Po triuškinančio pralaimėjimo žemaičiams Durbės mūšyje (1260 07 13) pasikeitusioje geopolitinėje situacijoje paskutiniuoju šansu suskato pasinaudoti ir prūsai, pakilę į didžiausią ir, kaip paaiškėjo, paskutinį sukilimą. Jis apėmė visas žemes, išskyrus anksčiausiai kryžiuočių užkariautą ir labiausiai asimiliuotą Pamedę. Sukilėliams vadovavo keli vadai – bartas Divonis lokys, pagudėnas Auktuma, sembas Glandas, varmis Glapas ir kt. Žymiausias tarp jų buvo notangas Herkus Mantas.
Jiems pavyko užimti Vizenburgo ir Kroicburgo pilis bei sumušti kryžiuočius mūšyje prie Pokarvių (1261 01 22). Prasidėjo sekinanti Karaliaučiaus pilies apgultis, tačiau kryžiuočiams pavyko atsilaikyti. Šturmo metu buvo sužeistas Herkus Mantas. Sukilimas išplito visame krašte, buvo užimtos daugelis pilių, išskyrus svarbiausias. Sukilėliams pagelbėjo ir Lietuvos kariuomenės veiksmai – buvo užpulta Mazovija, Kulmo ir Pamedės žemės. Didžiausią laimėjimą prūsams pavyko pasiekti 1263 pvasarį ties Liubavu sumušus paties Prūsijos krašto magistro vadovaujamą kariuomenę.
Tačiau tuomet nusilpusiam ordinui į pagalbą atskubėjo kryžininkų būriai iš Vakarų Europos. Po Mindaugo mirties Lietuvoje vyko dinastinės kovos, galiausiai Lietuvos dk Vaišvilkas 1265 sudarė taikos sutartis su ordinu (atskiri lietuvių būriai sukillėiams padėjo ir vėliau). Nepaisant pavienių laimėjimų (pvz., 1271 prie Zirgūnos) prūsai buvo pasmerkti-dalis jų įvertinę beviltišką padėtį patys perėjo į užkariautojų pusę. 1273 buvo išduotas sunkiai sužeistas Herkus Mantas, žuvęs besipriešindamas. Nors 1274 sukilimas dar tęsėsi Pagudėje, tačiau vienos iš baltų genčių grupės prūsų likimas buvo aiškus. Jie buvo galutinai užkariauti, apkrikštyti ir asimiliuoti.
Didvyriška prūsų kova už laisvę, jų vadas Herkus Mantas žinomi šiuolaikinėje lietuvių kultūroje, kurioje ryškus identifikavimasis su prūsais, jų palikimu. Sukilėlių vado garbei pavadintos gatvės, populiarus „Manto“ vardas ir pan. Prie to ypač prisidėjo pirmasis lietuvių istorinis vaidybinis filmas „Herkus Mantas“ (Lietuvos kino studija, 1972, rež. Marijonas Giedrys), kuriame teisybės dėlei yra ir sovietinės ideologijos, antivokiškų ir ateistinių topų.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
Top naujienos
Prie daugiabučio Vilniuje rastas iš 8 aukšto iškritęs ir mirtinai susižalojęs vyras (1)
Ketvirtadienio pavakarę pranešta apie negyvą vyrą Vilniuje.
Nuo šiandien – ilgai laukti orų pokyčiai: jau galima ruoštis ir vasariškai šilumai
Orų sąlygos mūsų regione pagaliau pradeda keistis.
Grigonio ekipos atsakas: galingu spurtu patiesė be lyderio rungtyniavusį „Maccabi“ Lietuvis rezultatyvumu nepasižymėjo
Mariaus Grigonio atstovaujamas Atėnų „Panathinaikos“ atsitiesė po nesėkmės pirmosiose...
Sedekerskio sezonas Eurolygoje pakibo ant plauko: „Baskonia“ vėl pralaimėjo Madride Lietuvis išsiskyrė universaliu žaidimu
Vitorijos „Baskonia“ su Tadu Sedekerskiu atsidūrė ties prarajos riba Eurolygos atkrintamosiose....
Nauja „Messenger“ funkcija jau prieinama ir Lietuvoje: naudotojai skundėsi ne vienerius metus (1)
„ Facebook Messenger“ naudotojai pagaliau buvo išgirsti – programėlės kūrėja „Meta“...
