aA
Perėjimas prie elektroninių paslaugų naudingas ne tik pačioms institucijoms, nes leidžia joms sutaupyti lėšų, sumažinti darbuotojų skaičių ir gerinti paslaugų kokybę, bet ir taupo mūsų – vartotojų – brangų laiką.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Skaičiuojama, kad kai kurių mūsų projektų atveju pilietis sutaupo apie 33 procentus laiko paslaugos užsakymui ir apie 80 proc. laiko rezultato gavimui, nes nereikia niekur vykti ir nieko daryti“, – aiškina Rytis Kalinauskas, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK prie SM) direktoriaus pavaduotojas.

Registrų centro vadovo patarėjas Aidas Petrošius tvirtina, kad perėjimas prie elektroninių paslaugų institucijoms padeda sumažinti jų veiklos kaštus.

„Iki elektroninių paslaugų sukūrimo, kai visos paslaugos buvo grindžiamos popieriniais dokumentais, Registrų centro tvarkomų registrų archyvai kasmet išsiplėsdavo vidutiniškai 300 archyvinių metrų – tai yra tiek bylų, sustatytų į eilę, tiek dokumentų mes prigeneruodavome. O tai reiškia, kad kasmet turėjo didėti tuos archyvus tvarkančių asmenų skaičius, turėjo plėstis patalpos“, – aiškina A. Petrošius.

Jis tikina, kad archyvų elektronizavimas išsprendė šią problemą – dabar reikia mažiau archyvarų ir mažiau patalpų.

Tai, kad perėjimas prie elektroninių paslaugų lemia pareigybių institucijose skaičiaus mažėjimą, patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Vygantas Ivanauskas.

„Nuo 2008 m. iki 2013 m. VMI pareigybių skaičius buvo sumažintas 587 pareigybėmis nuo 4063 iki 3476. Prie to iš dalies prisidėjo ir elektroninių paslaugų diegimas. Kadangi VMI orientuojasi į paslaugų mokesčių mokėtojams diegimą, tai didžioji dalis laiko sutaupymo atitenka mokesčių mokėtojų laiko sutaupymams, tačiau iš dalies kai kurių paslaugų diegimas leidžia mažinti ir VMI pareigybių skaičių“, – teigia V. Ivanauskas.

Naudingiau vartotojui

Registrų centro vadovo patarėjas sako, kad kai kurių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę institucijai gali kainuoti brangiau nei darbas su popieriniais dokumentais, tačiau perėjimas prie elektroninių paslaugų gali būti patogesnis ir naudingesnis vartotojams.

„Vienas iš pavyzdžių galėtų būti įmonės ar organizacijos steigimas ir įregistravimas internetu. Anksčiau steigėjai turėdavo vykti bent kelis kartus pas notarą, mokėti jam pinigus už dokumentų teisinę patikrą, jau nekalbu apie išlaidas transportui ir sugaištą laiką. Tų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę lėmė, kad dabar šitos paslaugos yra suteikiamos kur kas greičiau: ne per kelias savaites, o per dvi–tris dienas“, – aiškina A. Petrošius.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovas R. Kalinauskas pabrėžia, kad perėjimas prie elektroninių paslaugų leidžia peržiūrėti institucijai veiklos procesus ir juos supaprastinti.

„Atsiranda galimybė pagerinti pačių paslaugų kokybę, sumažinti resursus. Tai gerina institucijos prestižą, stiprina atvirumą, skaidrumą, pasitikėjimą institucijos veikla“, – vardija R. Kalinauskas.
Jis pabrėžia, kad perėjimas prie elektroninės erdvės leidžia darbuotojams pereiti nuo aptarnavimo veiklos prie kitų darbų institucijoje.

„Institucija turi galimybę rinktis: ar ji tiesiog atsisako tokių žmonių, ar ji juos perkvalifikuoja. Tai labai gera galimybė turėti daugiau specialistų, daugiau resursų kitoms veikloms, kurios reikalauja kitokios kvalifikacijos. Tai yra laisvos darbo jėgos potencialas“, – sako R. Kalinauskas.

