Pavojų pajuto iš mamos kalbėsenos
Vieną rytą Beatričės mamai sukilo aukšta temperatūra. Mergina tikina, kad mama, nuėjusi į vietos polikliniką, gavo stiprių vaistų trims dienoms, tačiau spėjo išgerti vos vienos dienos dozę: moteris nuėjo pamiegoti ir lovoje liko trims paroms.
„Ji visą laiką miegojo, nei valgė, nei gėrė. Aš jai skambindavau kasdien po keletą kartų per dieną, tai sakydavo, kad tiesiog jaučiasi mieguista ir nenori valgyt, tik miegot. Bet dvi dienas po poliklinikos dar kalbėjo ir mąstė normaliai. Trečią dieną ryte paskambinusi ji man pasakė, kad jaučiasi geriau, bet pastebėjau, kad ji ilgiau mąsto, ką atsakyt, buvo truputį keista. Per pietus nebeprisiskambinau, tai kas 10 min. bandžiau skambinti ir ragelio nekėlė, o galiausiai, kai visgi atsiliepė, atrodė, kad ji nebesupranta, kas vyksta – aš klausiu vieno, o jos atsakymai „nuu tai, hmm“.. ir panašiai“, – pasakoja mergina.
Supratusi, kad kažkas tikrai negerai, ir negalėjusi pati skubiai parvykti į Panevėžį, Beatričė paprašė ten buvusios draugės užsukti pasižiūrėti, kaip laikosi jos mama. Netrukus merginą pasiekė žinutė, kad mama absoliučiai nesiorientuoja aplinkoje, nesuvokia, kas aplink ją vyksta.
Sumaišė su girtumu
Atvykę greitosios pagalbos medikai klausė moters vardo, gimimo datos, šią informaciją ji dar sugebėjo atsakyti, tačiau, kelinta dabar diena, jau nebežinojo. Beatričė sako, jog labiausiai ją pribloškė paramedikų įžvalgos:
„Greitoji nenorėjo mamos vežti į priimamąjį, jie galvojo, kad mama girta, jų žodžiai buvo „na tai suaugus moteris, išgėrus ir su temperatūra, tegul išsimiega“. Vis laimė, kad tuo metu ten buvusi mano draugė puikiai žinojo, kad mano mama apskritai praktiškai nevartoja alkoholio, paprastai yra itin žvali ir energinga moteris. Draugė pakėlė tikrą šumą, pasakė, kad jei mano mama tuoj pat neatsidurs ligoninėje, ši istorija tikrai tyliai nesibaigs. Jie ją išsivedė ir jau vesdami į automobilį pamatė, kad viena mamos koja velkasi žeme. Ji suparalyžiuota.“
Tą pačią naktį pati Beatričė parvyko į Panevėžį, o ligoninėje išgirdo, jog jos mamai tikriausiai nenutiko nieko blogo, tiesiog ji ilgą laiką buvo su aukšta temperatūra. Kitą rytą mergina atėjo aplankyti savo mamos ir gavo dar vieną šoko dozę:
„Šeštą ryto teko luktelėti prie palatos, kol ją perveš į kitą palatą. Tai kai ją išvežė vežimėlyje, pravežė pro mane, o mama pažiūrėjo į mane ir nusisuko neatpažinus. Nusekiau iš paskos iki lifto, bet ji toliau visai nereagavo į mane, tik kai priėjau ir pasakiau „mama“, ji atpažino mane. Pusė veido buvo paralyžiuotas, lyg nukaręs“, – siaubo kupiną dieną atsimena Beatričė.
Merginos teigimu, medikės, apsiėmusios prižiūrėti Beatričės mamą, pirmas spėjimas pasitvirtino – erkinis encefalitas. Šioje istorijoje, sako Beatričė, keisčiausia yra tai, kad įsisiurbusios erkės pašnekovės mama net nepastebėjo. Vienintelis, įtarimą keliantis momentas – prieš maždaug savaitę pašnekovės mama pamatė ant drabužių ropojantį parazitą. Kada erkė spėjo įsisiurbti – iki šiol neaišku.
Atmintis šlubuoja iki šiol
Anot „Northway“ medicinos centro šeimos gydytojos echoskopuotojos Vidos Uzelienės, virusinis encefalitas yra smegenų parenchimos uždegimas, kurį sukelia virusas. Virusai įsiskverbia į odą įsisiurbimo vietoje aktyviai pasidaugina odos dendritinėse ląstelėse. Nedideli viruso kiekiai pernešami į limfmazgius, blužnį, kepenis ir kaulų čiulpus. Juose tolesnis dauginimasis vyksta keletą dienų. Tai vadinima viremija. Šios fazės metu, kuri kliniškai atitinka pradinę erkinio encefalito fazę, virusas pasiekia smegenis. Taigi, patenka į nervines ląsteles – neuronus.
„Juose įsikūręs virusas toliau dauginasi ir sutrikdo neuronų veiklą- jie pažeidžiami negrįžtamai, vystosi uždegimas ne tik neurone, bet ir aplinkiniuose audiniuose. Toks uždegimas paveikia išskirtinai pilkąją medžiagą, kurioje yra pagrindiniai motoriniai branduoliai, atsakingi už tam tikras organizmo funkcijas. Plačiausiai toks uždegimas vyksta smegenėlėse, pailgosiose smegenyse, tilte, smegenų kamiene, baziniuose ganglijuose, pagumburyje ir nugaros smegenyse. Kuri iš šių sričių bus labiausiai pažeista, nuo ir priklausys, kiek sutriks organizmo funkcijos. Šiuo atveju yra pažeisti veido nervai ir smegenų dalys, atsakingos už atminties funkciją – bazaliniai ganglijai“, – taip medikė paaiškina erkiniu encefalitu susirgusio žmogaus pasikeitusį veidą ir negebėjimą atpažinti net artimųjų.
Trisdešimtmetės Beatričės mama – gamtos mylėtoja ir, kaip pati pašnekovė sako, „tikra energijos bomba“. Nors moteriai – jau per šešiasdešimt, ištisomis vasaromis ji laiką leisdavo sodyboje, mėgsta grybauti, uogauti, o nueitų žingsnių skaičiavimas merginos mamai – kone šventas ritualas. Visgi, didžioji nelaimė, panašu, pašnekovės mamą užklupo ne miške ar pievose, o mieste, asfaltuotoje darbo aikštelėje.
Erkinio encefalito pasekmių kamuojama moteris ligoninėje tąkart praleido 10 dienų, vėliau sekė trijų mėnesių intensyvi reabilitacija, nedarbingumas. Dar vėliau, sako Beatričė, jos mamą apniko depresyvi nuotaika, mat visą gyvenimą itin intensyvų laisvalaikį mėgusi moteris ilgiems mėnesiams liko be jėgų.
„Niekam nelinkėčiau patirti to jausmo, kai tėvai ar vaikai neatpažįsta savo šeimos narių – tai yra labai baisi liga, kuri paveikia žmogaus smegenų veiklą, žmogus gali likti paralyžiuotas, apakti, apkursti ir neatgauti atminties“, – sako pašnekovė, kurios mama šiuo metu yra visiškai pasveikusi, tačiau sako pajutusi, jog po persirigimo erkiniu encefalitu suprastėjusi atmintis taip ir nebegrįžo į buvusį prieš susirgimą lygį.