Balsavimas internetu: kas realiau - grėsmė iš Rusijos ar iš Marso?

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) doc. dr. Ainė Ramonaitė, viena iš 2008-aisiais grupės mokslininkų atliktos „Elektroninio balsavimo galimybių studijos“ autorių, ir VU Komunikacijos fakulteto doc. dr. Mantas Martišius balsavimo internetu perspektyvą linkę vertinti atsargiai. Anot jų, taikyti tokį balsavimo būdą dar anksti, nes esą būtų sunku apsaugoti VRK serverį nuo galimos kitų valstybių invazijos.

Mantas Martišius

© Asmeninio archyvo nuotr.

Balsavimo internetu entuziastai oponentų baimes vadina nepagrįstomis. Pasak jų, panašūs nuogąstavimai buvo dažni ir 2000 m., Lietuvoje diegiant el. bankininkystės sistemą. Dabar toks finansų tvarkymo būdas yra priimtinas didžiajai daliai piliečių: šiuo metu internetine bankininkyste naudojasi maždaug 65 proc. Lietuvos interneto vartotojų (ES – 48 proc.).

Neįtikinamomis vadinamos ir abejonės dėl Rytų kaimynių įsikišimo. „Galima taip pat nuogąstauti, kad Rusija bandys įsilaužti ir į bankines sistemas arba Valstybės saugumo departamentą (VSD). Balsavimo internetu mechanizmai būtų lygiai tokio pat saugumo, kaip dabar valstybės institucijų naudojami serveriai. Intervencijų baimės yra nepagrįstos ir naudojamos tik priešinantis el. balsavimo įvedimui“, - tvirtina Liberalų sąjūdžio pirmininkas, balsavimo internetu diegimą kuruojančios Susisiekimo ministerijos vadovas Eligijus Masiulis.

Oponentai: pažeisti VRK serverį lengva nebūtų, bet teoriškai tai įmanoma

Politologės A. Ramonaitės manymu, balsuojant tradiciniu būdu, yra užtikrinama proceso tiesioginio stebėjimo galimybė: jeigu kažkas nutinka, galima perskaičiuoti biuletenius. „Jeigu balsuojant elektroniniu būdu kažkas nutinka su elektronine balsadėže, tu nieko neperskaičiuosi. Be kompiuterių specialistų niekas negali paaiškinti, kas ten vyksta. Jeigu ir nieko neatsitiktų, užtektų vien tik „antį“ mestelėti, kad balsavimas suklastotas – ir viskas. Patikrinti galimybės nėra – rinkimai žlunga. Labai didelė rizika“, – galimas grėsmes vardijo mokslininkė.

A. Ramonaitė teigė įžvelgianti ir galimas Rusijos grėsmes. „Tarkime, norint sukelti chaosą, kai, pavyzdžiui, kaimynų netenkina rinkimų rezultatai, net nebūtina kištis tiesiogiai. Tam tikru metu pakaktų paskleisti gandus, kad rinkimai buvo suklastoti, ir šalyje prasidėtų suirutė. Manau, (Rusija – red. pastaba) turėtų tiesiog džiūgauti, jeigu mes įsivestume elektroninį balsavimą“, - svarstė politologė.

Ainė Ramonaitė

© DELFI / Šarūnas Mažeika

Vis dėlto A. Ramonaitė pastebėjo, kad Estija, elektroninį balsavimą įdiegusi pirmoji pasaulyje, su didelėmis problemomis kol kas nesusidūrė.

Tuo, kad įvedus balsavimą internetu, balsai būtų klastojami masiškai, abejoja ir M. Martišius. Vis dėlto, jo manymu, nors balsavimo internetu apsaugos sistemas nebūtų lengva pažeisti, teorinė įsilaužimo galimybė egzistuotų. „Jeigu kuriama Irano branduolinė programa, atjungta nuo interneto, turinti itin patikimas apsaugas, vis tiek buvo paveikta iki tol nežinomu virusu per kompiuterines sistemas, vadinasi, rizika išlieka. Pasakyti, kad elektroninis balsavimas, vykdomas internetu, būtų 100 proc. saugus, negalime. Esant noro, visada būtų galima ji paveikti“, – tikino jis.