Pašnekovas tvirtina, kad nėra galimybės atlikti vieningo skaičiavimo, kiek institucijoms kainuoja elektroninės paslaugos, nes yra vykdomi labai skirtingi projektai.

„Jei aritmetiškai skaičiuotume, kiek 2007–2013 m. laikotarpiu buvo skirta lėšų elektroninių paslaugų kūrimui, ir išvestume vienos elektroninės paslaugos kainą, tai suma daugmaž būtų apie 150 tūkst. eurų“, – teigia Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovas.

Nesinaudoja elektroninėmis paslaugomis dėl baimės suklysti

Nors vis daugiau institucijų ir perkelia savo veiklą į elektroninę erdvę, tačiau dar ne visi vartotojai skuba tuo naudotis. Registrų centro vadovo patarėjas A. Petrošius tikina, kad tai yra visiškai normalus reiškinys, jog kai kurie žmonės vis dar nedrįsta naudotis elektroninėmis paslaugomis.

„Skirtingų amžiaus ir skirtingų socialinių grupių atstovai pasižymi skirtingu kompiuteriniu raštingumu ir gebėjimu perimti elektroninių paslaugų vartojimą. Žmonės, kurie užaugo ankstesnėje santvarkoje, kada visos paslaugos buvo teikiamos fiziniu būdu, neturėjo nei galimybių, nei paskatų įgyti kompiuterinio raštingumo įgūdžių“, – sako A. Petrošius.

VMI atstovas V. Ivanauskas tvirtina, kad viena iš priežasčių, kodėl kai kurie žmonės nedrįsta naudotis elektroninėmis paslaugomis, gali būti baimė suklysti.

„Žmonės nesinaudoja elektroninėmis paslaugomis dėl įvairių priežasčių: dėl jau susiformavusio įpročio patiems atvykti į Mokesčių inspekciją, dėl baimės suklysti, tvarkant duomenis elektroninėje erdvėje, taip pat dėl vis dar egzistuojančio nepasitikėjimo elektroninių paslaugų saugumu, kompiuterinių įgūdžių ir mokestinių žinių stokos“, – teigia V. Ivanauskas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (217)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Gyventojai prezidentei už darbą surašė pažymius: kokia Grybauskaitė liks atmintyje? (636)

Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu...

Sinoptikai perspėja: sulauksime plikledžio ir sniego (3)

Artimiausiomis dienomis didesnių orų permainų nesulauksime, dienomis spustelės kelių laipsnių...

Lustų rinka smigo žemyn: 400 mlrd. dolerių vertės pramonės klestėjimas eina į pabaigą (46)

Nuostoliai lustų gamintojų rinkoje praėjusią savaitę tęsiasi, ypač po to, kai JAV...

Profesorius Stukas apie visų giriamą kokosų aliejų: nežinant kaip vartoti, gresia susirgti baisiomis ligomis (23)

Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas sako, kad Lietuvos gyventojai suvartoja per mažai...

Įvardijo dažniausias klaidas rūšiuojant: kodėl servetėlių negalima mesti į popieriaus konteinerį? (7)

Lietuvoje per metus kiekvienas žmogus galėtų išrūšiuoti apie 60,5 kg pakuočių atliekų ....

Rusai apsidžiaugė per anksti: Interpolo vadovu išrinktas Pietų Korėjos atstovas (80)

Tarptautinės policijos organizacijos vadovu trečiadienį išrinktas Pietų Korėjos atstovas Kim...

Kubilius krizės tyrime: gyvenome laisvo kritimo be parašiuto sąlygomis (108)

Konservatorius Andrius Kubilius prisimena, kad jam pradėjus vadovauti Vyriausybei, Lietuva gyveno...

Monikai Šalčiūtei nenusisekė romanas su Donatu Motiejūnu: buvau apgauta, buvo daug melo (223)

Daugeliui vis dar yra paslaptis, kaip žmonės uždirba pinigus socialiniuose tinkluose dėdami savo...

„Opel“ vairuotojo elgesys greitkelyje įsiutino: taip negalima (48)

Greitkelyje Vilnius Kaunas , važiuojant Kauno kryptimi netoli Pravieniškių. Automobilio „Opel...