Sukaupusi žinių, įgijo galią padėti kitiems


„Vertybe laikome kažką, ko aktyviai siekiame. Daug metų nevartoju jokių svaigalų, turiu susikūrusi malonų fizinio aktyvumo režimą, rūpinuosi miego ir emocinės sveikatos higiena. Mityboje taip pat turiu keletą taisyklių, tačiau čia, kaip ir kituose gyvensenos aspektuose, nėra jokio griežtumo. Veikiau lankstumas, prisitaikymas. Tai leidžia jausti harmoniją.

Dėl to, kaip ir bet kuris kitas žmogus, kartais valgau vien dėl malonumo, o apimta tingulio leidžiu sau kelias dienas nesportuoti. Tiems, kuriems nepavyksta rasti balanso, patarčiau nebūti sau pernelyg griežtiems. Geriausi rezultatai būna tuomet, kai judame iš priėmimo ir atjautos, o ne iš įtampos, griežtumo ir skubėjimo. Gyvensena yra ne sprintas, o maratonas“, – mintimis dalijasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gyvensenos medicinos studijų programos absolventė.

Kotrynos Nausėdės nuotr.

Į gyvensenos medicinos magistrantūros studijas Kotryna įstojo ne iškart – praėjus keletui metų nuo tada, kai įgijo visuomenės sveikatos bakalaurą. Tarpą tarp studijų ji išnaudojo savęs pažinimui.

„Per tuos kelis metus keliavau, domėjausi dvasingumu, baigiau jogos instruktorių kursus. Ten atsirado noras žmogų pažinti kaip nedalomą visumą – fizinę, mentalinę ir dvasinę. Pajutus visas šias dalis jungiančių žinių alkį, sugrįžau į Lietuvą. Būdama čia pastebėjau skelbimą, kviečiantį užimti paskutinę likusią vietą gyvensenos medicinos magistrantūros studijų programoje ir nusprendžiau pabandyti. Tai, kad įstojau, priėmiau kaip teisingos tolesnės krypties pasirinkimo patvirtinimą“, – pasakoja mergina. Studijose ir įvairiuose kursuose sukaupta patirtis paskatino Kotryną pradėti savo žiniomis dalytis su kitais. Tam ji pasitelkė socialinį tinklą „Instagram“.

Kotrynos Nausėdės nuotr.

„Užsiimdama dvasinėmis ir fizinėmis praktikomis, jaučiau nepaneigiamą jų poveikį. Apie tai norėjosi pasidalyti su kitais. Juolab kad tuo metu budizmo filosofija ar hinduizmo religija, grindžiama joga, meditacija ir kvėpavimo pratimai dar nebuvo populiarūs. Augant mano kompetencijoms, kartu gausėjo ir „Instagram“ paliečiamos temos. Labai organiškai ėmiau dažniau jungti fizinę sveikatą, maisto baimę ir įtampą dėl valgymo, dietinio mąstymo žalą kūno vaizdui bei savęs priėmimui su priemonėmis, padedančiomis įsipatoginti visuose būviuose. Taip į mano kuriamą turinį pradėjo vis aktyviau įsitraukti moteriška auditorija.“

Kotrynos Nausėdės nuotr.

Realybės neatitinkantys grožio standartai – vis dar gajūs


Kotrynos teigimu, būtent moterys dažniau bando atitikti visuomenės diktuojamus išvaizdos standartus. „Kasdien gaunu nemažai skausmu, įtampa ir panieka sau persmelktų laiškų. Man tai leidžia suprasti, kokią žalą visuotinai yra padaręs ir vis dar daro sociokultūrinis spaudimas atitikti grožio ir idealaus kūno standartus. Moterų atgalinis ryšys mane motyvuoja reaguoti ir sukurti bent kiek atsvaros tam spaudimui neutralizuoti“, – pasakoja gyvensenos medicinos specialistė.

Kotrynos Nausėdės nuotr.

