aA
Lietuvos gyventojai – turtingesni ar skurdesni – paprasčiausiai pasiilgo sąžiningumo ir padorumo. Kaip ir prieš kelerius metus šiandien Vilniuje Šiandien sostinėje, kaip ir prieš kelerius metus vyksta eilinis mūšis už Vilniaus kultūrinio, istorinio, gamtinio paveldo išsaugojimą.
Audronius Ažubalis
Audronius Ažubalis
Tai nėra tušti žodžiai – tai kova už vilniečių teisę gyventi sveikoje aplinkoje.

Gal jau kas primiršo, kaip prieš trejus metus vietoje “Vilniaus prekybos” planuotos 14 aukštų dėžutės šalia Šeškinės Ozo – unikalaus gamtos paminklo – tebuvo pastatyta 6 aukštų ofisas. Tada mums kartu su visuomenės ir drąsių specialistų – architektų - parama pavyko nors iš dalies apsaugoti šį gamtos paminklą ir nesudarkyti Vilniaus architektūrinės panoramos.

Tačiau ir šiandien vyksta panašūs dalykai. Ir priešininkai – tie patys: “Vilniaus prekyba”. Dabar grėsmė iškilusi žaliajam Vingio parkui ir šalia esantiems “chruščiovinaims” daugiabučiams bei jų gyventojams. “Vilniaus prekybos“ dešimtukas visai šalia parko užsimojo pastatyti eilini akropoli su 6 tūkstančių automobilių stovėjimo aikštele. O šešių juostų greitkelis po pačiomis senukų daugiabučių palangėmis žada dusinti vilniečius išmetamosiomis dujomis.

Ar “Vilniaus prekybos” verslininkai tokie visagaliai? Ar vieni - be prisijaukintų politikų bei valdininkų - sugebėtų „pramušti“ tokius projektus? Reikia pripažinti, kad, anuomet buvusius valdžioje A.M.Brazauską, A.Zuoką, Aplinkos ministrą A. Kundrotą, Vilniaus apskrities viršininką A.Kolosauską, sudariusius sąlygas niokoti Vilniaus miesto gamtos paminklą ir miesto panoramą, paskui pakeitė jų verti mokytiniai.

Nežinau, kiek yra tiesos tame, jog šiandieninis premjeras Gediminas Kirkilas teigia, kad savo mokytoju laikąs legendinį menotyrininką Vladą Drėmą, tą patį, kuris visą savo gyvenimą paskyrė Lietuvos istorinio ir kultūrinio paveldo tyrinėjimui bei išsaugojimui, kuris Lietuvai padovanojo unikalų leidinį “Dingęs Vilnius”.

Kas apgins protestuojančias paprastas darbo bites, susigrūdusias netoli Vingio parko esančiose tose senose „chruščiovkose“? Žinoma, visai kas kita būtų jei tokia statybinė invazija paliestų ponų, gyvenančių M. Čiurlionio gatvėje ar Turniškėse, interesus.
Audronius Ažubalis:

Mat socialdemokratų lyderis mėgsta prisiminti savo jaunystės profesiją: jis buvo restauratorius – auksuotojas... Noriu pabrėžti, kad Vilniaus miesto tarybos socialdemokratai darniai balsavo už antrojo akropolio šalia Vingio parko projektą, taigi faktiškai – už sostinės skurdinimą. Skamba it juokas pro ašaras: socialdemokratai ir jų lyderis galės išleisti antrąjį „Dingusio Vilniaus“ tomą, tik šį kartą leidinio autoriais bus jie – socialdemokratai.

Žinoma, griovimo darbuose jei nėra vieniši.

Čia pirmuoju smuiku groja Vilniaus miesto taryba su dirigentu Juozu Imbrasu. O juk tai buvusio DOSAAF majoro, nušalintojo prezidento Rolando Pakso partija, kuri ir vadovauja miesto tarybai. Jos narys Juozas Imbrasas, sostinės meras, variklis, įgyvendinantis visai nesenai R. Pakso pasakytus žodžius:„Stop oligarchinei nakčiai mūsų valstybėje“. Kai pamatau realius Tvarkos ir Teisingumo kompanijos veiksmus praktikoje, na kad ir aukščiau minėto projekto palaiminimą Vilniaus mieste (o jis reiškia leidimą naikinti Vingio parką), aiškiai galiu sakyti, kad visi „tauzijimai“ apie tvarką ir teisingumą – tėra šnipštas.

Yra ir trečiasis Vilniaus miesto „globėjas“ – Aplinkos ministras Artūras Paulauskas. Nors socialliberalų partijos Vilniaus miesto skyrius bandė protestuoti prieš „Akropolio“ invaziją į Vingio parką, partijos lyderis laikėsi tylos pozicijos, nepalaikė partiečių, guldamas kryžiumi. Taigi “protestas” baigėsi. A. Paulausko, kaip ir jo pirmtako A. Kundroto tyla man liudija vieną dalyką - Artūras Paulauskas veikia kartu su buvusiu savo kolega iš LKP CK Gediminu Kirkilu (abu jie dirbo ten instruktoriais).

Dėl Vingio parko kreipiausi ir į Kultūros ministrą J. Jučą. Atsakymas daugiau nei juokingas! Jame žinoma, parašyta: “Vingio parkas įtrauktas į saugomų objektų sąrašą”, tačiau nė vieno žodžio apie šio “saugomo objekto” apsaugos nustatytas sąlygas nėra! Išeina – nesaugo, nes ką ir kaip saugoti ir nuo ko saugoti.... nenustatyta. Taigi kas apgins protestuojančias paprastas darbo bites, susigrūdusias netoli Vingio parko esančiose tose senose „chruščiovkose“? Žinoma, visai kas kita būtų jei tokia statybinė invazija paliestų ponų, gyvenančių M. Čiurlionio gatvėje ar Turniškėse, interesus.

Visa kas aukščiau išvardinta, liudija apie tikrąjį buvusio restauratoriaus G. Kirkilo ir Aplinkos ministro A. Paulausko požiūrį į vilniečių interesus. Tai – ciniškai „sustyguotas“ valdančiųjų požiūris į gamtosaugą bei kultūros paveldą.

Išvada paprasta: kol valdžioje – sostinėje ar valstybėje – bus LKP CK instruktoriai ir DOSAAF majoro kompanija, t.y. komunistinė nomenklatūra, (jų pačių žodžiais tariant, „chebrokratija“), kalbos apie Vilniaus ir visos Lietuvos gamtos, kultūros ir istorijos paminklų išsaugojimą bus tik viešojo intereso „aptapšnojimai“.

Lietuva laukia pasišventėlių, jai nebereikalingi valdininkai, dėvintys gražius kostiumus, važinėjantys į Briuselį, pozuojantys lakuotų žurnalų puslapiuose. Lietuvai reikia politikų, kurie į rinkimus eitų ne dėl posto, o dėl darbų savo valstybės piliečiams. Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai - tam pasirengę.

Pirmiausia - mes turime planą, kaip keisti gyvenimą Vilniuje ir Lietuvoje į gera. Mūsų parengtas išsamus 20 programų planas, kurį rengėme su žymiais Lietuvos ekonomistais, ekspertais. Tai planas, kuris ne tik liudija varganą dabartinę situaciją valstybėje bet - svarbiausia - nurodo kelius, kaip amžiams iš to liūno išbristi. Tad jei norite gerų permainų Tėvynėje, rinkitės mūsų – TS-LKD – planą! Jį skaitykite www.tsajunga.lt

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0