Docento manymu, įdiegusi elektroninį balsavimą, Lietuva taptų kur kas pažeidžiamesnė išoriniam spaudimui. Pasak jo, net minimaliai pakeitusi rinkimų rezultatus, naudos galėtų turėti kita suinteresuota valstybė. „Ką reiškia rinkimų rezultatų pakeitimas? Pridėtum keliolika procentų, ir taip kažkokia partija ar politinis judėjimas, galbūt parankus kitai užsienio šaliai, įgytų persvarą – turėtų daugumą Seime ir galėtų vykdyti kitai šaliai palankią politiką“, - svarstė M. Martišius.

Bet koks įsilaužimas neliktų nepastebėtas

VRK narys teisininkas Jonas Udris sutinka, kad šimtaprocentinė apsauga neįmanoma nė vienoje informacinėje sistemoje. Tačiau, jo teigimu, naudojantis internetu yra kur kas lengviau nustatyti bandymus klastoti balsus nei balsuojant tradiciniu būdu. Esą informacinių technologijų specialistai gali operatyviai nustatyti invazijos atvejus, o popierinius biuletenius metant į balsadėžę pažeidimus užfiksuoti nepalyginamai sunkiau. 

„Jei balsai būtų suklastoti balsuojant tradiciniu būdu kažkokioje apylinkėje, yra galimybė, kad klastotės neatseksi. O el. balsavimo sistema iš karto aptinka įsilaužimą – bet kokia invazija nepraeina be pėdsakų. Tada yra galimybė el. balsavimą paskelbti negaliojančiu – anuliuoti rezultatus. Galų gale, galima surengti pakartotinus rinkimus“, – balsavimo internetu privalumus vardijo J. Udris.

Politologų nuogąstavimus, neva balsavimo internetu kanalas padidintų grėsmę iš Rusijos, J. Udris atmetė. „Manau, tai, kad Lietuva yra demokratiška, prognozuojama valstybė, naudinga visiems kaimynams – net ir Rusijai“, - tvirtino jis.

Tomas Vaitkevičius

© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kibernetinių atakų realumu Lietuvai įdiegus balsavimo internetu sistemą abejoja ir Teisingumo ministerijos viceministras Tomas Vaitkevičius. „Dabar aš sėdžiu prie kompiuterio ir matau informaciją, kuri galėtų sudominti atitinkamas Rusijos tarnybas. Ką man daryti: pereiti prie popierinės formos, išjungti kompiuterį? Yra specialistai, kurie žino, kaip kompiuterinius tinklus apsaugoti nuo piktavalių. Ieškant baubų, galima pradėti gąsdintis, kad ir banko sąskaita taip pat nesaugi. Ar tai reiškia, kad pinigus saugiau laikyti kojinėje?“, – stebėjosi T. Vaitkevičius.

Entuziastai kalbų apie galimas Rusijos įtakas rimtai nevertina

Balsavimą internetu remiančio Liberalų sąjūdžio pirmininką E. Masiulį stebina skeptikų samprotavimai dėl balsavimo internetu sistemos nepatikimumo. Pasak jo, jei Rusija būtų norėjusi ir pajėgusi, jau būtų galėjusi įsilaužti kad ir į VSD duomenų bazę. „Rusijai daug paprasčiau įtaką daryti per tam tikras partijas ar politikus, arba paveikti rinkėjų sprendimą per tam tikrą žiniasklaidos dalį“, – įsitikinęs E. Masiulis.

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkui Algiui Čaplikui kalbos apie grėsmę iš Rusijos taip pat atrodo perdėtos. „Gali įsibrauti Rusija, gali – marsiečiai. Gali, žinokite, Mėnulio gyventojai įsibrauti. Gali atvažiuoti visa brigada iš Veneros ir nupirkti visų rinkimų rezultatus. Bet ir nuo marsiečių apsiginsime, ir nuo kosmonautų apsiginsime. Yra institucijos, yra žmonės, kurie už tai atsakingi. Galimybė nesąžiningam veikimui visada yra, bet tai nereiškia, kad visi yra nesąžiningi“, – ironizavo A. Čaplikas.