S. Paulauskas. Sveikata ir darna: 8D programa miestui

Vienas mano bendradarbis kažkada tarstelėjo: „Kur praeina Stasys, ten gėlės žydi“. Esu Lietuvos vėjo energetikos pradininkas, Vėjo energetikų asociacijos prezidentas. Per dvidešimt metų pavyko Lietuvoje ir Baltijos šalyse išplėtoti darniąją energetiką. Dabar iš vėjo pagaminame virš 15 proc. visos elektros, planuojame labai galingus jūros vėjo elektrinių parkus.

Tačiau vieniems labai sunku įveikti mus ir aplinką žudančią partijų ginamą naftos, dujų, branduolinę energetiką, įdiegti ES darnaus vystymosi kultūrą. Todėl seniai raginau atsirasti žaliųjų partiją. Atsirado, Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjunga iškėlė mane kandidatu į Klaipėdos miesto merus.

Tad man tapti žaliuoju meru jau nebereikia. Džiaugiuosi, kad tokių klaipėdiečių nuolat daugėja. Mano tikslas – pasiekti, kad atsirastų dar 157.304 mieste gyvenantys žalieji merai. Tada gyvensime žydinčiame sode ant Baltijos jūros kranto.

Todėl pasiūliau klaipėdiečiams 8D – aštuonių darnumų programą: darnus žmogus, darni savivalda, darnus verslas, darnus būstas, darni aplinka, darnus judamumas, darni energetika ir darnus uostas.

Gesink ugnį – gyvenk 20 metų ilgiau!

Pagal Bibliją, žmogus yra sutvertas gyventi 120 metų. Tačiau dėl neišprusimo ir nevykėliškumo daugelis gyvena dvigubai trumpiau. Todėl siūlau įgyvendinti +60 metų amžiaus programą kiekvienam klaipėdiečiui.

Pirma – užgesinkime ugnį. Pasaulio sveikatos organizacija PSO pranešė, kad dėl ugnies deginimo ir dėl to atsirandančio aplinkos užteršimo įvairiais nuodais žmogaus gyvenimo trukmė vidutiniškai sumažėja penktadaliu. Tai atsitinka dėl to, kad teršalai sukelia įvairias ligas, daugiausia – vėžį.

Ta pati PSO informavo, kad dyzelinis kuras yra kancerogeninis – vėžio sukėlėjas. Tačiau reikia manyti, kad bet kuris kuras degdamas išskiria kietųjų dalelių, kurios yra labai skvarbios, pralenda į mūsų ląsteles ir priverčia jas mutuoti į vėžines.

Neatsakingi degintojai Klaipėdą pavertė mirties katilu. Iš šiaurės vakarų nuodingas naftos dujas skleidžia Klaipėdos naftos terminalai, iš Pietryčių – suskystintų dujų terminalas, iš Rytų – šiukšlių deginimo gamykla, chemijos įmonės. Pasenę automobiliai tiek išskiria kietųjų dalelių, kad vis dažniau girdime įspėjimus neiti į lauką. Ir tai vejų mieste Klaipėdoje. Betrūksta užžiebti degtuką ir miestas išlėks į orą.

Lietuvoje kas metai gaisruose žūsta virš 170 tautiečių. Nežinia, gal kas nors iš šių eilučių skaitytojų susidurs su šia lemtimi. Neduok die.

Todėl norint gyventi, reikia skubiai gesinti ugnį visur, kur tik įmanoma:

Jeigu turi dujinę viryklę – skubiai ją keisk į elektrinę,

Jeigu šildaisi dujomis, skystu ar kietu kuru – skubiai įsirenk saulės, vėjo, geoterminį šildymą ar naudok elektrą.

Jeigu važinėji vėžiniu viešuoju ar nuosavu transportu – skubiai persėsk ant dviračio arba elektromobilio, daugiau vaikščiok pėsčias.

Jeigu rūkai – mesk kuo skubiau ir t.t.

Lietuvoje ir visame pasaulyje tradicinės politinės partijos tarnauja naftos, dujų, branduolinės energetikos kompanijoms, kurios lobsta iš žmonių mirčių. Reikia nemažos drąsos, kad tai viešai pasakyti ir įveikti įsišaknijusį partijų blogį bei užgesinti ugnį visur, kur tik įmanoma. Todėl tik drąsus ir sumanus meras gali susigrumti su mirtinu ugnies slibinu ir jį nugalėti.

Liaukis kritikuoti – prisidėk dar 20 metų!

