Jonui Kazimierui Vazai 1668 atsisakius sosto konvokaciniame seime buvo nustatyta naujojo valdovo rinkimo data – 1669 05 02. Elekcinis seimas susirinko numatytu laiku. Kandidatuojančių užimti Respublikos sostą netrūko. Stipriausi atrodė Prancūzijos kandidatai – Neuburgo kunigaikštis Pilypas Vilhelmas bei kunigaikštis Conde. Šalininkų turėjo ir Habsburgų kandidatas, Lotaringijos kunigaikštis Karolis.
Lietuviai valdovu norėjo matyti Romanovų dinastijos atstovą Rusijos carą Aleksejų, arba jo sūnų Fiodorą. Tačiau užsienio kandidatūroms laimėti susiklostė nepalankios sąlygos: Respublikos bajorijos gretose kilo visuotinis nepasitenkinimas didikų korupcija, jiems imant didelius pinigus iš užsienio valstybių už vieno ar kito kandidato rėmimą. Antai Neuburgo kunigaikštis Lenkijos primui pažadėjo 40 000 talerių.
Todėl susirinkę į seimą ėmė kalbėti apie vietinio kandidato, arba kitaip – „Piasto“ atėjimą į valdžią. Atgarsio susilaukė Lenkijos pakanclerio Andžejaus Olšovskio siūlymas sostą atiduoti „Piastui“ Mykolui Kaributui Višnioveckiui. Sena iš tiesų lietuviškos kilmės giminė Višnioveckiai – kildino save iš Gediminaičių, Algirdo sūnaus Kaributo – buvo įsitvirtinę Voluinėje. XVII a. pirmoje pusėje kovose su kazokais išgarsėjo, gyva legenda tapo į kandidatus stumiamo Višnioveckio tėvas Jarema. Tuo metu Višnioveckiai buvo praradę savo didžiuosius turtus ir tai tapo naudinga karaliaus rinkimuose.
Į elekcinį seimą atvyko apie 80 000 bajorų.
Rinkimai vyko labai audringai, 1669 06 17 kilo netgi susistumdymas. Atėjus laikui susirinkusiai bajorijai paskelbti išrinktąjį – visos vaivadijos pasisakė už Višnioveckį. Vyskupams pavyko įkalbėti paremti „Piastą“ ir lietuvius. Esant tokiai padėčiai, Lenkijos primas Mikalojus Pražmovskis kartu su Lenkijos didžiuoju maršalka Jonu Sobieskiu ir seimo maršalka Ščasnu Potockiu buvo priversti 06 19 paskelbti apie Mykolo Kaributo Višnioveckio išrinkimą Lenkijos karaliumi. Sekančiomis dienomis buvo ruošiami pacta conventa straipsniai, kuriuos seimas patvirtino 07 06. Karalius prisiekė per iškilmingas mišias sekančią dieną. Galiausiai 09 29 Krokuvoje Mykolas Kaributas Višnioveckis buvo karūnuotas Mykolu I.
Jo laukė sunkus valdymas. Valstybėje vis labiau ėmė įsigalėti anarchija. Siekdamas sustiprinti savo pozicijas, 1670 vedė imperatoriaus Leopoldo I Habsburgo seserį Eleonorą, tačiau Habsburgai Respublikoje nebuvo populiarūs. Nesėkmingai klostėsi užsienio politika. 1672 prasidėjo Lenkijos karas su Turkija. Lietuva šių problemų neprisiėmė, tačiau teikė Lenkijai pagalbą. Respublika prarado Kamenecą ir kitas pietines žemes. 1673 J. Sobieskio vadovaujama jungtinė kariuomenė sulaikė turkų puolimą sumušusi juos 11 10-11 prie Chotimo. Tuo pačiu metu 1673 11 10 pakeliui į Chotimą Lvove netikėtai mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos dk Mykolas I.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
