryšiuose. Gydytojas tiria, kaip kenksmingi valgymo įpročiai padeda pacientei susidoroti su stresu. Jei apsivalgymo priepuolis prasideda tuomet, kai žmogus turėjo patirti pyktį, tai reiškia, kad jis savo jausmus “suvalgo” vietoj to, kad juos išreikštų (jam atviras pykčio prasiveržimas atrodo pavojingu ir neįmanomu). Vėmimas gali reikšti, kad “laukan išleidžiami” jausmai, kurie buvo užslėpti giliai viduje.

Kūniškai orientuota psichoterapija – judesių terapija, psichodrama ir panašios kūno technikos, kurių esmę aiškina teorija, skelbianti, kad visos mūsų problemos atsispindi arba glūdi kūne ir dirbant su juo gali išsispręsti pačios savaime.

Gydymas vaistais. Antidepresantas “Prozak” – vienintelis preparatas, pripažintas efektyviai gydantis bulimiją. Tačiau, baigus vartoti šiuo vaistus, apsivalgymo priepuoliai dažnai sugrįžta, be to, bulimijos priežastis toli gražu ne visada būna susijusi su depresija.

6 apsivalgymo priepuolių kontrolės svertai

Jei jūs pastoviai arba laikas nuo laiko nekontroliuojamai puolate prie maisto, ši programa jums padės. Ji prieinama visiems namų sąlygomis. Naudokitės ja 4-6 mėnesius ir kas dvi savaites raštu įvertinkite, kaip jums pavyksta nugalėti priepuolius, ką galvojate apie save ir ką jaučiate. O nesėkmės atveju – nekaltinkite savęs, nepasiduokite dievo malonei ir būtinai kreipkitės į specialistą, kuris padės jums pasinaudoti kitomis specializuotomis gydymo priemonėmis.

1. Užsirašinėkite, ką, kada ir kur valgote ir kaip jaučiatės. Sverkitės kartą per savaitę – ne dažniau.

2. Maitinkitės reguliariai, tris kartus per dieną iš anksto numatydama valandas ir 2-3 kartus užkandžiaukite, tačiau taip pat iš anksto numatytu laiku. Valgykite dažnai ir po nedaug.

3. Susidarykite sąrašą dalykų, kuriuos galite veikti vietoje valgymo ir, pajutusi alkį, juos darykite.

4. Stebėkite, kas paskatina ir stimuliuoja jūsų apsivalgymo priepuolius ir išdirbkite strategiją, kuri padės pašalinti pagundas. Visus savo pasiekimus būtinai užrašykite.

5. Nustokite fanatiškai laikytis žiaurių dietų ir palaipsniui į savo racioną įtraukite “uždraustus” produktus – niekam negalima uždėti tabu.

6. Išmokite nesėkmių profilaktikos: mėginkite atpažinti bulimijos priepuolio grėsmę ankstyvojoje stadijoje, išanalizuokite stresinės būsenos priežastis ir pašalinkite jas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Pokyčiai mokantiems už komunalines paslaugas: gali kainuoti brangiau (51)

2017 kovo mėn. 30 d. 05:30
Vilnius liko bene vienintelis iš didžiųjų Lietuvos miestų, kurių gyventojai iki šiol vis dar atsiskaito pagal popierines knygeles. Nuo vakar nebegalima dalyje bankų mokėti elektronine knygele, o sostinės šildymą perėmus „Vilniaus šilumos tinklams“, nebus galimybių mokėti ir įprastu būdu popierine knygele.

R. Lopata: o paskui skundžiamės, kodėl žmonės Vasario 16-ąją važiuoja į Lenkiją (78)

2017 kovo mėn. 30 d. 05:30
Politologas Raimundas Lopata, nuo kurio pavardės atsirado terminas „lopatologija“, apie Lietuvos politiką negali pasakyti nieko pozityvaus: stebime partijų nuosmukį, nematome tikrų lyderių, partijos nesugeba reaguoti į dramatiškas visuomenės gyvenimo permainas: emigraciją, kainų kilimą, socialinę atskirtį ir biurokratiją.

Orai: užlies beveik 20 laipsnių šiluma (25)

2017 kovo mėn. 30 d. 00:04
Orai: užlies beveik 20 laipsnių šiluma
DELFI / Kęstutis Cemnolonskis
Antroji savaitės pusė bus kontrastinga. Ketvirtadienį dieną dangus jau bus šviesesnis. Ryto metu daug kur vyraus neigiama temperatūra, tad pasisaugokite plikledžio.

Tiesioginį oponentą puikiu žaidimu į neviltį varęs J. Valančiūnas neišgelbėjo „Raptors“ nuo pralaimėjimo (2)

2017 kovo mėn. 30 d. 05:42
Kovoje dėl aukštesnės pozicijos Rytų konferencijos atkrintamosiose varžybose skaudžių pasekmių galintį atnešti pralaimėjimą šiąnakt patyrė Toronto „Raptors“ (45/30), namuose 106:110 (19:22, 28:28, 27:16, 32:44) nusileidę itin banguotai pastaruoju metu rungtyniaujantiems Šarlotės „Hornets“ (34/41) krepšininkams.

Berlyne rastas Vasario 16-osios akto originalas lietuvių kalba (1417)

2017 kovo mėn. 29 d. 19:55
Berlyne rastas Vasario 16-osios akto originalas lietuvių kalba
Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvas
Vokietijos diplomatiniame archyve trečiadienį rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba. Tai BNS patvirtino Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.