Ji sako, kad kiekvieno kliento istorija yra savaip išskirtinė ir jautri, o pagalbos kreipiasi įvairaus amžiaus, sudėjimo ir profesijų žmonės. „Pamenu vieną beveik pensinio amžiaus moterį, kuri kreipėsi dėl augančio svorio ir maisto baimės. Paklausus, nuo kokio amžiaus pradėjo laikytis dietų, ji atsakė, kad nuo 13 metų. Tuomet jos, dar paauglės, mama paprašė palaikyti kompaniją metant svorį. Pacientė suprato, kad nuo tada taip niekada ir nenustojo to daryti. Po keleto mėnesių buvo gera stebėti, kaip moteris atranda maisto laisvę ir po šitiek metų baimės ima susipažinti su jo teikiamu malonumu.

Dar prisimenu jauną, kompetentingą sportinio rengimo moterį, kuri dėl savo kūno dydžio ir formos bijojo išpildyti svajonę dirbti sporto trenere. Po kelių savaičių, gavusi įkvėpimo, ji ne tik atsisakė įpročio kasdien svertis ir riboti maistą, bet ir ėmėsi įgyvendinti šią svajonę. Dabar ji sėkmingai dirba sporto trenere. Darbe sutinku ir vyrų. Stebiu, kaip rizikuodami prarasti ne tik šeimą, bet ir savo gyvybę, kabinete kai kurie jų išdrįsta pirmąsyk paskambinti į priklausomybės ligų centrą. Tokios istorijos kasdienės, bet pavieniui svarbios, kaip visas pasaulis“, – tvirtina mergina.

Kotrynos Nausėdės nuotr.

Veiklos tiek, kad tenka rinktis


Nors daugelis jaunuolių svajoja tapti gydytojais ir net nesusimąsto apie gyvensenos medicinos specialisto profesiją, Kotryna sako, kad tai – vis labiau vertinama sritis, atverianti plačias savirealizacijos bei finansines galimybes. Svarbiausia – būti motyvuotam ir norėti jomis pasinaudoti.

„Jei kažką darydamas esi užsidegęs ir laikaisi pastovumo – tavo aistra bus pastebėta ir įvertinta. Man įvertinimas niekada nebuvo tik finansinė grąža. Kur kas labiau motyvuoja atgalinis klientų ryšys, kartu pasiekti pokyčiai jų gyvenime. Galbūt tai ir yra ženklas, kad esu teisingame savirealizacijos kelyje. Šiandien gyvensenos medicinos specialistų nepakanka, atsiranda vis daugiau darbo vietų, tad darbdaviai siūlo tikrai konkurencingas sąlygas ir yra linkę pritraukti specialistą, prisitaikyti. Specialybė yra plati ir apima daug gyvensenos aspektų, tad tikrai galima rasti savo nišą. Kaip įrankį galima pasitelkti socialines medijas“, – įžvalgomis dalijasi Kotryna.

Kotrynos Nausėdės nuotr.

Jos teigimu, pernelyg plačios šios srities galimybės kartais gali tapti iššūkiu. Ji savo kailiu patyrė, kaip išsikėlus per didelius tikslus nepakako žmogiškųjų resursų juos įgyvendinti.

„Baigusi studijas įsidarbinau dvejose klinikose, taip pat dirbau asistente su gyvensenos medicinos magistrantais. Šalia viso to aktyvėjo ir veikla „Instagram“ platformoje. Kadangi dirbau su aistra, ėmė sektis, gaudavau įvairių kitų pasiūlymų, kurių darėsi vis sunkiau atsisakyti. Mano tikslas buvo padėti pacientams įsipatoginti savo gyvenime, tačiau ėmiau jausti, kad man tampa pernelyg sunku savajame.

Darbas asmeninio gyvenimo sąskaita ir tarp sveikatos priežiūros specialistų gajus empatijos nuovargis paskatino sumažinti konsultavimui skirtas valandas ir į gyvenimą įsileisti daugiau kūrybinės veiklos. Dabar, kai galiu skirti laiko ir dar vienam savo tikslui – knygos apie iššūkius, siekiant visapusės gerovės, rašymui, gyvenime tikrai kur kas daugiau balanso. Žinoma, tokį sprendimą priimti nebuvo lengva, bet tam padėjo per darbymetį įgyta klinikinė patirtis, tikėjimas savimi kaip specialistu bei pelnytas pacientų, klientų ir auditorijos socialinėje medijoje pasitikėjimas. Esu laiminga būdama ten, kur esu.“