„Tvarkiečiai“ nori naujos Konstitucijos

„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis R. Paksas DELFI sakė, kad šiuo metu prezidentas turi nepakankamai galių spręsti valstybei svarbius klausimus – esą kandidatai tapti valstybės vadovais į rinkimus eina su konkrečia darbų programa, tačiau vėliau nėra kaip ją įgyvendinti, nes pagrindinis šalies įstatymas numato, kad prezidento funkcijos labiausiai susijusios su užsienio politikos klausimais.

„Aš asmeniškai norėčiau, kad prezidento galios būtų stipresnės. Jeigu žmonės suteikia jam įgaliojimus, turi suteikti ir atsakomybę, galimybę įgyvendinti savo programą. Nes prezidentas, kuris dalyvauja rinkimuose, jis eina su savo programa. Atsiverskim mūsų Konstituciją, kur yra prezidento vieta mūsų programai? Nėra! Absoliučiai. Tai reiškia, kad prezidentas, eidamas į rinkimus ir deklaruodamas, kad jis žmonėms padarys tą, tą ir tą, jo programai vietos nėra. Nes jeigu kitaip nusiteikusi valdančioji dauguma, Vyriausybė, tai ji gali prezidentą pasiųsti labai toli su savo programa“, - piktinosi R. Paksas.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal dabartinės Konstitucijoje nustatytą valdžios institucijų kompetenciją Lietuvos valstybės valdymo modelis priskirtinas parlamentinės respublikos valdymo formai. Tačiau mūsų valstybės valdymo formai būdingi ir kai kurie vadinamosios mišriosios (pusiau prezidentinės) valdymo formos ypatumai.

Priesaikos instituto naikinti nenori

Paklaustas, ar tuo atveju, jeigu „tvarkiečiams“ pavyktų sėkmingai inicijuoti referendumą dėl Konstitucijos pakeitimo, būtų keičiama nuostata, kad Respublikos Prezidentas bei Seimo narys prieš pradėdamas pareigas turi prisiekti tautai ir Konstitucijai, R. Paksas atsakė neigiamai: „O kodėl to reikėtų? Jūs nesijaudinkit, aš bet kokiu atveju eisiu tas (prezidento – DELFI) pareigas“.

DELFI primena, kad R. Paksas negali eiti pareigų, kur reikia duoti priesaiką, mat pagal Konstitucinio Teismo sprendimą iš prezidento posto pašalintas už priesaikos sulaužymą. Šis draudimas R. Paksui galioja iki gyvos galvos.

Nušalintasis prezidentas R. Paksas, be kita ko, neslėpė ironijos dėl to, kad šį pirmadienį Seimas priėmė naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymą, kuriame nustatyta, jog priesaiką turi duoti ir savivaldybių tarybų nariai. Šiuo metu vietos politikams toks reikalavimas netaikomas, jeigu teisės aktą pasirašys prezidentas Valdas Adamkus, prisiekti turės tik kitos kadencijos savivaldybių tarybų nariai.

„Kai aš šiandien matau, kaip valstybėje krizė ir krizė didžiulė ant nosies, Seimas priiminėja Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą, kad savivaldybių tarybų nariai turėtų prisiekti – taikydami tą įstatymą man. Na, ar ne juokinga?“, - sakė R. Paksas, kuris pats šiuo metu dirba Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

Rinkimų programa – jau žinomų nuostatų kokteilis?

Šalia prezidento funkcijų peržiūros, „tvarkiečiai“ žada ir kitų naujovių. Pavyzdžiui, jie siūlo pereiti prie mažoritarinės rinkimų sistemos, kai renkant Seimą ir savivaldybių tarybas balsuojama ne už sąrašus, o už asmenis; per pusę mažinti Seimo narių skaičių, įtvirtinti parlamentaro atšaukimo mechanizmą – kai Seimo nario darbu nepatenkinti rinkėjai galėtų atstatydinti politiką.

Panašius siūlymus kiek anksčiau yra išsakiusi Darbo partija.

„Tvarkai ir teisingumui“ nepatinka ir tai, kad šiuo metu Seimo nariai gali būti Vyriausybės nariais ir atvirkščiai. „Tvarkiečiai“ savo programoje įsipareigoja siekti, kad politikai ant dviejų kėdžių nesėdėtų, nors tai laikoma įprasta praktika Vakaruose.

Toks siūlymas šį balandį buvo suformuluotas konservatorių frakcijai priklausančio Kęstučio Čilinsko pastangomis, tačiau parlamente šios pataisos pritarimo nesusilaukė.

„Tvarkiečiai“ numatė ir kitų reformų: pavyzdžiui, panaikinti apskritis, kaip atskirą administracinį vienetą, įtvirtinti tvarką, kai merus, seniūnus, teisėjus ir prokurorus bei miestų ir rajonų policijos vadovus išsirinktų vietos gyventojai, palengvinti referendumo inicijavimo tvarką renkant parašus – dabar reikia surinkti 300 tūkst. parašų, o R. Pakso partija šią kartelę nori nuleisti, nes esą daug lietuvių emigravo ir tiek parašų surinkti yra neįmanoma.

DELFI primena, kad Seimas jau yra baigęs pirmą procedūros stadiją ir pradėjęs antrąją dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis miestų ir rajonų merai būtų renkami tiesiogiai, o ne tarybose. Šiuo metu yra likęs antras lemiamas balsavimas, nes pagal Konstituciją keisti pagrindinio šalies įstatymo nuostatas galima, jeigu pataisoms du kartus iš eilės pritaria ne mažiau nei 94 Seimo nariai iš 141.