Tradicinis balsavimas per rinkimus be interneto neapsieina

Kurią rinkimų grandį pakeistų balsavimas internetu? Jokios. Jis taptų papildomu rinkimų kanalu, nes tradicinis balsavimo būdas popieriniais biuleteniais rinkimų apylinkėse taip pat išliktų.

Pastaraisiais metais Lietuvos VRK vis daugiau balsavimo elementų perkelia į internetinę erdvę. Jau praėjo tie laikai, kai apylinkių rinkimų komisijų nariai vaikščiodavo klibindami rinkėjų duris, norėdami kiekvienam į rankas įteikti rinkėjo pažymėjimą. Tiesa, rinkėjo kortelių žmonės vis dar sulaukia, tačiau jos šiandien, VRK nario Jono Udrio teigimu, tapo pakvietimo į rinkimus forma.

Kol kas dauguma rinkimų elementų dar išlieka tradiciniai, tačiau, pasak J. Udrio, balsavimo rezultatų jau nepavyktų paskelbti be interneto ryšio, taigi, moderniųjų technologijų plėtra skatina galvoti ir apie el. balsavimo galimybę.

Iš anksto balsuoti galima bet kurioje rinkimų apygardoje

Ar kada pagalvojote, kaip jūsų balsas pasiekia tikslą – tampa rinkimų rezultatų dalimi? Rinkimų prievaizdai darbą pradeda gerokai prieš rinkimus, kai VRK suformuoja rinkimų apygardas, šios – rinkimų apylinkes, kurioms perduodami sudaryti rinkėjų sąrašai.

Į rinkimų apylinkių komisijos narius savo atstovus deleguoja politinės partijos. Iš jų išrenkamas komisijos pirmininkas ir sekretorius. Partijos, taip pat ir kitos organizacijos gali deleguoti rinkimų stebėtojus.

Jonas Udris

© Asmeninio archyvo nuotr.

J. Udris aiškino, kad stebėtoju gali tapti „iš principo bet kuris asmuo, turintis balsavimo teisę“. Jis tikino, kad rinkimų stebėtojai prižiūri, kaip vyksta rinkimai, ar rinkimų komisijų nariai laikosi Seimo rinkimų įstatymo. Visi posėdžiai, nesvarbu kokio lygmens jie būtų – Vyriausiosios, apygardos ar apylinkės rinkimų komisijų – yra vieši. Taigi, stebėtojai turi galimybę rinkimų procesą sekti ne tik rinkimų dieną – jie tai gali daryti ir dalyvaudami posėdžiuose.

Rinkimų stebėtojai, užfiksavę pažeidimą, turi galimybę surašyti protestą. Taip pat jie pasirašo balsų skaičiavimo protokolą, kuriame gali išdėstyti pastabas.

J. Udrio teigimu, jeigu stebėtojas trukdo rinkimams, piktnaudžiauja savo teisėmis, apygarda gali atimti iš jo stebėtojo pažymėjimą, bet tai būna pakankamai retai.

Rinkimų dieną rinkėjai jiems priskirtose apylinkėse balsuoti gali nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro. Su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Dėl įvairių priežasčių balsuoti rinkimų dieną negalintys asmenys savo nuomonę išreikšti turi galimybę balsuodami iš anksto bet kurios rinkimų apygardos patalpose (dažniausiai tai būna savivaldybių administraciniai pastatai). Tokiu atveju, be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, privaloma pateikti ir rinkėjo kortelę, kurią galima rasti internetinėje VRK svetainėje ir atsispausdinti. Rinkimų komisijos aprūpintos visos Lietuvos vienmandačių rinkimų apygardų biuleteniais. Pažymėtas biuletenis patenka į tą rinkimų apylinkę, kurioje rinkėjas registruotas.

„Kiekvienas rinkėjas, atvykęs į savivaldybę, bus aprūpintas biuleteniu. Jeigu jūs gyvenate Klaipėdoje, bet atvykote į Telšių savivaldybę, parodę savo rinkėjo kortelę bei asmens tapatybės dokumentą gausite Klaipėdos rinkimų apygardos biuletenį. Jis nukeliaus į jūsų apylinkę ir ten rinkimų naktį bus skaičiuojamas“, – DELFI kalbėjo J. Udris.

Seimo rinkimų įstatymas numato ir galimybę balsuoti namuose. Ja pasinaudoti gali neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai. Taip pat tie, kurie dėl prastos sveikatos būklės patys negali rinkimų dieną atvykti į rinkimų apylinkę. Norint balsuoti namuose privaloma rinkimų komisijai pateikti specialios formos prašymą. Į rinkėjo namus kartu su mažiausiai dviem apylinkės komisijos nariais turi teisę atvykti ir stebėtojai.

Kai kurie rinkėjai rinkimų metu būna izoliuotoje aplinkoje, todėl nustatytu laiku balsavimas taip pat vyksta ir sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines) įstaigose, kariniuose vienetuose, bausmių atlikimo vietose.

