O.Balžekienė. Pinigai „Žalgiriui“ – parama ar investicija?

Parama ar investicija?

Teikdami paramą mes gauname tik moralinį pasitenkinimą. Panašiai, kaip duodami išmaldą elgetai Laisvės alėjoje. Duodami pinigų elgetai mes nesitikime, kad pinigai sugrįš. Ir dar leis uždirbti. Jeigu investuoja vyriausybė ar miesto valdžia, tuomet dažniausiai pinigai sugrįžta ne tiesioginio pelno pavidalu, tačiau per mokesčius, per išaugusį žmonių gerbūvį.

Investuojant valstybinėms struktūroms labai svarbi yra ne materialinė grąža. Tai gyventojų pasitenkinimo, entuziazmo, patriotinių jausmų pakilimas, kurie neišmatuojami pinigais. Tokia yra mūsų valstybės parama sportininkams. Niekas taip neprivertė didžiuotis mūsų valstybės simboliais – vėliava, himnu - kaip mūsų krepšininkai.

Prisiminkime studentų rinktinės pergalę universiadoje, kada stovėdami ant aukščiausios pakylos, nesulaukę sugrojant Lietuvos himno, sportininkai jį sugiedojo patys.

Daug pinigų skiriama patriotizmo, tautiškumo ugdymui, bet nė vienas tam tikslui išleistas litas dar nesukėlė tokio efekto kaip krepšinis.

Krepšinis – viena svarbiausių pasididžiavimo mūsų miestu priežasčių. Galbūt jau užtenka, kad iš Kauno išgujome Lietuvos rinktinės futbolo fanus. Nebenustebsiu, jei ir futbolo komanda, turinti Kauno pavadinimą, tarptautines namų rungtynes žais Marijampolėje.

Beje, maždaug iš 5 milijonų „Žalgiriui“ skirtų pinigų, tiesiogiai per mokesčius atgal į miesto biudžetą sugrįžta du-trys milijonai. Tai tik vienas iš pavyzdžių.

Ar išsilaikys naujoji Kauno arena be „Žalgirio“?

Pastatę 15 tūkstančių vietų Kauno areną dar turėsime ją užpildyti žiūrovais, parduoti tiek bilietų. Mąstant apie perspektyvą, būtų žymiai protingiau išlaikyti aukštą „Žalgirio“ lygį ir tokiu būdu pasiekti, kad arena būtų pilna žiūrovų. Geriau nei mokėti pinigus iš miesto biudžeto, kai ji stovės pustuštė. Tuomet tai bus tikras mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas. Miestui iš to nebus nei džiaugsmo, nei naudos.

Mums, kauniečiams, labai pasisekė, kad turime „Žalgirį“. Todėl mums yra svarbu, kaip jam seksis. Ne vien dėl džiaugsmo, pasididžiavimo, bet ir dėl praktinių sumetimų - dėl naujos Kauno arenos atsiperkamumo.

Įvaizdis ir žinomumas kainuoja labai daug

Kauno įvaizdžiui kasmet išleidžiame krūvas pinigų. Tačiau kažkodėl nenorime naudoti tai, ką jau turime sukurta. Ką jau daugelį metų žino pasaulis - Sabonis, “Žalgiris“.

Daug metų išvykę į kitas šalis negalėdavome išaiškinti, kas ta Lietuva, Kaunas, kur jie yra. Tik pasakius Sabonis, krepšinis, iškart išgirsdavai džiaugsmingą - taip, žinau.

Tie, kurie nori sustabdyti investicijas į Kauno „Žalgirį“, nepagalvoja, kad tokie veiksmai yra Kauno simbolio naikinimas. Panašiai kaip nugriauti Prisikėlimo bažnyčią, sunaikinti Laisvės alėją ar Kauno simboliu vietoje stumbro paskelbti kokią vištą ar buožgalvį.

Kaunas - tai „Žalgiris“, Sabonis. Investuokim į „Žalgirį“ tiek, kad jo lygis nesmuktų, kad jis sugebėtų pritraukti, žiūrovus, sirgalius, turistus ir džiugintų ne tik kauniečius.

„Žalgirio“ klubo savininkai vadovai, privalo garantuoti skaidrią, sąžiningą klubo veiklą. Užtikrinti, kad bus pasirenkami tinkami, garbingi partneriai. Taip ši mūsų investicija tikrai atsipirks su nauda miestui ir šaliai.