Netrūksta elektroninio balsavimo entuziastų, giriančių Amerikos žemyno patirtį. Tačiau Kanadoje jis taikomas ne visuotinai, kaip įprastinio balsavimo alternatyva, o JAV vis dar vyksta balsavimo internetu bandymai.
Šveicarijoje 2003, 2004 ir 2011 m. elektroniniu būdu vyko referendumai. Tokios demokratinės Europos valstybės kaip Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Vokietija elektroninio balsavimo atsisakė. Šį jų apsisprendimą nulėmė susirūpinimas dėl saugumo, netobulų technologijų, dėl kurių padarytos klaidos gali atsiliepti valstybių likimui.
Ketinimų įvesti elektroninį balsavimą per rinkimus atsisakė ir Vokietija.
Prieštaraujančia Vokietijos Konstitucijai pripažinta nuostata, reglamentuojanti elektroninio balsavimo procedūrų aiškumą, svarbi ir Lietuvai, vertinant elektroninio balsavimo, kuris aktualus emigrantams, privalumus ir trūkumus. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į Vokietijos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžtą rinkimų viešumo principą ir visuomenei svarbią teisę pačiai įsitikinti, ar viskas vyksta pagal įstatymus. Ne mažiau svarbi ir piliečių galimybė stebėti balsavimą.
Nors Estija giriasi elektroninio balsavimo pasiekimais, pažiūrėjus balsavusiųjų internetu statistinius duomenis, akivaizdžiai matyti, kad tai buvo labiau viešųjų ryšių akcija nei esminis rinkimų sistemos pakeitimas. Beje, elektroninis balsavimas ne visais atvejais atitinka internetinio (nuotolinio) balsavimo sąvoką.
Vokietijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad šaliai dar per anksti įgyvendinti elektroninį balsavimą. Jo 2009 m. kovo 3 d. nutarimas priimtas kilus abejonėms dėl 2005 m. Bundestago rinkimuose naudotų firmos NEDAP rinkimų kompiuterių. Išnagrinėjęs pagrindinių rinkimų etapų patikros, galimų balsavimo pultų klaidų ar sukčiavimo per rinkimus poveikio klausimus, jis pripažino, kad Bundestago rinkimuose kompiuterių panaudojimas neatitiko šalies Pagrindinio Įstatymo (Konstitucijos) reikalavimų ir jam prieštaravo.
Vokietijos Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžta, jog pagal rinkimų viešumo principą, kylantį iš pamatinių konstitucinių demokratijos, respublikos ir teisinės valstybės principų, privalo būti įmanoma visų pagrindinių rinkimų etapų patikra, nebent šio reikalavimo išimtis būtų galima pateisinti kitais konstituciniais interesais. Ypatingą reikšmę turi rinkimų kontrolė ir rinkimų rezultatų nustatymas.
Balsavimo pultų, kurie elektroniniu būdu įrašo rinkėjų balsus ir nustato rinkimų rezultatus, naudojimas konstitucinius reikalavimus atitinka tik tada, kai galima patikimai ir be specialaus pasirengimo patikrinti, ar buvo laikomasi pagrindinių balsavimo ir rezultatų nustatymo etapų.
Įprastiniuose rinkimuose, kuriuose naudojami popieriniai balsavimo biuleteniai, suklastoti rinkimų rezultatus ar sukčiauti įmanoma (jeigu laikomasi taikytinų nuostatų) tik didelėmis pastangomis. Kartu yra labai didelė tikimybė, kad tokie atvejai bus atskleisti, ir tai turi prevencinį poveikį, o programos klaidas ar sukčiavimą per rinkimus manipuliuojant elektroninio balsavimo pultų programomis nustatyti labai sunku. Dėl labai didelio galimų balsavimo pultų klaidų ar sukčiavimo per rinkimus poveikio, būtina imtis ypatingų rinkimų viešumo principo apsaugos priemonių.
Nutarime taip pat pabrėžta, kad patiems rinkėjams turi būti suteikta galimybė, net ir neturint specialių kompiuterinių technologijų žinių, stebėti, ar jų balsai nebuvo suklastoti skaičiuojant ar bent jau perskaičiuojant. Jeigu rinkimų rezultatai nustatomi kompiuteriu, kai balsai saugomi elektroninėje atmintyje, nepakanka to, kad ekrane yra parodomi arba ant popieriaus išspausdinami suskaičiuoti apibendrinti balsavimo rezultatai.
