1655 pab. Lenkijoje, o sekančių metų pradžioje ir Lietuvos DK prasidėjo prie juos nukreiptas partizaninis judėjimas. Švedai iki vasaros buvo išvyti iš Respublikos teritorijos, o 1656 vasarą kilo Rusijos ir Švedijos karas. Viena Rusijos kariuomenės dalis puolė Dauguvos-Rygos kryptimi, o kita – Tartu kryptimi ir miestą užėmė. Visa tai pagreitino Respublikos derybas su Rusija – 1656 11 03 Nemėžyje buvo pasirašytos Respublikos ir Rusijos paliaubos ir sutartis nukreipta prie Švediją, kėlusią abiems šalims didelę grėsmę.
Dviejų valstybių suartėjimo iniciatoriumi buvo Rusijos caras Aleksejus Michailovičius. Derybose tarpininkavo ir Habsburgų imperijos diplomatai. Į Respublikos delegacijos sudėtį įėjo Lietuvos DK didysis maršalka Kristupas Zaviša, Vilniaus vyskupas Jonas Kristupas Daugėla Zaviša, Lietuvos DK referendorius Kiprijonas Povilas Bžostovskis ir kiti paskirti komisarai. Rusija siekė užsitikrinti jos užimtų žemių pripažinimą, todėl pradžioje bandė papirkti delegacijos narius, taip pat caras pageidavo save matyti Respublikos soste. Po dvi savaites trukusių derybų pavyko pasiekti kompromisą.
Pagal 11 03 pasirašytą sutartį tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos abi valstybės nutraukė tarpusavio kovas ir sudarė antišvedišką bloką: draudžiama sudarinėti separatistines sutartis ir įsipareigota bendrai kariauti su priešiška puse. Respublikos atstovai, tarp kurių būta nemažai promaskvietiškos partijos atstovų, sutiko artimiausiame seime iškelti caro Aleksejaus Michailovičiaus kandidatūrą, tačiau jo elekcija turėjo vykti tik po Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero mirties.
Nemėžio sutartis tapo svarbiu diplomatiniu abiejų šalių laimėjimu, ja pasinaudota tolesnėje 1654-1667 karo eigoje. Tačiau sudaryta antišvediška koalicija nebuvo tvirta, abi pusės ir toliau, nepaisydamos įsipareigojimų, ieškojo naujų sąjungininkų ir geresnių sprendimų. Lenkijos karalius ir Lietuvos dk Jonas Kazimieras Vaza neskubėjo šaukti seimo ir svarstyti Maskvos caro kandidatūros išrinkimo būsimu karaliumi. Tačiau, vykdant sutartį ir siekiant apsisaugoti nuo naujų rusų puolimų, 1658 vasarą paskubomis, kaip pareiškė Lietuvos DK kancleris Kristupas Pacas, „dėl ramybės su Maskvos caru seimas 07 10 sušauktas“. Jame priimta instrukcija nenumatė Maskvai jokių teritorinių nuolaidų, o sutikimas su caro kandidatūra buvo apsunkintas papildomomis sąlygomis. Taigi tuo Nemėžio sutartis nustojo galioti, prasidėjo naujos derybos su rusais.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
Top naujienos
Prie daugiabučio Vilniuje rastas iš 8 aukšto iškritęs ir mirtinai susižalojęs vyras (1)
Ketvirtadienio pavakarę pranešta apie negyvą vyrą Vilniuje.
Nuo šiandien – ilgai laukti orų pokyčiai: jau galima ruoštis ir vasariškai šilumai
Orų sąlygos mūsų regione pagaliau pradeda keistis.
Grigonio ekipos atsakas: galingu spurtu patiesė be lyderio rungtyniavusį „Maccabi“ Lietuvis rezultatyvumu nepasižymėjo
Mariaus Grigonio atstovaujamas Atėnų „Panathinaikos“ atsitiesė po nesėkmės pirmosiose...
Sedekerskio sezonas Eurolygoje pakibo ant plauko: „Baskonia“ vėl pralaimėjo Madride Lietuvis išsiskyrė universaliu žaidimu
Vitorijos „Baskonia“ su Tadu Sedekerskiu atsidūrė ties prarajos riba Eurolygos atkrintamosiose....
Nauja „Messenger“ funkcija jau prieinama ir Lietuvoje: naudotojai skundėsi ne vienerius metus (1)
„ Facebook Messenger“ naudotojai pagaliau buvo išgirsti – programėlės kūrėja „Meta“...
