– Kokias dietas esate išbandžiusi?
– Kad reikia numesti svorio, pradėjau galvoti nuo tada, kai pradėjau studijuoti ir gyventi savarankiškai. Todėl periodiškai priešokiais vis griebdavausi tai vienos, tai kitos dietos. Po to grįždavau prie įprastinio režimo, kai valgai, kas po ranka pakliūna, o tuomet vėl bandydavau kitą dietą. Kokių jų tik nesu išbandžiusi! Savaitę laiko esu laikiusis grikių dietos. Juos maišydavau su kefyru, pasukomis. Po truputį per dieną jų suvalgydavau indelį, kuriame telpa apie 400 g. Daugiau grikių jau sunku suvalgyti. Per tą savaitę skrandis taip susitraukė, kad besibaigiant dietai jau visiškai valgyti nesinorėjo. Nors paskutinę dieną žinai, kad rytoj galėsi valgyti normalų maistą, nebėra jokio noro valgyti. Tik ketvirtą dieną valgydama imi jausti malonų įprastinio maisto skonį. Grįžta normalūs valgymo įpročiai, o tuo pačiu vėl viskas prasideda iš naujo... Kita vertus, nors kitoms po tokių dietų į grikius net žiūrėti nesinori, man to nebuvo. Iki šiol valgau grikius su pasigardžiavimu. Taigi psichologinės traumos dieta man nepadarė, bet ir didelio poveikio nepastebėjau. Keli kilogramai nukrito, pilvas tapo plokščias, bet efektas buvo trumpalaikis. Jaučiau tik, kad išsivalė organizmas – atsirado lengvumo jausmas.
Prieš pat vestuves savaitę laikiausi sulčių dietos – gėriau tik sultis pagal tam ikrą programą. Vestuvių dieną atrodžiau tikrai gražiai, bet poveikis buvo laikinas. Be to, tokios dietos visiškai neveikia mitybos įpročių, nesuteikia supratimo, kaip teisingai maitintis.
Dar bandžiau 10 savaičių Kimo dietą, bet ištvėriau tik tris. Jos principas – valgyti daržoves su labai liesais pieno produktais. Penkias savaites valgai labai daug daržovių, o nuo penktos savaitės pradedi įtraukinėti ir kitus produktus, pavyzdžiui, medų, mėsą. Iš esmės ši mityba skirta mitybos įpročiams pakeisti. Iš esmės pats mitybos principas man tiko. Jausmas buvo visai geras, buvo labai gerai, kad valgyti gali, kiek nori ir kokių nori daržovių, apribojimai buvo tik avokadui ir bulvėms. Tačiau planavimas, ką valgyti rytoj, užėmė per daug laiko. Tarkime, prie namų esančioje parduotuvėje nebuvo liesų pieno produktų, jų tekdavo specialiai važiuoti. Dar viena problema, kad pirmas dvi savaites daržovės turėdavo būti žalios, tačiau juk nevalgysi visą laiką vienodo skonio maisto, o fantazijos, ką pasigaminti, pritrūkdavo. Taigi tekdavo ieškoti įvairių receptų. Svoris per tą laiką nukrito simboliškai – apie 2 kg, o numesti tuo metu norėjau apie 10 kg.
– Kokios dietos laikytis buvo sunkiausia?
– Sunkiausia buvo laikytis baltymų dietos. Vieną dieną reikia valgyti tik virtą vištą, kitą visą dieną – tik žuvį ir pan. Mėsa turi būti prėska, be jokių prieskonių ir druskos. Taip pat nurodoma kopūstų, norma, kurią reikia suvalgyti. Aš juos bandžiau garinti, nes jokių riebalų vartoti negalima. Po trijų dienų dietos atsisakiau – maisto skonis buvo pernelyg nepriimtinas.
Sunkiausia bet kokios dietos antra-trečia dienos, kai atrodo, kad tai neįmanoma ir randi daugybę pretekstų, kodėl reikėtų dietos atsisakyti. Tačiau trečią-ketvirtą dieną įvyksta persilaužymas. Jau pradedi save įtikinti, kad įprastų produktų net nenori.
– Kaip valgėte tarp dietų?
– Visiškai nesilaikiau valgymo režimo. Ryte atsigeriu kavos, iki pietų suvalgau, pavyzdžiui, keturis saldainius, bandelę ar sūrelį, o vakare valgau ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę. Sistemingai pietų tikrai nevalgydavau, vos 1-2 kartus per savaitę, tik užkandžiaudavau, kas po ranka pakliūdavo.
