Man 15 metų, fantazijose mąstau apie savo motiną, ta prasme aš noriu su ja pasimylėti, ir labai ant savęs pykstu dėl to, būnu pastoviai įsitempęs nes manau kad tai nenormalu, prašau, padėkit man.
Psichologo patarimai
215 straipsnių
Turiu tokią problemą santykiuose. Istorijos pradžia tokia. Po vestuvių metus – pusantrų viskas buvo gerai, tačiau vėliau pradėjo stipriai „lįsti“ vyro minusai. Ir taip aš pati tapau pasyvi mūsų santykiuose, namuose.
Man 26 metai. Esu vaikinas. Esu tvarkingas, žavus, išsilavinęs, dievinu gaminti (tai darau gerai), moku bendrauti su merginomis, bei sudominti jas, tad žodžio kišenėje neieškau, bei esu apsirūpinęs gyvenimui.
Tiesiog negalėjau susilaikyti neparašiusi. Kažkuriame straipsnyje mergina kalbėjo apie anoreksiją. Aš taip pat pažįstu ją. Pažintis prasidėjo, kai ėjau 15-us metus.
Kaip ir dauguma moterų ir merginų, rašau dėl problemų santykiuose.
Esu labai nemalonioje situacijoje. Turiu širdies draugą. Draugaujame jau ketverius metus, (2 metus skiria mus atstumas ir per šį laikotarpį buvome susitikę tik 2 kartus, bet internetu bendraujame kiekvieną dieną).
Pasiėmėme mergaitę 14 metų iš mamos. Aš esu mergaitės tėčio antra žmona. Mergaite visai nenori ir nesistengia mokytis, nors gali.
Rašau, nes reikia pagalbos susigaudant situacijoje. Draugaujame su vaikinu jau metus. Nuo pat draugystės pradžios jo finansinė situacija labai bloga, todėl gyvename su mano tėvais.
Mes su mano meile pažįstami jau kokie 6-7 metai. Man 29, jai 25. Susipažinom per mano buvusią merginą, ir tapom geriausi draugai. Aš draugaudamas su savo ex, net nepagalvodavau, kad galėtų būti kitaip negu daugiau nei draugai.
Kreipiuosi į jus, nes kaip susidoroti su problemomis, kurias tuojau įvardinsiu, nebežinau.
Esu labai pasimetus. Paskambino šiandien vadovė ir pasiūlė grįžti į darbą - į geresnes pareigas su aukštesniu atlyginimu. Bet... Šiuo metu mano gyvenimo džiaugsmui - dukrytei - tik 9 mėn. Keliaut į darbą tektų nuo tada, kai princesei sueis metukai. Tačiau mano gyvenimo scenarijus buvo kitoks.
Esu mergina, kurią nesenai paliko vaikinas, visiškai be aiškios priežasties. Draugavome du metus, sutarėm idealiai, niekad nesipykdavo, na, nebent dėl mano menkniekių. Kartu negyvenome, matydavomės kiekvieną dieną ir savaitgaliais. Niekad vienas kito nespausdavome dėl laiko būti kartu. Mes buvom kai...
Rašau iš savo patirties, stebėdamasi ir nežinodama, kaip toliau elgtis. Susituokę su vyru gyvenome 17 metų. Be abejo, susipykdavome, tačiau, aš visuomet nusileisdavau. Bandžiau visuomet skatinti bendravimą, išsikalbėjimą, skyriau visą dėmesį, kad būtų galima auginti tuos santykius.
Mano dešimt metų vyresnė sesuo (jai 32 m.) kasdien susiduria su įvairiomis problemomis ir baimėmis - dažniausiai tai visiški menkniekiai, kuriuos ji smarkiai sureikšmina, tačiau tuomet prasideda ilgi, kelis kartus per dieną skambučiai, sesuo verkia, grasina savižudybe ir be perstojo klausia, ką dary...
Mes pažįstami jau 6 metus, tai pykomės, tai taikėmės dėl šito... Bijau pasakyt savo antrai pusei kas man nepatinka, pastoviai tokias mintis užgniaužiu, taip ir užsimiršta kuriam laikui... Tai labai trukdo palaikyti normalius santykius, iš manęs, viską reikia ištraukti vos ne per prievartą...
Prašau, padekite susivokti savyje. Prieš metus sukūriau antrą santuoką. Vyras savo vaiku neturi. Aš turiu du - aštuonių ir vienuolikos metų. Prieš santuoką aptarėm, kad norėtume bendro vaikelio, bet žinodami, kad amžius ne pati jaunystė (abiems apie 40), nedarysim tragedijos, jei nieko ir nesigaus, ...
Situacija tokia, 3 metus draugavom su mergina, ir šį rudenį ji pasakė, kad laukiasi, tad paskubomis susituokėm. Tačiau man pradėjus stebėtis, kodėl jau penktas nėštumo mėnuo, o pilvuko nematyti, ji pasakė, jog iš tikrųjų nesilaukė ir tiesiog norėjo, kad mes kuo greičiau susituoktumėme, nes pradėjo b...
Esu 23 metų mergina. Nuo vaikystės turiu lakią vaizduotę, dažnai sapnuodavau košmarus ir atsibudusi nebegalėdavau užmigti, todėl eidavau miegoti su mama. Dabar košmarai pasitaiko retai ir į juos taip jautriai nebereaguoju, tačiau baimė vaizduotės kuriamoms "pabaisoms" iš siaubo filmų ir dvasioms išl...
Prieš kelias savaites su mergina susipykom smarkiai ir išsiskyrėm. Gyvenom atskirai, man 27, jai 24, gyvenom pas tėvus, mūsų algos nedidelės, bet ji vis norėjo išeit nuomotis kartu, o aš tempiau ir sakiau, kad pavasarį, ji mane vadino mamyčiuku ir pan., kad niekad neišeisim ir pan.
Labai reikia pagalbos. Aš jau pavargau nuo savęs. Noriu būti linksmas, pozityvus, bet kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad blogiau jaučiuosi. Man didžiausia problema tikriausiai, kad aš nesugebu savęs pamilti.