Parašiau disertaciją apie kritiką ir savikritiką. Todėl privalau pranešti, kad kritika žudo kritikuojamą asmenį. Plačiau naudojančių kritiką šalių (buvusios SSRS šalys) žmonės gyvena 20 metų trumpiau už nekritikuojančių (Japonija, Švedija, Austrija, Danija ir kt.).

Pakanka išgirsti kritiką savo adresu ir neišvengiamai įsijungia žudantis asmenybę ir organizmą streso mechanizmas. Du broliukai ėriukai buvo apgyvendinti atskiruose narvuose. Vienas jų – vilko akivaizdoje, kitas – ne. Pirmasis dėl nuolatinio streso gyveno du kartu trumpiau.

Pas mus didžiausios žudikės būna „gyvatliežuvės“ moterys. Jos nuo mažens nuolat rėkia, šaukia, bara savo vaikus, žlugdo jų asmenybę vien todėl, kad pastarieji nori gyventi savo vaikišką gyvenimą ir tuo yra nepatogūs motinai. Mokytojos žudikės mikliai operuoja kritikos ašmenimis, kad suvaldyti nenorinčią niekų klausyti klasę. Žmonos žudikės nuolat kritikuoja savo vyrus ir nuvaro juos anksčiau laiko į kapus – vyrai gyvena 12 metų trumpiau. O po to pačios kenčia, likusios našlėm. Retas verslo vadybininkas yra tolerantiška valdinių atžvilgiu.

Šviesiausias žmonijos išradimas internetas paverstas nevykėlių anonimų mirtinos orgijos vieta. Pakanka vien žurnalistui užkoduoti puolimui straipsnio pavadinimą, tūkstančiai nuskriaustų nevykėlių puola žeminti nieko neprasikaltusius autorius ar minimus straipsnyje asmenis, tuo bandydami bent kiek pasikelti nualintą savivertę.

Kaip gi galima išvengti kritikos ir liautis žudytis? Nekritikuok asmens! Didelio ar mažo. Kiekvienu atveju, jeigu norisi pakritikuoti, sustok ir pagalvok, kaip pasielgti, kad pasiekti tą patį tikslą be kritikos. Pati geriausia ir sveikiausia yra konstruktyvioji kritika, kada yra siūloma, ką reikia daryti. Neverta žudyti politikų, reikia sutvarkyti savireguliacinius mechanizmus taip, kad gyventojų siūlymai pasiektų politikų galvas ir būtų įgyvendinti.

Atsisakyti kritikos visai nesudėtinga. Pabandyk, nepagailėsi. O tada ir pats liausiesi žudyti savo artimiausius žmones ir išvengsi jų kritikos savo adresu.

Taip tu ir tavo aplinkiniai gyvens ilgiau 20 metų! Tikrai verta slėpti „gyvatės liežuvį“.

Gyvenk sveikai – prailgink gyvenimą dar 20 metų!

Turime dvi savo neatsiejamas dalis: kūną ir sielą. Ir kiekvieną jų būtina tinkamai eksploatuoti pagal Dievo sumanymą (genomą).

Siela turi nuolat daryti gerus darbus ir ji taps nemirtinga. Kūnas privalo užtikrinti sąlygas sielai veikti.

Kūną reikia naudoti ir išlaikyti tokį, kokį turėjai jaunystėje. Sveikatos matas – saikas visame kame. Kaip kalnų slidininkas, gerai žinau, kad kalnuose kaip ir gyvenime svarbiausias dalykas yra sugebėjimas stabdyti.

Persivalgymas, alkoholio, rūkalų, narkotikų ir kitokių nuodų vartojimas, netinkama mityba, pervargimas, miego stygius, viršsvoris, judamumo stygius, organizmo dalių naudojimas ne pagal paskirtį ir kita nualina organizmą ir sutrumpina gyvenimo trukmę 20 metų.

Kad to nebūtų, reikia gyventi sveikai. Paprasčiausiai tai padaryti – tapti sveikuoliu – ateities ilgaamžių ir nemirtingų žmonių rasės nariu. Pirma išsimaudyk žiemą jūroje. Ir būsi pasveikintas įveikęs mirtį. Todėl aš už Sveiką ir žalią Klaipėdą!

Darnus Klaipėdos uostas – investicijų milžinų svajonė

Darnus uostas yra tada, kada labai brangioje prie vandens esančioje teritorijoje pavyksta suderinti verslo, gamtonaudos ir čia gyvenančių žmonių interesus su atsakomybe prieš dabarties ir ateities kartas.