Vokietijos Konstitucinis Teismas konstatavo, jog įstatymų leidėjui nedraudžiama nustatyti, kad rinkimuose turi būti naudojami elektroniniai balsavimo pultai, jeigu yra galimybė, kaip reikalaujama konstituciniu lygmeniu, kontroliuoti balsų skaičiavimo teisingumą. Papildoma rinkėjų, rinkimų institucijų ar visuomenės kontrolė yra įmanoma naudojant elektroninius balsavimo pultus, kuriuose balsai įrašomi ne tik elektroninėse laikmenose.
Nutarime, sudominusiame šalis, galvojančias apie balsavimo internetu įgyvendinimą, pabrėžta, kad piliečių galimybės kontroliuoti rinkimus apribojimų neatsveria oficialių institucijų atliekami balsavimo pultų bandymai. Prieš panaudojant įrenginius rinkimuose vykdomos jų licencijavimo procedūros arba patys balsavimo pultai išbandomi tikrinant, ar jie atitinka specialius saugumo reikalavimus ir yra techniškai vientisi. Tik suteikus tokią galimybę kontroliuoti pagrindinius rinkimų etapus, kai patys piliečiai gali patikimai stebėti balsavimą, galima pagrįstai pasitikėti rinkimų teisingumu.
Jeigu yra naudojami kompiuterio kontroliuojami balsavimo pultai, joks konstitucinis principas negali pateisinti didelio masto rinkimų viešumo apribojimo, taigi ir galimybės kontroliuoti balsavimą bei rinkimų rezultatų nustatymą apribojimo. Balsavimo slaptumo principas ir interesas kuo greičiau sužinoti Vokietijos Bundestago sudėtį pripažinti neprieštaraujančiais konstituciniams interesams, kuriais gali būti remiamasi nustatant galimybės kontroliuoti balsavimą ir rinkimų rezultatų nustatymą didelio masto apribojimus. Pagal Konstituciją nereikalaujama, kad rinkimų rezultatai būtų paskelbti iš karto, kai tik uždaromos balsavimo vietos.
Vokietijos Konstitucinio Teismo vertinimu, Federalinio rinkimų įstatymo 35 straipsnyje numatyta galimybė naudoti elektroninius balsavimo pultus Pagrindiniam Įstatymui neprieštarauja, tačiau Federalinis nutarimas dėl balsavimo pultų, reglamentuojantis kompiuterių naudojimo rinkimuose tvarką, neatitinka jo, nes jame nustatytas nepakankamai išsamus ir aiškus teisinis reguliavimas neužtikrina naudojimosi tik tokiais balsavimo pultais, kurie leistų patikrinti, ar skaičiuojant balsus rezultatai nebuvo iškreipti.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad 2005 m. rinkimuose balsams skaičiuoti naudoti kompiuteriai neleido veiksmingai patikrinti balsavimo proceso teisėtumo, nes visi įrašai buvo daromi tik elektroniniu būdu, naudojant balsų skaičiavimo modulį. Nei rinkėjai, nei rinkimų institucijos negalėjo patikrinti, kaip kompiuteriai į atmintį įrašo rinkimuose atiduodamus balsus. Pagrindinių rezultatų patikros vėliau negalėjo imtis ir visuomenė.
Vokietijos Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad nustatytasis teisės akto prieštaravimas Pagrindiniam Įstatymui ir Bundestago narių padarytos klaidos atliekant rinkimų rezultatų patikrą nereiškia, jog rinkimai buvo neteisėti ir Bundestagas turi būti paleistas, nes nėra duomenų, kad balsavimo kompiuteriai prastai veikė ar kad jais buvo galima manipuliuoti.
Dabartinis Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjas Dainius Žalimas 2006 m. nuogąstavo, kad balsuojant internetu gali būti nesilaikoma konstitucinio slapto balsavimo principo (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nuogastaujama-kad-balsavimas-internetu-gali-buti-nesaugus.d?id=11504869#ixzz25tV1EW00). D. Žalimui nerimą kėlė atlikto tyrimo rezultatai. 16 proc. apklaustųjų, 2 proc. savo pajamų mokesčio pervedusių labdarai, prisipažino tai darę ne savarankiškai, o verčiami darbdavio, sutuoktinio ar kitų asmenų.
