Turistai Vilniui atleidžia trūkumus

Užsieniečiai paprastai yra patenkinti savo kelione į Vilnių. Pasak Vilniaus turizmo informacijos centro direktorės Laimos Urniežiūtės, turistai paprastai važiuoja ne tik į Lietuvą, bet į visas Baltijos šalis. Užsukę į mūsų sostinę po apsilankymo Taline ir Rygoje, jie sako, kad Vilnius yra šiltesnis, jaukesnis, gražesnis. Tik nežinia, ar mes tikrai verti tokių komplimentų, ar svečiai – tik itin mandagūs.

Vilniaus miesto savivaldybės Turizmo skyrius jau keleri metai daro turistų apklausas. Apklausos vyksta keturiais etapais – gegužės, birželio, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais po vieną savaitę. Turistų klausiama, kokiais tikslais atvyko į Vilnių, iš kokių šalių, kokiu transportu, ką aplanko, kiek laiko praleidžia, kiek ir kam pinigų išleidžia. Anketoje taip pat prašoma pasakyti teigiamus ir neigiamus įspūdžius apie Vilnių. Sostinės savivaldybės Turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Griškienė sako, kad gegužę atliktoje apklausoje atsiliepimai apie Vilnių yra gana teigiami ir, palyginti su praėjusių metų apklausos duomenimis, tikrai geresni.

Pagal apklausos duomenis, pagrindinis turistų traukos objektas yra Vilniaus senamiestis. Jie pabrėžia, kad mieste jaučiama architektūros ir gamtos harmonija, mieste daug žalumos, mini, kad Vilnius yra jaukus, draugiškas miestas, turintis savitą atmosferą.

Į klausimą, kodėl čia atkeliauja, turistai neretai atsako, kad čia yra pigu, ypač pigus ir skanus alus, be to, gražios moterys. „Kartais mums tokie atsakymai atrodo juokingi. Bet prisimenu, kaip per vieną turizmo parodą vienas italas aiškino, kaip turėtume reklamuoti Lietuvą – italus reikia traukti būtent sakant, kad žmonės yra labai nuostabūs, draugiški, kad moterys – labai gražios. Ir gamtą, ir jūrą, ir miesto architektūrą italai turi patys. Juos labiau pakeri žmogaus grožis, ir galbūt ne tik išorinis. Jiems tinkamas ir mūsų temperamentas. Jie sako, kad lietuviai kartais labai panašūs į juos, o kartais būna visiškai kitokie. Italams tai patinka”, – sako S.Griškienė. Apklausos metu daugelis turistų pabrėžė vilniečių draugiškumą, svetingumą. Anot S.Griškienės, plėtojant miestų turizmą tai labai svarbu, nes turistams nuolat tenka bendrauti su žmonėmis. Tai nėra taip aktualu šalims, į kurias vykstama daugiau pasižiūrėti gamtos.

Per šiųmetę apklausą taip pat atsirado atsakymas, kad Vilniuje tikriausiai gyvena labai laimingi žmonės, nes jie šypsosi. Pasak S.Griškienės, ankstesniais metais būdavo atsiliepimų, kad vilniečiai šypsosi per mažai.

Anksčiau turistai minėdavo ir tai, kad Vilniuje trūksta saugumo. Pasak Turizmo skyriaus vyriausiosios specialistės, dabar atliktoje apklausoje nebuvo nei vieno tokio atsiliepimo. Priešingai – daug kas sakė, kad Vilnius yra saugus miestas. S.Griškienė mano, kad prie to kiek prisidėjo ir senamiestyje įrengtos kameros, kurios gal kiek apriboja ir pačius miestiečius. Be to, praėjusiais metais turizmo skyrius kartu su Vilniaus policija išleido informacinius lankstinukus apie saugumą – ko vengti, ką daryti, jei kas nors atsitinka. Jie platinami ir stotyse, ir prie sienos kirtimo punktų.

Kalbėdami apie neigiamus aspektus, turistai dažniausiai minėjo muziejus. Jiems užkliuvo ne tiek pačios ekspozicijos, kiek informacijos – užrašų, aprašymų – užsienio, bent jau anglų, kalba trūkumas. Jų ypač pasigesta mažesniuose muziejuose. Turistams nelieka prasmės muziejų lankyti, kadangi jie negali suprasti, kas eksponuojama. Šį klausimą puikiai yra išsprendęs KGB genocido aukų muziejus – turistas gali išsinuomoti kasetę, užsidėti ausines, eiti ir klausytis, kas rodoma ekspozicijoje. Tačiau tai vienetinis atvejis.

Turistams nepatogus ir muziejų darbo laikas – jie nedirba savaitgaliais, kai kurie – ir pirmadieniais bei antradieniais. Taip pat labai trūksta aprašymų užsienio kalba prie lankomų objektų.