Darniame uoste turi rasti sau vietos bet kuri pažangi ekonomiškai efektyvi, neteršianti aplinkos ir nekenkianti žmonių sveikatai veikla, kuriai yra svarbus priėjimas prie vandens. Tai – šiuolaikinės krovos, laivybos, žvejybos, laivų pramonės, kruizinės laivybos ir kitos įmonės.

2003 metais Stokholme baigiau Darnaus vystymosi teorijos praktikos kursus, kuriuose mus mokė, kaip išvalyti brangioje pakrantės žemėje išsikerojusius „šabakštynus“ – pasenusių technologijų, teršiančias aplinką įmones. Pirmiausiai tai Įmonės, kurioms vandens artumas nereikalingas. Toks yra Klaipėdos kartono kombinatas, kuris buvo pastatytas prie vandens todėl, kad kažkada čia buvo atplukdoma mariomis žaliava – mediena bei tiesiai į vandenį pilamos gamybos atliekos. Dabar ir jau seniai to nebėra. Pastatyti valymo įrenginiai už 14 km (!) Dumpiuose, kombinatas perdirba vietos ir importuotą makulatūrą. Tad ši įmonė yra ne vietoje. Ją reikia iškelti, pasiūlius kitą vietą arba kompensaciją.

Baisiausi uosto vandens ir oro teršėjai yra pasenusias taršias krovos technologijas naudojančios kompanijos „Bega“, „Klasco“, „Klaipėdos nafta“ ir kitos įmonės į Šiaurę nuo II perkėlos. Jų apyvarta ir vieno kvadratinio metro uosto teritorijos panaudojimas yra labai menki. Visus jų krovinius galima nesunkiai pervesti į konteinerius. Visiems uosto kroviniams perkrauti konteineriais pakanka 2 km aukštai mechanizuoto konteinerių terminalų, kurie jau yra pietinėje nuo II perkėlos dalyje (Klaipėdos Smeltė ir kiti).

Tada, išlaisvinus pamario žemės rinką centrinėje ir šiaurinėje dalyse, pakviesime čia kurtis aukštų technologijų firmas, tokias kaip „Barclays“, „Google“ ir kt., kurios labai vertina ir labai nori pastatyti savo modernius dangoraižius kuo arčiau vandens ir kurios moka padorius atlyginimus savo darbuotojams. Čia rasis vietos pamario žalioms ir poilsio zonoms, parkams, viešbučiams, pramogų kompleksams, naujadaros centrams. Svarbu yra tai, kad daugiaaukščiame dangoraižyje veikiančios modernios firmos iš kvadratinio metro gauna tūkstančius kartų daugiau pajamų ir sumoka į valstybės iždą mokesčių, nei dabartinai šabakštynai.

ES išmanioji jūrininkystė – milžiniški modernaus verslo ir gerovės klodai

Išmanioji jūrininkystė – tai žmogaus savireguliacijos ciklo pagrindu susieta visuma jūrinių veiklų, apimančių plėtros programavimą, pramonę, logistiką ir infrastruktūra. Šį modelį parengiau 2000 metais ir jį labai aukštai įvertino Susisiekimo ministerija. 2006 metais parengta ES nauja jūrų politika praktiškai pakartojo mano jūrinių klasterių sukūrimo idėją ir rekomendavo tai daryti.

Pagrindinis jos skirtumas nuo dabar veikiančio Lietuvoje jūrų uosto modelio yra tas, kad uostas užsiima vien akvatorijos ir krantinių nuoma bei tvarkymu, o kita daugybė jūrinių veiklų palikta be priežiūros ir nepanaudojama miesto ir šalies gerovei. Jas kuruojančios Vilniuje esančios ministerijos savo neveiklumu daro viską, kad Lietuvoje liktų vien laivų krova.

Norint įgyvendinti kurį nors naują projektą, tenka numinti visų 14 Vilniuje esančių ministerijų slenksčius. Kai užsienio šalyse veikiančios Jūrinės administracijos padeda sparčiai įgyvendinti jūrines naujoves vieno langelio principu.

Lietuvos jūrų teritorija pradėta tvarkyti vien mokslininkų ir naujadarių (įskaitant ir mūsų Strateginės savivaldos institutą) dėka.

ES „žydrojo augimo“ (Blue growth) strategija numato ir ragina žymiai geriau panaudoti jūros teikiamas milžiniškas galimybes. Pirmiausiai, tai labai galinga ateinanti jūros vėjo energetikos pramonė ir švarios elektros gamyba, jūrinės biotechnologijos, akvakultūra, pramoginė laivyba, poilsio industrija, turizmas ir t.t.

Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto magistrantai labai išsamiai studijuoja šį išmaniosios jūrininkystės modelį.

Mano tikslas jau daug metų yra įsteigti išmanų Lietuvos jūrų klasterį. Jūrų taryba turėtų būti sukurta Valstybinio jūrų uosto bazėje. Ji perimtų visų schemoje nurodytų veiklų derinimo funkcijas čia pat pajūryje. Darnioji jūrininkystė – tai milžiniškas klaipėdiečių gerovės šaltinis. Tik duokite man svertą jam įgyvendinti!

Atsakingoji paveldosauga padės paversti senamiestį žydinčia oaze

Atsakingoji gamtonaudą yra tada, kada kultūros paveldas yra išsaugomas, panaudojus modernias technologijas ir šių dienų turimas medžiagas.

Neatsakinga gamtonauda yra tada, kad jos sergėtojams pakanka proto uždrausti judinti paveldo objektą, net nepasirūpinant, kad jis negriūtų ir nedūlėtų.

Klaipėdos senamiestis yra kultūros paveldo zona, kurią reikia ne vien saugoti, bet ir atsakingai panaudoti dabarties ir ateities kartų gerovei.

Deja, mūsų klimatas yra toks, kad tik porą mėnesių per metus galime džiaugtis tinkamomis oro sąlygomis. Kitus 10 mėnesių senamiestyje nėra ką veikti. Todėl jau 2010 metais kilo idėja inicijuoti Pietų Baltijos jūros programos projektą „Solar roof“ (saulėtas stogas). Susibūrę pajūrio miestų naujadariai tikrai surastų būdus, kaip pagerinti klimatą.

2012 metais žvarbią žiemą su -20oC šalia Varšuvos geležinkelio stoties netyčia užtikome nuostabią saulėtą oazę „Zloty terasy“. Tada pagalvojau, kad šis sprendimas labai tiktų uždengti Klaipėdos teatro aikštę arba kitą senamiesčio teritoriją.

Bėda tik, kad neatsakingi paveldosaugininkai išgrindė senamiesčio gatves netašytais akmenimis, kuriais nenori ne tik arkliai vaikščioti, jau nekalbant apie gražias klaipėdietes su aukštakulniais bateliais.

Tačiau savo programoje įsipareigojau įdiegti atsakingosios gamtonaudos kultūrą, išsaugoti kultūros paveldą ir paversti Klaipėdos senamiestį ištisus metus veikiančia darnos ir grožio oaze.

Svarbiausias svertas – Demokratinė nepartinė savivalda

Kad šie pribrendę pokyčiai taptų įmanomi, reikia pertvarkyti pasenusią ir labai neefektyvią autokratinę savivaldą į demokratinę nepartinę savivaldą. Prieš penkiolika metų parašiau monografiją „Savivaldos dialektika“ ir knygą „Demokratinė savivalda. Kaip patobulinti Lietuvos valstybės valdymą“. Tad dabar atėjo metas įgyvendinti kur kas pažangesnį savivaldos modelį.

Pertvarkysime autokratinę savivaldą į demokratinę pagal žmogaus savireguliacijos ciklą:

Kiekvienas miesto tarybas narys bus pakviestas sustabdyti savo narystę partijoje ar bet kurioje interesų grupėje, kad tai netrukdytų jam pagal Konstitucinę priesaiką vienodai ir lygiai tarnauti visiems klaipėdiečiams,

Suformuosime visų pakopų savivaldą „iš apačios“: šeima, namo bendrija, kvartalo bendruomenė (seniūnaitija, seniūnaitis), rajono bendruomenė (seniūnija, seniūnas), miesto bendruomenė (miesto taryba, meras), Vakarų Lietuvos regionas (regiono taryba, viršaitis).

Europos Tarybos pavyzdžiu įvesime lygiavertį ir atsakingą rotacinį kiekvieno tarybos nario pirmininkavimą posėdžiams.

Įdiegsime „apskritą“ – demokratinę darbo aplinką.

Plėtros tarnybą perduosime tiesioginiam miesto tarybos pavaldumui.

Kiekvienam atėjusiam su naudingu miestui siūlymu vien už atėjimą išmokėsime 10 eurų.

Mieli klaipėdiečiai, Jūs verti gyventi tūkstančius kartų geriau. Tam reikia labai nedaug – įveikti savo tingumą ir baimę bei išsimaudyti žiemą jūroje. Garantuoju – tikrai padės.