Daugelis Lietuvos regionų gali puikuotis gausybe ežerų ar ežerėlių, upių ir upelių, ypač vertiname vienintelę Baltijos jūrą, kurios trapiai ekosistemai reikalingas mūsų dėmesys ir apsauga. Tačiau bundantis pavasaris kelia nerimą ir pavojų mūsų krašto grožiui, nes kartu su tirpstančiu sniegu, pavasario lietumi į vandens telkinius iš juos supančių laukų patenka gausybė nitratų ir kitokių teršalų iš žemės ūkio šaltinių. Tai kelia didelį susirūpinimą ypač „Rizikos“ vandens telkinio baseino teritorijose. Tad ūkininkus, kurių deklaruojami žemės ūkio naudmenų plotai patenka į Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus „Rizikos“ vandens telkinio baseino teritorijas, kviečiame prisidėti prie vandens kokybės juose gerinimo. Ekstensyvus ūkininkavimas skatinamas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ paramos lėšomis.
Kviečiame prisijungti prie ūkininkų, siekiančių pagerinti „Rizikos“ vandens telkinių būklę
© DELFI / Tomas Janonis

Visa Lietuvos teritorija yra priskirta jautriai nitratams zonai, todėl Lietuvos ūkininkai, įgyvendindami aplinkosaugos priemones „rizikos“ vandens telkinių teritorijose, gali reikšmingai prisidėti prie šios problemos sprendimo – maisto medžiagų išsiplovimo sumažinimo iš intensyviai ūkininkaujamų agrarinių teritorijų.

Daugiametės žolės saugo vandens telkinius nuo taršos

Kiekvienas pavasaris ūkininkams yra pats intensyviausias darbymetis, tai ne tik rūpestingo planavimo, bet jau ir suplanuotų darbų vykdymo metas. Įprastai žemdirbiai taiko sėjomainą keisdami auginamas kultūras, tuo tarpu ūkininkai, nusprendę prisidėti prie vandens taršos mažinimo, ariamosios žemės plotų negalėtų naudoti, nes juos turėtų užsėti daugiametėmis žolėmis. Tai būtų neįkainojamas bei didžiausią aplinkosauginį efektą teikiantis ūkininkų pasiryžimas prisidėti prie visų Lietuvos baseinų aplinkos būklės gerinimo, vandens telkinių eutrofikacijos (ekosistemų kitimo dėl cheminių medžiagų padaugėjimo) mažinimo. Ariamą žemę užsėjus daugiametėmis žolėmis, sulaikomos maistinės medžiagos, jų išsiplovimas į vandens telkinius, o taip pat saugomas dirvožemis nuo erozijos.

KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikla „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ siekiama paskatinti žemdirbius ariamąją žemę, priskirtą „Rizikos“ vandens telkinio baseino teritorijoms, apsėti daugiametėmis žolėmis ir ekstensyviai tuos plotus prižiūrėti.

Pagal veiklą deklaruotas plotas sudaro per 6 tūkst. hektarų

Šiuo metu į „Rizikos“ vandens telkinio baseino teritorijas patenkantis plotas Lietuvoje sudaro 2 362 414 ha. 2020 metų deklaravimo duomenimis, veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ vykdo 393 ūkininkai, paraiškose bendras deklaruotas plotas sudaro 6 217 ha. Iš viso pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ pateiktos 6 825 paraiškos, deklaruota per 109 093 ha ploto.

Verta paminėti, kad 2020 m. aktyviausiai minėtoje agrarinės aplinkosaugos veikloje dalyvavo ūkininkai Panevėžio apskrityje (pateiktos 164 paraiškos), Telšių ir Kauno apskrityse (pateikta po 54 paraiškas), Tauragės apskrityje (37 paraiškos). Toliau rikiuojasi: Vilniaus apskritis (22 paraiškos), Utenos apskritis (20 paraiškų), Alytaus apskritis (17 paraiškų), Marijampolės apskritis (12 paraiškų), Šiaulių apskritis (9 paraiškos), Klaipėdos apskritis (4 paraiškos).

Kompensacinės išmokos dydis ir įsipareigojimai

Ūkininkams, prisiėmusiems įsipareigojimus pagal veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, mokama parama siekia 232 Eur už ha.

Kompensacinė išmoka mokama už šiuos įsipareigojimus:

  • pirmaisiais veiklos įgyvendinimo metais iki liepos 1 d. ariamojoje žemėje įsėti daugiametes žoles (tuo atveju, jeigu ankstesniais metais laukas buvo deklaruojamas Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriuje nurodytais GPŽ ir GPA kodais arba daugiametės žolės buvo įsėtos į prieš tai auginamus javus, pirmaisiais metais daugiamečių žolių įsėti nereikia bei šienavimas taikomas jau pirmaisiais dalyvavimo veikloje metais);
  • įveistoje daugiametėje ganykloje (pievoje) nenaudoti augalų apsaugos produktų ir mineralinių trąšų. Organines trąšas galima skleisti antraisiais ir vėlesniais metais ne vėliau kaip iki spalio 10 d.;
  • antraisiais ir paskesniais metais po įsėjimo pirmąją žolę nupjauti ir išvežti iki rugpjūčio 1 d. Antrąjį žolės pjovimą pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., šienavimą baigti ne vėliau kaip rugsėjo 30 d.;
  • antrosios pjūties žolę išvežti iki rugsėjo 30 d. Visais atvejais nušienautą žolę išvežti;
  • jei ganykloje arba pieva paverstame lauke bus ganomi gyvuliai, ganyti ganiavos laikotarpiu ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha deklaruotame pagal veiklą plote. Ganymo laikotarpis nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d.;
  • nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti iki spalio 30 d.


