Skaitykite 5braskės.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!
Medicinos centro „Helona“ sporto medicinos gydytojas Dainius Burakevičius kviečia susipažinti su bėgimo pradžiamoksliu, norintiems šiuo žavesio kupinu sportu užsiimti su malonumu.
Pirma klaida: antsvoris
Jei žmogus turi antsvorio, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokio jis dydžio. Kaip žinia, medikų įsikišimo nereikalaujantis KMI yra iki 29,9 kg/m2. „Tokį viršsvorį turinčiam žmogui ne tik nedraudžiama, bet net rekomenduojama judėti. Turint didesnį KMI reikėtų pradėti nuo vaikščiojimo, fiziškai sustiprėjus pereiti į bėgimą lengva ristele ir taip palaipsniui didinti krūvį“, – sako medikas. Didelis KMI turi įtakos judamojo-atramos aparato (pvz.: sąnarių) dėvėjimuisi. Sporto medicinos gydytojas pirmiausia rekomenduoja pusę metų skirti fiziniam pasiruošimui, raumenyno subalansavimui ir konsultacijoms su specialistu dėl taisyklingos bėgimo technikos – tuomet bėgimas nebus žalojantis.
Antra klaida: sportiniai bateliai ir apranga
Bėgimo bateliai yra orientuoti tam tikroms apkrovoms, todėl gydytojas neabejoja – būtent specializuotus batelius būtina avėti, jei žmogus nenori sužaloti savo raumeninės-skeletinės sistemos. „Bėgimo bateliai yra kuriami mokslininkų tam, kad nereikėtų visos amortizacijos perimti sąnariams bei stuburui. Be to, bėgimo bateliai yra gaminami iš lengvų medžiagų, todėl bėgimas tampa malonesniu“, – teigia sporto medicinos gydytojas. Bėgimo drabužiai yra kuriami taip, kad būtų pagerinta oro cirkuliacija, išgarinamas išsiskyręs prakaitas, palaikoma kūno temperatūra, užtikrinamas judesių laisvumas – ar tai nėra patogumas?
Trečia klaida: nežinojimas, kiek reikia nubėgti
Jei pradėjus bėgioti žmogaus tikslas yra numesti svorio, be abejo, kad tikslinga būtų bėgti kuo ilgiau, tačiau D. Burakevičius pradedančius nori šiek tiek pristabdyti – niekas negimė gebantis nubėgti maratoną. „Svorio mažinimui nebūtina bėgti ilgas ir sekinančias distancijas. Visų pirma, reikia atsižvelgti į save, savo galimybes, norus ir užsispyrimą. Jei šiandien žmogus užsispyrė bėgti, tegu ir bėga, neatidėlioja, nes vien tik pažadais planai nebus įvykdomi“, – sako medikas.
Pradėti reikėtų nuo ±30 min. lengvo tempo bėgimo nepersistengiant, vėliau laiką reikėtų ilginti po 5-10 min. Kartą ar du per savaitę reikėtų užsiimti aktyviu poilsiu – važinėti dviračiu ar plaukioti baseine. Vieną dieną per savaitę reikėtų skirti visiškam poilsiui nuo treniruočių. „Nubėgamas atstumas lygus sudegintoms kalorijoms. Tačiau reikia nepamiršti, kad jei žmogus ant pečių neša savo viršsvorį, tai bėgimas jam teiks kitokią naudą nei tam, kuris sveria normaliai. Kitaip sakant, vienodas bėgimas kiekvienam padalins skirtingą sudegintų kalorijų dovaną. Svarbu prisiminti, kad žmogaus amžius, lytis, svoris, gretutiniai susirgimai visada turės įtakos saugiai nubėgamam atstumui“, – pasakoja gydytojas.
Ketvirta klaida: mityba ir traumos
Kalbėdamas apie mitybą sporto medicinos gydytojas buvo lakoniškas – mitybos klausimais reikėtų užsiimti nuolatos, nepriklausomai nuo to, ar žmogus bėgioja, ar ne.
Užsiminęs apie traumas D. Burakevičius priminė, kad bėgikai yra skirstomi į tris kategorijas: trumpų, vidutinių ir ilgų distancijų, tad ir jų gaunamos traumos yra skirtingos. „Trumpų distancijų bėgikai dažniau turi bėdų su raumenų patempimais ir plyšimais, ilgų distancijų bėgikai dažniau turi kojų sąnarių skausmus, blauzdikaulio antkaulio uždegimus ir nugaros problemas. Be to, bėgikai bėga skirtingomis dangomis, skirtingu reljefu, nuo to keičiasi ir traumų specifiškumas“, – sako medikas.
Pagrindinė klaida: savęs prievartavimas
Gydytojas pabrėžia, kad žmogus adaptuojasi bene prie visko, tad kūną prie rezultatų siekimo reikėtų pratinti palaipsniui. „Nėra sportininko, kurio rezultatai prasidėjo nuo aukso medalio ar taurės. Visi augame po truputį, leiskime ir mūsų galimybėms augti palaipsniui. Klaidų bėgikai daro daug, net ir profesionalūs: pradedant neteisingai pasirinktu treniruočių planu, nepakankamu atsigavimu, traumų ignoravimu ir baigiant prasta bėgimo technika – neteisingai statant kojas, neteisingai jas atmetant atgal“, – sako medikas.