M.A.Pavilionienė. Priešrinkiminė ramybė ir Europos moterų nerimas

Aistringosios prancūzės konferencijos šūkiu pasirinko Didžiosios prancūzų revoliucijos parafrazę „Laisvė, lygybė, lytiškumas“ ir iškėlė mintį surengti moterų maršą per Europą, kad būtų sustabdytas moterų teisių pažeidinėjimas. Kad moterys nebūtų žeminamos ir niekinamos dėl pasirinkimo nutraukti nepageidaujamą nėštumą, kad moters kūnas nebūtų paverčiamas politinių partijų ginčų ir programų objektu, kad demografinės problemos, savo esme socialinės, nebūtų sprendžiamos moteris verčiant gimdyti, kad ginekologai atliktų savo pareigą tarnauti valstybei ir padėti moteriai, neiškeldami savo religinių nuostatų virš gydytojo pareigų.

Lietuva kaip atžangos pavyzdys

Konferencijos dalyvės savo pranešimuose nuolat minėjo Lietuvą šalia Airijos, Maltos, Lenkijos, Italijos, Liuksemburgo, Šiaurės Airijos, kur moters teisės nutraukti nėštumą yra apribotos, kur moterys patiria pragaro kančias, ekonominį nepriteklių, siekdamos nutraukti neplanuotą, nepageidaujamą nėštumą, miršta dėl nelegalaus aborto pasekmių arba lieka sužalotos visą gyvenimą.

Airijos atstovas siūlė sukurti pasaulinį informacijos tinklą, kuriame būtų pateikiama dokumentinė medžiaga apie politikų ir gydytojų tyčiojimąsi iš moters teisių, moters teisės į savo kūno vientisumą, pasirinkimo teisės pačiai spręsti, kada ir kiek gimdyti vaikų. Kalbėtojai pabrėžė, jog daugelis valstybių ratifikavo Europos Sąjungos sutartį, tačiau nesilaiko pagrindinių žmogaus teisių įsipareigojimų – nediskriminuoti žmogaus, saugoti žmogaus sveikatą, šviesti ir mokyti žmogų suvokti save kaip tam tikros lyties asmenybę, turinčią teisę į privatų gyvenimą.

Dalyvavę konferencijoje įdėmiai klausė Lenkijos moterų organizacijų tinklo „Astra“ vadovės pasakojimo apie konservatyvių politikų mėginimą į Lenkijos konstituciją įterpti reikalavimą saugoti gyvybę prenatalinėje fazėje, kuris reikštų moters vergiją demokratines tradicijas puoselėjančioje Europoje. Apie Lenkijos sveikatos ministerijos ketinimą kontroliuoti abortų darymo pogrindį: registruoti visas pastojusias moteris tam, kad būtų galima nustatyti, kuri iš moterų ir kur nutraukė nėštumą. Lenkijos pažangių ir organizuotų moterų veiklos dėka mėginimai riboti moters pasirinkimo ir apsisprendimo teises buvo sustabdyti.

Ir tuo Lietuvos moterys turėtų džiaugtis, nes visiems žinomas parlamentaras V. Tomaševskis, vėl patekęs į Seimą, sumanytų Lietuvos moterų teisių suvaržymą „įteikti kaip dovaną“ naujajam popiežiui – siūlytų abortų draudimą įtraukti į Lietuvos konstituciją.

Nėra to blogo, kuris neišeitų į gera

Maloniai nuteikė Belgijos ginekologo pasakojimas apie šalies Šeimos planavimo centrus, kurie įrengti kaip jaukūs namai, visai nepanašūs į gydymo įstaigas. Čia atėjusias moteris pasitinka draugiškai nusiteikę šeimos gydytojai, psichologai, gerbiantys moterų pasirinkimą, atsižvelgiantys į moters psichinę sveikatą ar jai nepalankias gyvenimo aplinkybes, nukreipiantys jas pas centro ginekologus, jei moteris renkasi laisvanorišką nėštumo nutraukimą.

Ir čia prisiminiau konservatorės siūlymą Lietuvoje kurti moterų konsultavimo centrus, kuriuose būtų mėginama atkalbėti moteris nuo pasirinkimo negimdyti. Galima įsivaizduoti, kad tokiuose centruose nebūtų atkuriama moterų dvasinė ramybė, kad joms tektų patirti dar didesnes dvasines kančias.

Lietuvoje konservatyviai mąstančių politikų surengtas ankstyvas priešrinkiminis piliečių smegenų plovimas, suskaidant Lietuvą į aborto šalininkus ir priešininkus, į tradicinių šeimų gynėjus ir „surogatinių“ šeimų niekintojus (naudojant konservatorių lyderio terminą) davė ir teigiamų rezultatų. Lietuvos moterų ir kai kurios jaunimo organizacijos sutelkė jėgas ideologinei kovai prieš konservatyvių Lietuvos politikų neišprusimą, moters teisių pažeidinėjimus, prieš grubų politikų kišimąsi į žmogaus privatų gyvenimą, prieš žmonių diskriminavimą.

Dėl netradicinės šeimos niekinimo ėmė vienytis ir Lietuvos lytinės mažumos, pagaliau patikėjusios, jog yra didelė jėga, galinti lemti Seimo rinkimų rezultatus.

Optimistine nuostata baigėsi ir Paryžiaus konferencija: moters lytinė ir reprodukcinė sveikata neturi likti vien nacionalinės sveikatos apsaugos kompetencijoje; moters teisė į savo kūną, moters pasirinkimo laisvė kaip žmogaus teisė turi būti įtvirtinta Europos Sąjungos dokumentuose.