Rinkėjai, atliekantys karo ar valstybės tarnybą, taip pat dirbantys tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose.

Rinkimų rezultatai stebimi internete

Kai apylinkių rinkimų komisijų durys užsiveria, komisijų nariai atidaro balsadėžes ir ima skaičiuoti rinkėjų balsus. J. Udris tikino, kad rinkimų komisijų nariai balsus skaičiuoja mažiausiai du kartus, o jeigu stebėtojai reikalauja, balsai perskaičiuojami dar kartą. VRK rezultatus perskaičiuoja tik esant labai rimtiems ginčams.

Kai apylinkės rinkėjų balsai suskaičiuojami, surašomas balsų skaičiavimo protokolas. Jį pasirašo komisijos pirmininkas, nariai ir stebėtojai, kurie gali pareikšti ir pastabas. Tada biuleteniai sudedami į specialius maišus ir kartu su protokolu vežami į rinkimų apygardą. Protokolo duomenys apygardoje suvedami į kompiuterinę sistemą.

J. Udris pažymėjo, kad tai pirmoji balsavimo grandis, susijusi su elektroniniais sprendimais, kuriai būdingas operatyvus duomenų pateikimas. „Duomenis suvedus į kompiuterinę sistemą, jie iš karto matomi internete. VRK mato tuos pačius rezultatus kaip ir rinkėjai“, - sakė jis.
Kai visos apylinkės pristato balsavimo biuletenius ir protokolus, surašomas bendras apygardos balsų skaičiavimo protokolas. Jis ir biuleteniai privalo pasiekti VRK, kurioje visa tai saugoma.

Balsavimas internetu taptų papildoma balsavimo forma

Tradicinio balsavimo elementams palaipsniui keliantis į internetinę erdvę, imta galvoti ir apie balsavimą internetu. Jis esamos rinkimų sistemos visiškai nepakeistų, nes ilgą laiką išliktų ir balsavimo popieriniais biuleteniais rinkimų apylinkėse būdas.

J. Udris teigė, kad rinkėjai internetu galėtų balsuoti neribotą skaičių kartų, nes galiojančiais būtų pripažįstami tik paskutinio balsavimo duomenys. Be to, žmogus, savo nuomonę išreiškęs internetu, bet rinkimų dieną apsisprendęs ją pakeisti, galėtų ateiti ir balsuoti tradiciniu būdu rinkimų apylinkėje. Tokiu atveju balsavimo internetu duomenys būtų anuliuojami – skaičiuojama apylinkėje pareikšta nuomonė.

Lietuvai siūlomoje Balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijoje teigiama, kad pradinėje balsavimo internetu diegimo stadijoje rinkėjų identifikavimui tikslingiausia pasirinkti el. bankininkystės sistemą, kadangi ji nereikalauja didelių investicijų į aparatinę įrangą (nereikia įsigyti kortelių skaitytuvo ar pan.).

Bankas, vartotojui prisijungus prie sistemos, perduotų jo duomenis (asmens kodą, vardą, pavardę) ir vartotojo sąsają į VRK serverį, o tada pats atsijungtų iš ryšio grandinės. VRK serveriui patikrinus, ar prisijungęs asmuo yra rinkimų sąrašuose, rinkėjas būtų priskiriamas atitinkamai rinkimų apygardai. Galiausiai kompiuterio ekrane pasirodžius internetiniam biuleteniui, rinkėjas pažymėtų pasirinkimą – jo balsas ryšio kanalu būtų perduodamas į VRK serverį, iš kur, nedelsiant užkoduotas, patektų į el. balsadėžę. Joje balsas ir rinkėjo duomenys būtų saugomi iki tradicinio balsavimo pabaigos.

Jei rinkėjas nutartų savo sprendimą pakeisti ir balsuoti dar kartą, ankstesnis jo balsas iš el. balsadėžės būtų išimtas – jo vietoje atsidurtų naujas.

Pasibaigus internetiniam balsavimo laikui, el. balsadėžė būtų uždaroma – prarastų jungtį su išorinio ryšio kanalais. Jei rinkėjas rinkimų dieną nutartų balsuoti rinkimų apylinkėje, iš VRK serverio ankstesnis jo internetinis balsas būtų išimamas.

Rinkimų apylinkei baigus darbą, popieriniai balsavimo biuleteniai būtų skaičiuojami įprasta tvarka, o VRK serveryje esantys balsai atskiriami nuo rinkėjo tapatybės duomenų, išrūšiuojami pagal apygardas ir iššifruojami. Balsai būtų iššifruojami naudojant fragmentuotą šifrą, kurio skirtingus fragmentus turėtų skirtingi VRK nariai. El. Balsadėžę būtų galima iššifruoti tik surinkus visą raktą.

Taip pat koncepcijoje pažymima, kad ateityje rinkėjų identifikavimui galėtų būti naudojamas ir el. parašas ar net pirštų antspaudų skaitytuvai.

Lietuvoje internetu šiuo metu naudojasi 67 proc. gyventojų. Iš jų 65 proc. naudojasi ir el. bankininkyste.