„Aš daryčiau prielaidą, kad apie 16 proc. balsavusių asmenų tai darytų nesavarankiškai. Ir patikrinti, ar jiems buvo daromas spaudimas, ar ne, negavus skundo, būtų labai sudėtinga“, – teigė jis.
„Aš tik galiu įsivaizduoti tokią situaciją, kai kokia nors agrofirma remia tam tikrą kandidatą ir nurodo darbuotojams tam tikrą dieną prisistatyti su visomis savo banko kortelėmis ir balsuoti darbovietėje pagal vieningą komandą. Iš to, kas vyksta Lietuvoje, aš daryčiau prielaidą, kad daug skundų nesulauktume“, – 2006 m. kalbėjo tuometinis Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. D. Žalimas.
Be to, pasak jo, balsuojant internetu išlieka galimybė atsekti, už ką asmuo balsavo. Jo manymu, rinkimų slaptumą paprasčiausia užtikrinti balsuojant įprastiniu būdu.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas Vokietijos Konstitucinio Teismo nutarimą vadina fundamentaliu. Jo nuomone, nors vokiečių konstitucionalistai pasisakė dėl siauresnio klausimo – rinkimų kompiuterių, jis yra reikšmingas.
Z. Vaigauskas priminė, kad firmos NEDAP rinkimų kompiuteriai, dėl kurių kilus abejonėms buvo kreiptasi į Vokietijos Konstitucinį Teismą, siūlyti ir Lietuvai, tačiau nenupirkti. VRK pirmininko nuomone, jau seniai buvo galima įdiegti užsienyje gyvenantiems tautiečiams ir jūreiviams svarbų elektroninį balsavimą, tačiau politikų sprendimu įstatymo svarstymas buvo sustabdytas, o paskui atidėtas nenustatytam terminui.
2005 m. Estija įdiegė elektroninį balsavimą, kuris plačiai buvo pristatytas ir kaip gražus viešųjų ryšių projektas. Nors vietos rinkimuose elektroniniu būdu balsavo keli proc. rinkėjų, ši naujovė buvo tinkamai pristatyta pasaulio žiniasklaidoje. „e. Stonia“ – taip apie elektroniniam balsavimui sukurtą estų prekės ženklą paskelbta naujienų agentūrų pranešimų antraštėse.
Estija turėjo puikią progą parodyti, kaip buvusi sovietinė šalis, pertvarkydama savo informacinę infrastruktūrą, tampa pažangiausia Rytų Europoje. Gerai susipažinusieji su Estijos politiniu gyvenimu teigia, jog sėkmingą Šiaurės kaimynės naujojo e. projekto pradžią galima paaiškinti tuo, kad joje mažiau korupcijos. Be to, norėdami būti priekyje, jie patys privalo nekompromituoti idėjos.
Paprašyta pasidalyti Estijos patirtimi, agentūros Agence France-Presse (AFP) korespondentė Taline Anneli Reigas atsakė: „Elektroninis balsavimas turi ir teigiamų, ir neigiamų bruožų. Jis ypač žavi jaunąją kartą, nes yra prieinamas vos keliais kompiuterio klavišų spustelėjimais, tačiau kartu kyla abejonių, ar balsavimas internetu gali būti nepriklausomas ir ar tokio balsavimo rezultatais nebus manipuliuojama. Galimas papirkimas tėra vienas neigiamas tokio modernaus balsavimo aspektas, juolab, kad pastaruoju metu buvo ne vienas atvejis, kai rinkėjai prisipažino sulaukę kyšio, jei balsuotų už peršamą kandidatą, o savo pasirinkimą, kuris atliekamas rinkimų biuletenyje balsavimo kabinoje, fiksuotų mobiliuoju telefonu ar fotoaparatu. Balsavimas internetu iš esmės nėra tas būdas, kuris trauktų potencialius balsuotojų papirkinėtojus, nes nėra garantijos, kad balsuotojas tikrai balsuos už peršamą kandidatą“.
A. Reigas nuomone, pagrindinė elektroninio balsavimo problema – papildoma rizika, kad balsai bus klastojami specialiomis slaptomis programomis, ir išvis abejojama, ar pats rinkimų procesas gali būti saugus, balsavimas atviras, o balsai įskaityti. Paaiškėjo, kad internetu balsuojantis rinkėjas gali pažymėti savo kandidatą, tačiau papildoma rizika atsiranda atsiveriančioje virtualaus sukčiavimo nišoje manipuliuojant kompiuterio programomis.
