Žemės išteklių mažėja, o žmonių populiacija priešingai – kiekvienais metais vis auga. Populiacijos duomenų biuro (Population Reference Bureau) duomenimis 2050 metais pasaulio gyventojų skaičius pasieks 9,9 mlr. Šiuo metu pasaulyje gyvena 7,6 mlr. žmonių. Augančiam gyventojų skaičiui reikės vis daugiau maisto, kurį auginti ir gaminti mums įprastu būdu taps per sunku. Tad mokslininkai jau dabar ima ieškoti įvairių alternatyvų kaip gaminti maistą naudojant kuo mažiau žemės resursų. Vienas iš būdų – vabzdžių naudojimas maistui.
„Insectum“
© Organizatorių nuotr.

Vabzdžiai jokia naujiena?

Pasak Kauno Technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijos katedros profesoriaus Rimanto Venskutonio, mums, europiečiams vabzdžiai egzotiška naujovė, tuo tarpu Azijoje jie visiškai įprastas maistas. Tačiau profesorius sutinka, jog turės praeiti šiek tiek laiko, kol kiaulieną, jautieną ar vištieną pakeisime vabzdžiais: - „Turėsime atsisakyti stereotipų ir įsitikinimų. Tačiau normalu, jog jų turime, mūsų krašte mažai kas valgė vabzdžius, tad istoriškai susiformavo požiūris, jog jie neskanūs ar iš vis nevalgomi“.

Domantas Tracevičius
Domantas Tracevičius
© Organizatorių nuotr.

Vabzdžių skeptikams nerimauti neverta, atsiradus naujai žaliavai maisto rinkoje taikomi griežti reikalavimai dėl maisto saugos. Atliekami įvairūs tyrimai. Būtina nustatyti ar naujas baltymas neturi alergenų ir yra tinkamas valgyti žmonėms.

Tačiau maisto inovacijų kūrėjai vabzdžių revoliucija Europoje jau seniai nebeabejoja, juk jiems auginti reikia kur kas mažiau vandens bei energijos išteklių. Tokiu būdu galima išspręsti nemažai ekonominių ir aplinkosauginių problemų.

Vabzdžių nauda neabejoja

„Insectum“ startuolio, vystančio efektyviausią juodosios plokščiamusės auginimo technologiją, įkūrėjas Domantas Tracevičius vabzdžių nauda irgi neabejoja. Pasak jo, mityboje yra svarbu išlaikyti balansą ir pasirūpinti, kad maiste, kurį valgome būtų visų organizmui reikiamų medžiagų. Vabzdžiai kaip gyvūninis produktas yra turtingi kalciu, cinku ir B12. Jie gamtoje dažniausiai auga labai blogomis aplinkos sąlygomis, tad jų imuninė sistema yra labai stipri ir turi įvairiausių antimikrobinių medžiagų. Vartodami vabzdžius šias medžiagas gauname ir mes. Tuo pačiu jie yra ir chitino šaltinis, kuriuo pravaloma virškinimo sistema.

„Insectum“
„Insectum“
© Organizatorių nuotr.

Tačiau kol kas startuolis gamina maisto produktus skirtus ne žmonėms, o gyvūnams: „Mūsų gaminami produktai yra tinkami ir žmonių vartojimui. Tačiau teisinė aplinka šiuo metu yra gan sudėtinga, todėl koncentruojamės ties gamyba gyvūnams“.

Kita sritis, kuri žengia tik pirmuosius žingsnius - vabzdžių chitino panaudojimas. „Eksperimentuojame su Vilniaus universiteto (VU) Biochemijos institutu, kurie naudoja iš chitino išgaunamą chitozaną vandens valymui. Egzistuoja daugybė ir kitų sektorių, kuriuose galima naudoti chitiną bei chitozaną“, - teigia D. Tracevičius.

„Insectum“
„Insectum“
© Organizatorių nuotr.

Taip pat dėl stiprių vabzdžių antimikrobinių savybių jie bus naudojami ir vaistų pramonėje.
Šiuo metu startuolis dirba ties vabzdžių riebalų panaudojimu. Planuoja artimiausiais metais išleisti įvairius vabzdžių riebalų produktus, kurie bus skirti - pašarams, mitybai, higienai ir biokurui.
Pernai inovacijų kūrėjas laimėjo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuojamą konkursą „Idėjų bankas“ sukūręs kosmetinę bei gydomąją priemonę, pagamintą juodosios plokščiamusės lervos riebalų pagrindu.