Persilaužymas įvyko po Lieknėjimo ir sveikatingumo centro programos, kurioje dalyvavau. Per mėnesį numečiau apie 4-5 kg. Skaičius gal ir nėra labai didelis, bet morališkai jis mane motyvavo. Pradėjau iš esmės keisti savo mitybą. Pirmiausiai išmokau laikytis valgymo režimo: valgau pusryčius, dažniausiai košę, pietums kol kas dar renkuosi bet ką, tačiau juos taip pat stengiuosi pavalgyti, o vakare renkuosi daržovių salotas su vištiena, sūriu, avinžirniais ar lęšiais. Kartais, kai vėliau grįžtu, suvalgau apie 400 g varškės, kurią pasiskaninu klevų sirupu.
– Kokių produktų Jūsų mitybos racione nebeliko?
– Visada maniau, kad esu priklausoma nuo sūrelių ir šokoladukų. Kai pradėjau suprasti, kad jie neduoda jokios naudos, o tik papildomų kalorijų, mečiau sau iššūkį – mėnesį laiko nevalgyti saldumynų. Per tą laiką supratau, kad nesu nuo jų priklausoma, nors būdavo akimirkų, kai tekdavo sutelkti visas valios pastangas. Kita vertus, supratau, kad noras suvalgyti ką nors skanaus, susijęs su emocijomis, stresu arba įpročiu. Pavyzdžiui, buvo labai pamėgta trečios valandos kavutė su saldumynu. Ieškodama, kuo tai pakeisti, pradėjau valgyti po apelsiną. Įdomiausia, kad prie mano iniciatyvos prisijungė ir keletas kolegų. Tiesa, kartais taip užsimanydavau ko nors saldaus, kad nueidavau į parduotuvę, nusipirkdavau ir slapčia suvalgydavau. Tačiau iš tiesų pasidarė lengviau atsirinkti, kada iš tiesų noriu tam tikro maisto, o kada tik akys nori. Pamenu, buvo vasara ir visi aplinkui valgė ledus. Aš paprastai juos irgi valgydavau, bet po to mėnesio supratau, kad jų net nenoriu. Baltą šokoladą mėgstu iki šiol, bet jo valgau labai retai, dažniausiai tik svečiuose, o pati sąmoningai perku juodą šokoladą, kad jeigu tikrai norėsiu, bent jau sveikesnis būtų.
Potraukio miltiniams patiekalams neturiu ir neturėjau. Kartu su vyru atsisakėme duonos, majonezo. Manau, mano sėkmės veiksnys keičiant mitybą ir buvo tai, kad mane palaikė vyras, nereikalavo, kad kepčiau jam kepsnius. Kartais paskaitau forumuose, kad moterys, besilaikydamos dietos, šeimai gamina įprastą maistą, atskirai. Aš nebūčiau galėjusi.
Šiuo metu jau galiu sąmoningai nuspręsti, kad nenoriu vieno ar kito maisto. Kadangi ir vyras keičia mitybą kartu su manimi, nuolat atsisakome po vieną, kitą produktą, o vietoj jo stengiamės atrasti sveikesnį ir taip pat skanų. Pavyzdžiui, anksčiau mėgdavau makaronus su majonezo ir česnakų padažu. Dabar jų nebevalgome. Praktiškai atsisakėme mėsos, tačiau daugiau valgome ankštinių produktų. Atradome avinžirnius, lęšius. Savo eilės laukia gaivieji gėrimai (limonadas, gira) – vis dar kartą per savaitę jų nusiperkame. Mano vyras labai mėgsta picas, bet stengiamės jas valgyti kuo rečiau – kartą per mėnesį, namuose pagrindą picai gaminamės iš pilno grūdo ruginių miltų. Sumuštinių taip pat atsisakėme. Pradėjome skaityti etiketes, rinktis kokybiškesnius, brangesnius produktus, pavyzdžiui, vietoj pomidorų padažo vartojame pomidorų pastą. Patiekalo skonis visai kitoks. Vietoj gyvulinio pieno pradėjome pirkti avižų, ryžių gėrimus, nes paskaičiau, kad labai daug kas netoleruoja laktozės. Ir iš tiesų – atsikračiau vidurių pūtimo.
– Ar tikite, kad pavyks taip valgyti visą gyvenimą?
– Žinau, kad renkantis mitybą svarbu, ar bus įmanoma taip maitintis visą laiką, todėl stengiuosi neišprotėti dėl sveiko maisto ir nesijausti kalta, jei nusižengiu, o tai bent keletą kartų per savaitę tikrai nutinka. Maistas vis dėlto turi teikti ir malonumo. Pavyzdžiui, nenorėčiau visiškai atsisakyti saldumynų – noriu leisti sau kartais jais pasimėgauti. Taip pat noriu pasilikti teisę kartais suvalgyti picą. Labai mėgstu kokybiškus hamburgerius, vasarą kokį kartą tikrai suvalgysiu. Bet kuriuo atveju kontroliuodama mitybą jaučiuosi geriau ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Man tiesiog negėda dėl savo valgymo įpročių, nes nevalgau visko iš eilės.