Nors oficialiai teigiama, kad elektroninis balsavimas šalyje buvo aiškus ir sąžiningas, Estijos studentas Paavo Pihelgas parodė, kad kompiuterio programos leidžia daryti įtaką elektroniniam balsavimui – balsas gali būti neužregistruotas ir net įmanoma sukčiauti blokuojant kai kurių kandidatų pasirinkimą.
2011 m. Estijos parlamente sudaryta speciali Konstitucijos komiteto darbo grupė gilinosi į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) tarptautinių stebėtojų kritiką, aiškinosi, kaip padidinti pasitikėjimą elektroniniu balsavimu ir sumažinti galimybę klastoti.
„Reikia pripažinti, kad mūsų posovietinėje erdvėje tebėra daug žmonių, kuriems sukčiavimas ir kyšiai yra įaugę į kraują, ir vargu, ar galime tikėtis, kad tai greitai išnyks“, – dvejonėmis, kalbėdama apie Estijos patirtį elektroninio balsavimo srityje, dalijosi A. Reigas.
Buvęs Lietuvos ambasadorius Estijoje Juozas Bernatonis prisiminė, kad Lietuvos ekspertų grupė buvo atvykusi susipažinti su šios šalies patirtimi. „Vienas iš ekspertų įrodinėjo, kad žmona gali priversti vyrą balsuoti pagal savo užgaidas, tačiau užguitas vyras gali vėliau pats nueiti ir dar kartą balsuoti, galioja paskutinis balsavimas“, – sakė J. Bernatonis.
Demokratinių šalių, tokių kaip Jungtinė Karalystė, Sasekso universiteto tyrėjas Jasonas Kitcatas teigia, kad balsavimo internetu rizika pranoksta privalumus, šis balsavimas tėra pinigų ir valdžios energijos švaistymas.
Žvelgiant į kitų, artimesnių, Europos šalių patirtį pravartu prisiminti Nyderlandus, 2008 m. atsisakiusius elektroninio balsavimo. Šalies Vidaus reikalų ministerija, atlikusi tyrimus, nusprendė, kad įdiegti elektroninį balsavimą būtų per brangu ir tam reikia labai daug pastangų. Nyderlandai nutarė likti ištikimi senajam balsavimui rašikliu, biuletenyje pažymint pasirinkimą ir nesinaudoti elektroninio balsavimo įranga, kuri apibūdinta kaip nepatikima. Nyderlandų vyriausybės atlikti tyrimai parodė, kad naujai rinkimų sistemai įdiegti reikėtų naujos įrangos, didelių finansinių ir organizacinių investicijų.
Beje, elektroninis balsavimas ne visada yra tolygus internetiniam (nuotoliniam) balsavimui. Brazilija buvo pirmoji pasaulyje šalis, surengusi didžiausius rinkimus, kuriuose taikytos elektroninio balsavimo technologijos. 2002 m. daugiau kaip 100 mln. Brazilijos rinkėjų biuleteniams skaičiuoti buvo įrengta 406 tūkst. balsavimo mašinų liečiamaisiais ekranais, išdėstytų visoje didžiausioje Pietų Amerikos šalyje.
Ekspertų teigimu, Brazilijoje diegiant elektroninį balsavimą paaiškėjo, kad naujosios technologijos gali užgožti demokratiją, nes tiesioginė elektroninio balsavimo sistema (angl. direct recording electronic (DRE) voting system) gali būti panaudota sukčiavimui ir apgaulei. Jie priėjo prie išvados, kad elektroninio balsavimo technologijos nesudarė visiškai saugių balsavimo sąlygų.
Elektroninio balsavimo entuziastų, giriančių Amerikos žemyno patirtį, netrūksta. Tačiau Kanadoje jis taikomas ne visuotinai, o per savivaldybių institucijų rinkimus kaip įprastinio balsavimo alternatyva, t.y. rinkėjams yra suteikta galimybė rinktis elektroninį balsavimą vietoj įprastinio. Federaciniu lygmeniu šis balsavimo būdas dar netaikomas, vis dėlto Kanada laikoma pavyzdine pasiteisinusio elektroninio balsavimo šalimi. Tuo tarpu JAV vis dar vyksta balsavimo internetu bandymai, pavyzdžiui, užsienyje tarnybą atliekantys JAV kariai yra balsavę internetu.
