Vilnius: laukiama rinkėjų verdikto „tvarkiečiams“ ir konservatoriams

Manoma, kad Vilniuje didžiosios šalies partijos sulauks įprasto palaikymo, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai galėtų pasitarnauti mažas aktyvumas, o nepartinių galimybės vertinamos skeptiškai, išskyrus didesnės paramos galintį sulaukti Artūrą Zuoką.

Praėjusiuose savivaldos rinkimuose "Tvarka ir teisingumas" Vilniuje gavo daugiausiai mandatų iš visų partijų ir beveik dvejus metus mero poste buvo šios partijos deleguotas Juozas Imbrasas. Vėliau jį pakeitė konservatorius Vilius Navickas, tačiau po skandalo dėl spaudimo savivaldybės kontrolieriui jis pašalintas iš partijos ir postą perleido Raimundui Aleknai.

"Dėl to, ką "Tvarka ir teisingumas" veikė savivaldybėje, aš abejoju, ar kas nors kokį nors pliusą jiems davė", - BNS sakė politologas Antanas Kulakauskas.

"Visiškai nesistebėčiau, jei konservatoriai būtų pirmi. Vilniuje populistai labai daug negali surinkti. Nėra taip tragiškai blogai, kaip šnekama, koks vaizdas susidaro iš žiniasklaidos", - svarstė Mykolo Romerio universiteto docentas.

Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Tomas Janeliūnas pastebi, kad "tvarkiečių" rėmėjų gretas galėjo sustiprinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, jog po apkaltos partijos vadovui Rolandui Paksui buvo nepagrįstai apribota galimybė visą gyvenimą siekti aukščiausių politinių postų šalyje.

"Partijai "Tvarka ir teisingumas" šioks toks padidėjimas arba balsų išlaikymas įmanomas. Nors kažkokių ypač gerų pasiekimų ar partijos ypatingos veiklos mieste vargu ar buvo, tačiau kai nėra didelio pasirinkimo, jau vien ta tendencija, kad jie yra oponuojantys, taip pat tam tikras emocinis tradicinių šios partijos rėmėjų pakilimas po R.Pakso dalinės reabilitacijos tarptautiniu mastu gali pridėti pasitikėjimo savo jėgomis", - BNS sakė T.Janeliūnas.

Patys "tvarkiečiai" ir konservatoriai BNS sakė esą įsitikinę, kad šįmet savivaldos rinkimuose Vilniuje pasirodys ne prasčiau nei 2007-aisiais. Tuomet "tvarkiečiams" atiteko 14 mandatų, o 10 mandatų gavę konservatoriai buvo antroje vietoje.

TS-LKD Vilniaus skyrių sueigos vadovas Mantas Adomėnas sakė, kad pagrindiniais konkurentais šiuose rinkimuose dėl pirmavimo mandatų dalybose mato socialdemokratus.

Pirmąją vietą socialdemokratams savo prognozėse skyrė žurnalas IQ. Sausio mėnesio numeryje rašyta, kad už socialdemokratus turėtų balsuoti 17-20 proc., konservatorius - 14-17 proc., "tvarkiečius" - 11-14 proc. Vilniaus rinkėjų. Ekspertai pastebi, kad socialdemokratai turi gan tvirtą elektoratą, todėl mandatai šiai partijai - garantuoti. Šiuo metu socialdemokratai Vilniuje yra valdančiojoje koalicijoje ir turi vicemero postą.

Liberalų pozicijos Vilniuje nevertinamos kaip labai stiprios, tačiau neatmetama, kad jie iš konservatorių gali perimti dalį dešiniesiems simpatizuojančių rėmėjų balsų.

Kandidatus į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą kelia trys nepartinės koalicijos, taip pat dalyvauja devyni nepriklausomi kandidatai. Vieną iš nepartinių koalicijų veda septynerius metus Vilniaus meru buvęs Artūras Zuokas, kuris, anot A.Kulakausko, "šio bei to" gali tikėtis.
Be jo, į politiką kandidatuodami Vilniuje bando sugrįžti Lietuvos liaudies partiją rinkimuose vedanti Kazimira Prunskienė, Naujosios sąjungos vadovas Artūras Paulauskas. Vilniuje Darbo partijos sąraše pirmuoju įrašytas europarlamentaras Viktoras Uspaskichas, kuris šiuo metu yra teisiamas dėl galimų finansinių nusikaltimų.

Politologai tradicinį palaikymą prognozuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcijai. T.Janeliūno manymu, kiek daugiau nei paprastai mandatų jiems gali padėti pelnyti prognozuojamas bendras nedidelis rinkėjų aktyvumas.
"Turint galvoje, kad tikimasi nedidelio aktyvumo, šiame kontekste net ir stabili vis ta pati balsuojančių lenkų dalis gali lemti pakankamai neblogą rezultatą Lenkų rinkimų akcijai", - BNS sakė T.Janeliūnas.
Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks vasario 27 dieną. Juose ketina dalyvauti 23 partijų atstovai ir 519 nepriklausomų kandidatų.
Kandidatus į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą kelia 17 partijų, viena partinė ir trys nepartinės koalicijos, taip pat dalyvauja devyni nepriklausomi kandidatai.

Į sostinės tarybą ketverių metų kadencijai bus renkamas 51 narys.