Laimėtas konkursas tapo „tramplynu“ tolimesniems inovatyviems eksperimentams bei naujų produktų kūrimui.

„Insectum“
„Insectum“
© Organizatorių nuotr.

Turi idėją, bet trūksta investicijų?

Galbūt ir jūs turite idėjų, kurių dar nedrįstate įgyvendinti? Kviečiame inovatyvius produktus ar paslaugas kuriančius inovatorius dalyvauti šiose Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) programose ir priemonėse investicijoms gauti:

• Inočekiai

Skirta: privatiesiems juridiniams asmenims, pradedantiems ar jau vykdantiems inovacinę veiklą. Inovacinio čekio dydis priklauso nuo vykdomos veiklos ir gali siekti iki 76 tūkst. Eur.

• Inostartas

Skirta: smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, veikiantiems ne ilgiau kaip 36 mėnesius. Projekto dydis priklauso nuo vykdomos veiklos ir gali siekti iki 46 tūkst. Eur.

• Inopatentas

Skirta: juridiniams asmenims, siekiantiems apsaugoti intelektinės nuosavybės teises tarptautiniu mastu.

Tinkamos išlaidos – oficialūs mokesčiai, patentinių patikėtinių paslaugos. Didžiausia MITA skiriamų investicijų suma vienam išradimui ar dizainui – 30 tūkst. Eur.

• Partnerių paieškos vizitai

Skirta: įmonėms, ieškančioms partnerių užsienio šalyse.

Finansuojamas dalyvavimas įvairiuose renginiuose ir susitikimuose užsienyje, apmokant kelionės, gyvenamojo ploto nuomos, renginio dalyvio mokesčio išlaidas.

Vizitų tikslas – rasti partnerių dalyvauti tarptautinėse programose („Horizontas 2020“, „Eurostars-2“, „Eureka“, ir kt.) bei pritraukti investicijų verslo plėtrai.

Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).


Užsakymo nr.: PT_81444473

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Top naujienos

Reitingų piramidėje – įspūdingi šuoliai ir nuosmukiai: politologai rado paaiškinimą Nausėdos sėkmei (63)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis yra vienas...

Urėdijų drama: vadovas prabilo apie buvusių valdžių iššvaistytą milijardą (258)

Valstybinių miškų urėdijos vadovo poste vis dar likęs Marius Pulkauninkas , įvertinęs...

Skvernelis apie partijų pageidavimus: kai kurie ne visai adekvačiai vertina situaciją papildyta Karbauskio komentaru (1)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad derybos dėl valdančiosios koalicijos juda į priekį, ir...

Kaune užspausta svarbi transporto arterija – uždarytas Vytauto Didžiojo tiltas (3)

Antradienio rytą ne vienam iš Kauno centro į Aleksotą ir atvirkščiai norėjusiam patekti...

Dėl atimtų vaikų septynis mėnesius kovojusi šeima sulaukė dar vieno smūgio (53)

Bylą prieš Vaiko teisių apsaugos specialistus laimėjusi kretingiškių šeima džiaugėsi, kad...

Sunkią depresiją išgyvenęs Andrius Rimiškis: tai, kaip aš elgiausi, buvo žemiau negu žema (27)

„Kai tu save ramini alkoholyje, tau nebėra skirtumo, dabar vakaras ar rytas, - gyvenimo būdo...

Kelyje Prienai-Išlaužas avarija užblokavo kelią, susidarė didžiulė spūstis spūstis – kone iki Kauno (6)

Pirmadienio rytą Alytaus apskrityje, Prienų rajone, netoli posūkio į Rokus, per avariją...

Užmigusi keleivė atsibudo tamsiame, tuščiame lėktuve (5)

Nusileidusiame lėktuve palikta mieganti keleivė. Išgąstį moteriai sukėlęs incidentas įvyko...

Vokietijos žiniasklaida: ES kuria planą sukurti „mažąją PPO“ be JAV

Europos Sąjunga kuria planus suformuoti „mažąją Pasaulio prekybos organizaciją“ ( PPO ), jei...

Gyvai / „Sportinė forma“: plaukimo treneris Steponavičius – apie dvylikametę auklėtinę, pagerinusią Meilutytės rekordą (1)

Plaukimo arenoje sužibo naujas vardas – birželio 18-ąją „Kaunas Grand Prix“ vaikų plaukimo...