2008 m. Lietuvoje buvo parengta „Elektroninio balsavimo galimybių studija“. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Kauno technologijos universiteto ir Mykolo Romerio universiteto vykdytas projektas aktualus ir šiandien. Tokios nuomonės laikosi projekto vadovė Ainė Ramonaitė.
„Susumavus visus argumentus už ir prieš elektroninio balsavimo įvedimą, galima teigti, jog vienintelis svarus argumentas už elektroninio balsavimo įvedimą yra balsavimo prieinamumo užtikrinimas tam tikroms socialinėms grupėms, visų pirma, užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, – teigiama studijos išvadose. – Antrasis galimas, tačiau gerokai abejotinas elektroninio balsavimo įvedimo privalumas – tikėtina nauda Lietuvos kaip modernios šalies įvaizdžiui, jei elektroninis balsavimas bus įvestas greitai, jei jis vyks sklandžiai ir jei žinia apie elektroninio balsavimo įvedimą bus sėkmingai panaudota“.
Kadangi Lietuva nebenustebins pasaulio elektroninio balsavimo pasiekimais, vargu ar įgyvendinus elektroninį balsavimą būtų prisidėta prie jos įvaizdžio gerinimo.
Studijos autoriai konstatavo, kad greito elektroninio balsavimo įdiegimo trūkumų ir pavojų yra gerokai daugiau: galima grėsmė Lietuvos politinės sistemos stabilumui ir valdžios legitimumui, jei kiltų techninių problemų arba jei vidaus ar išorės jėgos sukeltų nepasitikėjimą sistema; grėsmė Lietuvos įvaizdžiui, jei rinkimai nebūtų sėkmingi arba jei žinia apie balsavimo internetu įdiegimą nebūtų tinkamai pristatyta; būtinybė atsisakyti balsavimo privatumo principo ir kitoks galimas neigiamas poveikis demokratijos kokybei. Be to, pasirengimas įdiegti elektroninį balsavimą Lietuvoje vyksta pernelyg skubotai ir vėluojant.
Be kita to, studijos autoriai siūlė: nediegti elektroninio balsavimo visos šalies mastu per Seimo rinkimus, prieš tai neišbandžius sistemos mažesnės svarbos rinkimuose keliose rinkimų apygardose; elektroninį balsavimą taikyti tik kontroliuojamoje aplinkoje (pvz., kariniuose daliniuose, laivuose, paštuose) ir (arba) tik savivaldos ar Europos Parlamento rinkimuose; atidėti balsavimo internetu įdiegimą, kol nepasiektas proveržis elektroninio parašo naudojimo srityje. Deja, elektroninis parašas iki šiol Lietuvoje nėra visuotinai pripažįstamas.
Prieš diegiant balsavimą internetu, studijos autoriai rekomendavo užsitikrinti principinę pagrindinių šalies politinių partijų paramą ir susitarimą dėl etiškos rinkimų kampanijos – balsavimo internetu nenaudojimo politiniams tikslams ir nemanipuliavimo visuomenės pasitikėjimu elektroninio balsavimo sistema. „Jei toks partijų susitarimas nebus pasiektas, siūlytume internetinio balsavimo įvedimą atidėti“, – patarta studijoje. Stebint prasidėjusią Seimo rinkimų kampaniją galima pasakyti, kad jos negalima pavadinti nei etiška, nei padoria. Kad ir kaip būtų liūdna, iki demokratinių Europos šalių lygio Lietuvai dar toli.
Studijoje siūlyta ne tik partijų, bet ir visuomeninių organizacijų atstovus įtraukti į internetinio balsavimo auditą, o VRK rekomenduota organizuoti nemokamus internetinio balsavimo auditavimo kursus politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms. Galvodami, kaip apsisaugoti nuo valstybinių ar nevalstybinių veikėjų vykdomo Lietuvos elektroninio balsavimo sistemos puolimo, A. Ramonaitės vadovaujami ekspertai siūlė ne tik galvoti apie techninę sistemos apsaugą, bet ir suvaldyti netiesioginę žalą kitoms valstybės sritimis bei numatyti, kaip apsaugoti ekonomikos sektorių, nepasiduoti įvairiomis politinėms provokacijoms ir tinkamai reaguoti viešojoje erdvėje.
