Gėrimas, gimęs Italijoje ir užkariavęs pasaulį

 (2)
Su kuo jums asocijuojasi Italija? Saulė? Šilti žmonės? Alpės ir jūra? Jei paklaustumėte italo, jis jums pavardintų keletą skambių frazių, o tarp jų būtinai atsiras žodis „aperitivo“. Aperityvas pietiečiui – tai ne tik šiltos dienos gėrimas ar užkandžio bendrinis pavadinimas, tai – neatsiejama kultūros dalis.
Aperityvo taurės
© Fotolia nuotr.

Išvertus iš lotynų kalbos, šis žodis reiškia „atidaryti“. Pasakojama, kad būtent aperityvais Viduržemio jūros gyventojai „atidaro“ savo vakarą, kai maždaug septintą valandą suplūsta iš darbo į artimiausią barą ir džiaugiasi, kad pasibaigė dar viena darbo diena ir oranžiniu saulėlydžiu prasidėjo ilgai lauktas pašnekesių, maisto, juoko ir gėrimų sklidinas vakaras. Splendido!

Apie šį Italijos kultūrinį reiškinį nuotaikingai pasakojo Loris Contro, vieno populiariausių gėrimų Italijoje „Aperol“ ambasadorius. Bendrovės „Mineraliniai vandenys“ kvietimu viešėjęs Lietuvoje, ilgametę patirtį turintis barmenas pristatė naujausias kokteilių ruošimo kryptis. Jis taip pat mielai sutiko pasidalinti istorijomis apie šiuolaikinį pietiečių gyvenimo būdą ir senovės Egipto laikus siekiančias aperityvo vartojimo tradicijas.

Neapsieita be moters

„Išgirdę žodį „aperityvas“, žmonės įsivaizduoja kažką labai sudėtingą, iš kito pasaulio. Man asmeniškai tai yra penkių elementų darinys: žmonės, dienos istorijos, maistas, geras gėrimas ir muzika. Kai pamatai italą paplūdimyje su aperityvu rankoje, tai reiškia, kad baigėsi darbai, atėjo laikas pasimaudyti, pasideginti saulėje, pasigrožėti jūra. Barai pagarsina muziką, žmonės šnekučiuojasi, ir tai yra momentas, kai prasideda italų aperityvas“, – su šypsena pasakoja Loris Contro.

Nors manoma, kad jau senovės Egipte kilo idėja prieš maistą išgerti stipresnio gėrimo, tikroji aperityvo istorija prasidėjo 19-ojo amžiaus pabaigoje. Kaip ir kiekvienoje reikšmingesnėje istorijoje, čia taip pat neapsieita be moters įsikišimo. 1846 metais prancūzų chemikas Joseph Dubonnet vyno pagrindu sukūrė naują gėrimą, kurį sumaišė su žolelėmis ir prieskoniais. Jį iškart pamėgo chemiko žmona. Sakoma, kad ji aperityvu vaišino visas drauges ir svečius, ir taip išpopuliarino vyro išradimą. „Che figata“ („kaip kietai“), pasakytų italai.

„Kaip ir šiandien, anuomet žmonės po darbo taip pat rinkdavosi baruose ir diskutuodavo apie gyvenimą. Kaip aperityvas dažniausiai buvo geriamas vermutas. Vėliau milanietis Gaspare Campari sukūrė „Campari“, o iš Venecijos kilę broliai Luigi ir Silvio Barbieri – „Aperol“. Pastarasis gėrimas greitai paplito tarp miesto turistų. Vėliau buvo sugalvota maišyti kokteilį iš baltojo vyno „Spritzer“ ir „Aperol“, kurio energinga oranžinė spalva sudomino Italijos jaunimą“, – pasakoja L. Contro.

Taisyklė „3-2-1“

Kitas „Aperol“ pokytis įvyko 1990-aisiais, kai vietoje baltojo vyno buvo pradėtas naudoti itališkas putojantis vynas „prosecco“. Burbuliukai kokteilį „Aperol Spritz“ palengvino. Vėliau buvo sugalvota ir garsioji „3-2-1“ taisyklė – tai kokteilio receptas, kurį sudaro 3 dalys „proseko“, 2 dalys „Aperol“ ir 1 dalis mineralinio vandens. Basta!

Nauji vėjai į gėrimų kultūrą atpūtė, kai aperityvai persikėlė per Atlantą. Jungtinėse Amerikos Valstijose aperityvas tapo neatsiejamu barų „happy hour“ („laimės valandos“) gėrimu. Nuo to laiko aperityvus įprasta patiekti su užkandžiais, ypač ispaniškais „tapas“: alyvuogėmis, krekeriais, sūriais ir kitais „amuse-bouche“ („burnos džiaugsmais“). „Maistas prie gėrimo italui labai svarbus, nes mes geriame ir valgome didžiąją savo laiko dalį“, – nusišypso L. Contro. Šiais laikais savo aperityvą turi kiekviena pietų šalis, ši pietietiška tradicija įsigali ir Lietuvoje.

Gardžios naujienos
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rask tau tinkantį receptą