P.Auštrevičius. Kas ir kaip gali suvaldyti šalies viešųjų finansų krizę?

Reikia pripažinti, kad daugelio problemų būtų galima netgi išvengti, jeigu valdančioji koalicija veiktų, o ne miegotų. Gal todėl jau šiandien skiname 2008 m. „rinkiminio“ biudžeto (ne)vykdymo vaisius.

Vertinant neišvengiamus sprendimus viešųjų finansų srityje, LR Liberalų sąjūdis siūlo imtis radikalių, bet šaliai ir jos gyventojams neabejotinai naudingų žingsnių. Esu tikras, kad tiesiog privalome imtis šių sprendimų ekonomikos ir finansų srityje:

10 proc. Sumažinti valstybės tarnautojų skaičių. Tai ne tik leistų iš esmės sumažinti valstybės valdymo išlaidas ir pagaliau suvaržyti biurokratizmo užmačias, bet ir padidintų pasiūlą darbo rinkoje. Privalome kuo plačiau ir efektyviau panaudoti E – valdymo principą, kuris daugelį durų gali pakeisti vienu ekranu.

Iš esmės peržiūrėti valstybės institucijų vykdomas programas, sumažinant jų skaičių, kadangi daugumoje iš šiuo metu Vyriausybės parengtų ir vykdomų 800 programų, sunkiai išmatuojamas ryšys tarp iškeltų tikslų ir pasiektų rezultatų.

Sumažinti gyventojų pajamų mokestį (4-6 procentais). Tai ne tik sukurtų papildomų paskatų darbo rinkoje, bet leistų išlaikyti biudžetinių pajamų srautus.

Panaikinti perteklines ir nepagrįstas mokesčių lengvatas, tuo būdu sumažinant esančios sistemos iškraipymus ir išplečiant mokestinę bazę. Akivaizdu, kad PVM lengvatos dažniausia naudingos ne pirkėjams, o gamintojams, perdirbėjams, tiekėjams.

Mažinti valstybės išlaidas viešosioms paslaugoms, į viešųjų paslaugų tiekimą labiau įtraukiant verslininkus ir NVO, kurie galėtų perimti dalį valstybės teikiamų socialinių, sveikatos apsaugos švietimo paslaugų.

Mažinti biudžeto deficitą. Šiai dienai nerealiai atrodo galimybė turėti nedeficitinį 2009 m. valstybės biudžetą, tačiau ekonomika diktuoja siekti nulinio deficito biudžetą 2010 m. Tai galimai leistų išvengti staigaus investicinio aktyvumo sumažėjimo.

Parengti aiškų Lietuvos įsiliejimo į eurozonos erdvę priemonių planą. Jame turi būti numatyta konkreti eurozonos narystės data, aiškiai suformuluota prisijungimo prie eurozonos politika bei numatytos antiinfliacinės bei fiskalinės politikos priemones.

Racionalus viešųjų finansų panaudojimas amortizuojant nepaliaujamai kylančias šildymo sąnaudas, didesnes lėšas skiriant daugiabučių renovavimui, individualių namų energetinio efektyvumo didinimui, atsisakant ne visada racionalios valstybės paramos būstui įsigyti, šildymo kompensavimui ir pan.

Valstybės turto efektyvus valdymas, pagrindžiant valstybės institucijų valdomo nekilnojamojo turto kainas. Reikalinga sukurti valstybės turto viešą registrą.

Reikiamos ekonominės politikos šiuo neramiu, tačiau šaliai ir jos gyventojams labai reikšmingu, laikmečiu atsiradimas nėra garantuotas be tinkamos politinės strategijos arba veikimo būdo. Akivaizdu, kad naujoji valdančioji koalicija turi būti ryžtinga, pragmatiška ir reformatoriška. Todėl manau, kad stabdant ekonominę krizę šalyje reikalingą ekonominės politikos pertvarką gali įgyvendinti valdančioji koalicija, kuri:

yra pakankamai stabili ir neišgyvena dėl kiekvieno balsavimo.

sutaria dėl esminių prioritetų, o nesutarimai dėl sektorinių politikų yra minimalūs.

Reformų programa pradedama įgyvendinti iš karto, o ne pažadėjus tai padaryti ateityje.

yra ryžtinga, sugebanti vieningai ir reikiamai veikti, kuri turi tokią pat ryžtingą Vyriausybės komandą.

Rinkimai į Seimą tampa galimybe iš esmės pakoreguoti šalies ekonominę politiką, kuri šiuo metu stumia mus visus į tamsią nežinią. Tikiu, kad rinkėjai atsidurti ten tikrai nenori.