Kultūrologo Vytauto Rubavičiaus manymu, Vokietijos Konstitucinis Teismas atliko pagrindinę savo funkciją ginti konstitucinę piliečių laisvę nuo bet kokių, net numanomų, kėslų, be to, panaikino valdžios institucijų galimybę manipuliuoti rinkimų rezultatais. Jis teigiamai vertino šio Vokietijos teismo jurisprudencijos dalį, kurioje pabrėžta, kad bet kuris pilietis gali imtis balsavimo procedūros patikros, o noras kuo greičiau sužinoti Vokietijos Bundestago sudėtį prieštarauja Konstitucijai, nes gali būti ribojama rinkimų rezultatų patikra.
V. Rubavičius atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietijos Konstitucinis Teismas pripažino, jog piliečiai visiškai pagrįstai gali nepasitikėti ir nepasitiki valstybinių institucijų patikromis, jų suburiamų technikų ir ekspertų išvadomis ir kitomis procedūromis, kuriomis tos institucijos teigia užtikrinančios skaidrumą ir teisingumą, todėl ir reikalaujama, kad elektroninio balsavimo patikrą galėtų atlikti visi suinteresuotieji asmenys ir nereikėtų jokio specialaus techninio pasirengimo.
Kitaip tariant, kad atliekant patikrą, piliečių teisė lyg ir savaime suprantamu būdu – per ekspertus ar partijų atstovus – nebūtų valdžios institucijų nusavinama. Tokios nuostatos tvirtinimas skaidrina ir politinę kovą, nes partijoms ir jas aptarnaujantiems įvairiausių pakraipų specialistams net nekyla minties vienaip ar kitaip manipuliuoti rinkimų rezultatais, kitaip tariant, piliečių valia.
„Esmė – visi piliečiai, o ne jų ar partijų tam tikru būdu formuojami atstovai turi teisę prižiūrėti ir tikrinti rinkimų vyksmą ir jo rezultatus, – pabrėžė kultūros tyrėjas. – Akivaizdus kontrastas su mūsų piliečiais, kuriems užtikrinamos konstitucinės teisės bei laisvės, tačiau patys jie tų teisių niekaip negali nei reikšti, nei ginti matydami jas pažeidinėjant. Tą funkciją yra nusavinusi valdžia. Vokietijos Konstitucinis Teismas gina patį plačiausią piliečių teisių ir laisvių turinį, stengdamasis užbėgti už akių visokiems galimiems to turinio „mažinimams“ išaiškinamaisiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Šiuo atžvilgiu ypač apgailėtina mūsų praktika, kai įstatymais bei instituciniais sprendimais visiškai apribojama konstitucinė piliečių teisė viešai rinktis ir demonstruoti“.
Stebint diskusijas apie elektroninio balsavimo privalumus, kyla abejonių, ar šis projektas nepakartos Vilniaus mero Artūro Zuoko elektroninių viešojo transporto bilietų istorijos. Idėja buvo gera, tačiau vilniečiai vis dar priversti naudoti popierinius bilietus.
Top naujienos
Ant ledo – kraujo klanai, butelių šukės ir įsilinksminęs Jasikevičius: penki ritulininkų nuotykiai Lietuvoje
Pasų neturėję ir dėl to diskvalifikuoti konkurentai, dujų nuotėkis per varžybas, žiūrovus...
10 metų pakeltose lysvėse daržininkaujanti Renata Ničajienė pasakė, ką jose auginti, o ko ne (1)
Į svetimą daržą paspoksoti mėgstantys internautai sutiks – Renatos Ničajienės pakeltos...
Tokio savaitgalio laukėme jau seniai: viena diena bus ypač vasariška
Šiandien mūsų šalies orus lems aukšto slėgio sūkurio vakarinė dalis.
Motiejūno vedama „Monaco“ dramatiškai parklupdė Šaro „Fenerbahče“ (2)
„Monaco“ su Donatu Motiejūnu dramatiškai atsitiesė Eurolygos ketvirtfinalio serijoje. Pirmame...
Fausta Marija Leščiauskaitė. Rytinė kava iš Kalabybiškio miesto savivaldybės puodelio, garbės raštai ir 100 tūkstančių šokoladui Seime (11)
„Mes čia jums tokią dovanėlę turime”, – išgirstu žodžius, kurie sukelia dejavu jausmą....
Radinys Argentinoje nustebino paleontologus: tai – čakizauras, iki šiol neregėtas unikalios anatomijos padaras
Argentinos paleontologai skelbia atradę naują vidutinio dydžio žolėdį dinozaurą – šie...
