Tai dar kartą patvirtina, kad tokia valdžia pasitikėti negalima. Žinant dar ir kadenciją baigiančio socdemo G. Kirkilo visus rekordus mušantį nepopuliarumą, natūralu, kad didelė visuomenės dalis savo viltis sieja su TS-LKD. Mūsų partija pristatė ambicingą planą ir kompetentingą komandą, galinčią sustiprinti šalies ekonomiką.
Amerikos rinkėjai ekonominę politiką priskiria prie pagrindinių ikirinkiminių partijų programų punktų. 88 proc. respondentų vadina šį punktą labai svarbiu. 66 proc. rinkėjų teigia, kad kitas parlamentas ir Vyriausybė turėtų daugiau dėmesio sutelkti į vidines šalies problemas. Manau, kad yra logiška, jog ir Lietuvos rinkėjams šalies ekonomikos reikalai yra svarbesni už karą Irake. Pirmiausia, turime laimėti šiandienos ekonominius karus savo namuose.
Krizė – paskutinė vinis į karstą ar postūmis permainoms vardan sėkmės?
Pastaruoju metu Andrius Kubilius, pristatydamas pagrindines programines mūsų plano nuostatas įvairiausių susitikimų, debatų, diskusijų metu, dažnai užduoda šį klausimą. Rinkėjams TS-LKD pateikia geriausių Lietuvos ekspertų parengtas rekomendacijas ir konkrečias priemones, kurių tikslas – stiprinti Lietuvos ekonominę galią. Be to, mes sakome, kad Lietuvai nereikia „išradinėti dviračio“, kitos Europos šalys turi sukaupusios daug teigiamos patirties, kurią tiesiog reikia perkelti į Lietuvą.
Mums pavyzdys Airijos, Danijos, Švedijos sėkmingi ekonomikos gaivinimo instrumentai bei nacionaliniai susitarimai svarbiausiais ekonominės ir socialinės politikos klausimais. Mes esame tikri, kad Lietuvos piliečiai galės dirbti, užsidirbti ir mokėti mažiau mokesčių. Mūsų ekonominės rinkimų programos dalis orientuota į vidutines pajamas gaunančius ir mažiau pasiturinčius asmenis.
Mes nebijome drąsių permainų ir susitarimų vardan tų permainų sėkmės. TS-LKD pateikia realią ir konkrečią ekonominę strategiją – suvaldyta infliacija, inovacijos, investicijos, saugi energetika, perspektyvus kaimas, tolygi regionų plėtra.
Kiek po rinkimų Lietuvoje bus Lietuvų?
Keletas nepopuliarių pastebėjimų. Jau seniai stebimas netolygus Lietuvos vystymas, kuomet didžioji dalis investicijų nusėda sostinėje. Jei taip bus ir toliau, ateityje gali išryškėti nemažos socialinės bei ekonominės prarajos. Ne paslaptis, kad tapo įprasta apie mūsų šalį kalbėti ne kaip apie vieną, bet lyg apie dvi valstybes – „Soti Lietuva“ ir „Vargo Lietuva“.
Žinau, kad daug kam nemielas toks skirstymas, bet kada Lietuvos regionų gyventojai, kaimo žmonės, kurie dažniausiai susiduria su socialinės ir ekonominės politikos grimasomis, turės tokią pačią gyvenimo kokybę, kokią turi didžiųjų miestų gyventojai? Akivaizdu, kad ekonomiškai nusmukę regionai yra didžiulis stabdys ir pačių miestų augimui.
Kai kur skirtumai tarp Lietuvos regionų siekia 330 procentų ir toliau gilėja ! Vilnius taip skiriasi nuo Tauragės, kad atrodo, jog Lietuvos piliečiai gyvena skirtingose valstybėse. Tai ne skambi frazė, o oficialūs Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento duomenys.
Italijoje atlikto tyrimo duomenimis paaiškėjo, kad regionų išsivystymo laipsnį lemia socialinis kapitalas. Paprasčiau tariant – tai gebėjimas susitelkti bendram labui. Esu įsitikinęs, kad nuostatą kovoti privalo pakeisti nuostata susitelkti, susijungti, susivienyti. Jei būtų įmanoma paskleisti tokį pozityvų mąstymą visoje politinėje sistemoje, būtų galima atnešti klestėjimą ne tik į pavienius regionus, bet ir į visą Lietuvą.
Mūsų partijos programoje mes atsakome į klausimus kaip neįkristi į gilią ekonominę duobę, kaip iš jos išlipti ir kaip nelikti Europos atsilikėliais.
Man artima Alberto Einšteino mintis, kad tėra tik du būdai kaip gyventi. Vienas – galvoti, kad stebuklų nebūna. Kitas – galvoti, jog viskas yra stebuklas.
Rinkėjams lieka linkėti teisingo pasirinkimo.
Top naujienos
Metams po garsenybės mirties paliktas kryžius – visai ne aplaidumo ženklas: Doveika turi atsaką prietarų mėgėjams (6)
Kapinės – amžinojo poilsio vieta, į kurią susirenka giminės, draugai prisiminti iškeliavusių...