S.Griškienė taip pat pripažįsta, kad mieste trūksta ženklinimo, t. y. rodyklių, kur eiti, norint rasti vieną ar kitą objektą. Ši bei aprašymų prie objektų problemos, anot Turizmo skyriaus darbuotojos, bus išspręstos iki kito sezono.

Šiuo metu trijuose senamiestyje veikiančiuose turizmo informacijos centruose turistai gali gauti labai daug paslaugų – nemokamai teikiama informacija, kur apsigyventi, ką aplankyti, kaip rasti vieną ar kitą vietą, kur vyksta kokie renginiai, kur galima išsinuomoti automobilį. Savivaldybei priklausantys centrai išnuomoja dviratį (tiesa, centras jų turi labai mažai), surengia ekskursiją, suteikia gido paslaugas.

Tiek privataus, tiek savivaldybei priklausančių turizmo informacijos centrų darbuotojai sako, kad turistai visų pirma teiraujasi žemėlapių, lankytinų objektų, taip pat kur išsinuomoti kambarį. Tokiuose centruose lankosi turistai, kurie nėra labai turtingi. Pasak privataus Turizmo informacijos centro darbuotojo Tomo Stankevičiaus, turistai paprastai teiraujasi arba apartamentų, kainuojančių 300–400 litų, arba „bed and breakfast” tipo svečių namų – iki 200 litų. Savivaldybei priklausančio Turizmo informacijos centro direktorė L.Urniežiūtė sako, kad darbuotojams tenka gerokai pavargti, kol suranda, kur turistus apnakvindinti. Taigi pigios nakvynės trūkumas jaučiamas labai stipriai. Pasak L.Urniežiūtės, viešbučių Vilniuje daug – jie gražūs, bet kainos tiems turistams, kurie lankosi jų centre, yra per didelės.

Turistai Vilniuje susiduria ir su kalbos problema. Turistams, nemokantiems anglų kalbos, turizmo informacijos centruose nebus labai lengva gauti informaciją. Dauguma centrų darbuotojų kalba tik angliškai, kai kurie – vokiškai. Todėl prancūzui, kalbančiam tik gimtąja kalba, teks kalbėtis ženklais. Vienos iš turizmo agentūrų atvykstamojo turizmo skyriaus vyriausioji vadybininkė Marija Beinortienė sako, kad vis dar ne visuose restoranuose turistai gali susikalbėti net ir anglų kalba. Atėję pavalgyti žmonės negali užsisakyti tai, ko nori, nes padavėjai paprasčiausiai nesupranta.

Nors turistai dažnai giria vilniečių draugiškumą ir svetingumą, vis dėlto kartais būna jų nemaloniai nustebinti. Akibrokštų patiria turistės, atvykusios į Vilnių paviešėti su savo vyrais. „Jeigu nueina vakare vyras su žmona į kokį nors restoraną, žmona kartais atsiduria nemalonioje padėtyje, kadangi prie jos vyro labai atvirai kimba merginos. Ar jos yra prostitutės, ar šiaip lankytojos – šito aš negaliu tiksliai pasakyti. Bet tiesiog būna taip, kad žmona sėdi šalia vyro, o šioji atėjusi sėdasi vyrui ant kelių. Tai nėra labai dažni atvejai, bet vis dėlto pasitaiko. Aš tiesiogiai esu gavusi iš savo turistų, atvykusių poromis, ne vieną tokį nusiskundimą”, – sako turizmo agentūros darbuotoja.

Pasak M.Beinortienės, turistai nemaloniai pasijunta ir dėl to, kad labai dažnai priekabiauja elgetos. Prie kiekvienos bažnyčios jie nuolat prašo pinigų arba primygtinai siūlo ką nors pirkti.

Labai dažnai prie Lenkijos turistų grupių prisideda vietiniai lenkų tautybės žmonės, kalbina turistus ir pasakoja apie Lietuvą neigiamus dalykus. „Kai mes, gidai, paprašome jų pasitraukti, netrukdyti, mus dažnai ir apšaukia. Vis dėlto tai valdžios rūpestis. Praėjusiais metais buvo žadama, kad prie bažnyčių neliks elgetų, tačiau nieko nebuvo padaryta”, – teigia M.Beinortienė.

Pasak Turizmo agentūros darbuotojos, Vilniuje labai trūksta automobilių stovėjimo aikštelių, jau nekalbant apie apžvalgos aikšteles.

Vis dėlto vienas iš didžiausių rūpesčių, dėl kurio skundžiasi turistai, tai viešųjų tualetų stoka. Turistai netgi prašo leisti pasinaudoti turizmo informacijos centruose esančiais tualetais. Pasak S.Griškienės, tai viso miesto bėda. „Tai ne mūsų skyriaus darbas, bet kadangi į tai atkreipia dėmesį ir turistai, bandome kalbėtis su kitais savivaldybės padaliniais, kurie tiesiogiai už tai atsakingi, mėginame spręsti, galvoti, iš kur gauti pinigų”, – sako Turizmo skyriaus darbuotoja.