Viešai prieinamame žemėlapyje galima peržiūrėti, ar Jūsų laukai patenka į Aplinkos ministerijos nustatytas teritorijas, kuriose gali būti vykdomos KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikla „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“.

Daugiamete ganykla arba pieva verčiamas ariamosios žemės plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 0,5 ha.

Kviečiame sekti balandžio 12 d. prasidėsiančio deklaravimo aktualijas, naujausius taisyklių pakeitimus, o šiuo metu prašome skirti šiek tiek savo brangaus laiko ir susipažinti su priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ praėjusių metų įgyvendinimo taisyklėmis. KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles rasite čia.

Užsakymo nr.: PT_86839003

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Lengvesnis būdas pavasarį javus apsaugoti nuo visų žalingiausių ligų (1)

Javus auginantys ūkininkai pavasarį susiduria su keliomis augalų apsaugos problemomis, kurios...

Kviečiame ūkininkus prisidėti prie melioracijos griovių tvarkymo ir jų priežiūros (12)

Atėjęs visų taip lauktas pavasaris ir artėjantis darbymetis verčia ūkininkus sunerimti, ar...

Kviečiame prisijungti prie ūkininkų, siekiančių pagerinti „Rizikos“ vandens telkinių būklę (1)

Daugelis Lietuvos regionų gali puikuotis gausybe ežerų ar ežerėlių, upių ir upelių, ypač...

Kviečiame prisijungti prie ūkininkų, saugančių vandens telkinius nuo taršos (3)

Regis, ką tik gėrėjomės snieguota žiema ir didžiulėmis pusnimis, sukaustytos ledu upės ir...

Biotrąšos – augalininkystės technologijų ateitis

Kviečiai laikomi vienais svarbiausių augalų, auginamų žmonių maistui ir gyvūnų pašarams....

Top naujienos

Rusija įrėmė raketas Vakarams į smilkinį: ar gresia naujas karas (1049)

Jau kurį laiką didėja įtampa Ukrainos pasienyje ir neraminančios žinios apie Rusijos karinį...

Rusams uždrausta atostogauti Turkijoje: lietuviams bus daugiau ramybės, gali stipriai nukristi kainos (327)

Turkijos Antalijos regione – gedulo nuotaikos. Nuo balandžio 15 dienos čia nelieka rusų turistų,...

Po sprendimų laisvinti karantiną – eksperto prognozė: 3000 naujų atvejų per parą jau gegužės pradžioje (307)

Tikėtina, kad netrukus Lietuva sugrįš į „juodąją zoną“, o atlaisvinus karantiną jau...

Joana Balčiuvienė | D+

Žmonos smurtas prieš vyrą: tai vyksta dažniau, nei įsivaizduojate (4)

„Tu gal pederastas? Gal tau ant moterų nestovi?“ – šis sutuoktinės klausimas Pauliui (vardas...

Niūrios dienos baigiasi: sinoptikai žada savaitgalį su 19 laipsnių šiluma (2)

Penktadienį Lietuvos orus lems Juodosios jūros ciklono šiaurės vakarinė dalis. Stori debesys...

Į Europos lygos pajėgiausiųjų ketvertą užtikrintai žengė du Anglijos klubai (3)

UEFA Europos lygoje aiškios pusfinalio dalyvės. Jos paaiškėjo ketvirtadienį po atsakomųjų...

Lenkija išsiunčia tris Rusijos diplomatus papildyta (151)

Lenkija ketvirtadienį paskelbė išsiunčianti tris Rusijos diplomatus dėl, anot Varšuvos,...

Sostinės policija skubiai kreipiasi į visuomenę: iš ligoninės išėjo ir dingo vyriškis (10)

Šiandien, ketvirtadienį, apie 15 val., Santariškių g. iš ligoninės išėjo Andrej Bogdanovič...

Sibiro ir blokados užgrūdinta žolininkė: išbandymų nereikia bijoti (5)

„ 7 Ievos namai “, kitaip 7IN įkūrėjai Ieva ir Valdas Jonaičiai turi kažkokio vidinio...

Antony Sguazzin | D+

Ekspertai įspėja dėl pavojaus iš Afrikos: sėdime ant uždelsto veikimo bombos

Tuo metu, kai likęs pasaulis, sparčiai skiepydamasis, tikisi grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo...