Tačiau japonų mokslininkai taip pat nustatė įdomių faktų apie bananus. Pasirodo, kad sirpstant bananuose susidaro daugiau antioksidantų, negu jų yra neprisirpusiuose jų „broliuose“. Jeigu ant banano žievės yra juodų dėmelių, tai reiškia, kad gaminasi vadinamasis naviko nekrozės faktorius (NNF) – medžiaga, kuri padeda kovoti su vėžiu ir pakitusiomis ląstelėmis. Kuo tamsesnė banano žievė, tuo daugiau jame yra NNF.
Prisirpęs bananas aštuonis kartus efektyviau stipriną imuninę sistemą, negu neprisirpęs, nustatė japonų mokslininkas.
Taigi, kada geriausia valgyti bananą? Kai jis yra visiškai prisirpęs. Tačiau verta paminėti, kad jeigu sergate antrojo tipo diabetu, bananų patariama valgyti su riešutų sviestu, kurio sudėtyje esantys riebalai sulėtins cukraus įsisavinimą ir jo patekimą į kraujotaką. Tad cukraus lygis kraujyje nekils taip staiga ir organizmui bus daug lengviau jį suskaidyti.
Bananai yra tikras „supermaistas“ ir jų galima vartoti laikantis bet kokios dietos. Tačiau nepamirškite, kad geriausia juos valgyti, kai ant žievės yra tamsių taškelių. Priešingu atveju, bananai gali apsunkinti virškinimą ir jų sudėtyje nebus tiek daug sveikatai naudingų medžiagų.
Bananų teikiama nauda:
2. Bananas yra tinkamiausias produktas tais atvejais, kuomet žmogui reikia vartoti nedidelį kiekį itin kaloringo maisto. Paprastai tai būna atvejai, kuomet žmogus netenka daug svorio arba karščiuoja, ir organizmas nusilpsta, dingsta apetitas.
3. Bananuose yra daug kalio ir magnio, kurie padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą ir apsaugo širdį.
4. Didelė bananuose esanti kalio koncentracija taip pat padeda stiprinti kaulus.
5. Bananai padeda užkirsti kelia kalcio netekimui su šlapimu, kurį sukelia per didelis kalio jonų kiekis šlapime.
6. Bananai pasižymi rūgštingumą mažinančiu poveikiu ir yra rekomenduojami norint apsisaugoti nuo skrandžio opų. Bananų sudėtyje yra proteazės inhibitoriumi vadinamos medžiagos, kuri apsaugo skrandį nuo blogųjų bakterijų, sukeliančių skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimų.
7. Bananai stimuliuoja ląstelių dauginimąsi, dėl kurio tirštėja skrandžio gleivės ir taip apsisaugoma nuo skrandžio rūgščių.
8. Viduriuojant ar vartojant nepakankamą kiekį skysčių organizme gali sutrikti elektrolitų pusiausvyra. Bananai padeda atstatyti prarastą kalio kiekį ir užtikrinti gerą širdies veiklą.
9. Bananų sudėtyje yra daug pektino, kuris padeda užtikrinti gerą virškinimą ir užkirsti kelią vidurių užkietėjimui.
11. Fruktooligosacharidai taip pat išskiria virškinamųjų enzimų, kurie gerina maistinių medžiagų pasisavinimą.
12. Bananuose yra trumpųjų grandinių riebiųjų rūgščių, kurios yra gyvybiškai svarbios tam, kad žarnyno sieneles dengiančios ląstelės išliktų sveikos. Dėl to gerėja ir maistinių medžiagų pasisavinimas.
13. Bananai yra geras karotinoidų šaltinis. Karotinoidai yra antioksidantai, kurie apsaugo nuo ligų. Bananuose taip pat gausu antioksidantais laikomų fenolinių junginių.
14. Bananai taip pat pasižymi raminančiu poveikiu. Jų sudėtyje yra triptofano, kuris organizme medžiagų apykaitos metu virsta nuotaiką gerinančiu seratoninu.
15. Bananas yra idealus vaisius vartoti iš karto po geros treniruotės. Jo sudėtyje esantys paprastieji cukrūs greitai virsta energija ir normalizuoja cukraus kiekį kraujyje.
Taigi, kai kitą kartą pirksite bananų, nevalgykite jų tol, kol neatsiras tamsių taškelių. Tikrai pajusite, kaip skirtingai reaguos jūsų organizmas.
