zondas

NASA zondas Lucy, keliaujantis tyrinėti Jupiterio orbitoje skriejančių asteroidų, pernai lapkritį praskrido pro Asteroidų žiedo narę Dinkinešę ir netikėtai atrado jos palydovą Selamą. Naujame tyrime nagrinėjama, kokio amžiaus galėtų būti ši sistema.

Europos kosmoso agentūros (ESA) Marso tyrinėjimų zondas užfiksavo į vorus panašius darinius sezoniniai anglies dioksido dujų išsiveržimai Raudonojoje planetoje esančiame krateryje, kuriame taip pat yra susiformavusios uolienų struktūros, primenančios senovinio miesto griuvėsius.

Japonijos Mėnulio tyrimų modulis (SLIM) išgyveno jau antrąją stingančio šalčio naktį ir atsiuntė tai patvirtinantį įrodymą – nuotrauką, užfiksuotą jam atsibudus.

New Horizons zondas, 2015 metais praskridęs pro Plutoną, o 2019-aisiais – pro Arrokothą, toliau tolsta nuo Saulės ir iriasi pro išorinius Kuiperio žiedo pakraščius, beveik 60 astronominių vienetų atstumu. Nors dalis jo instrumentų išjungti, kai kurie nuolat atlieka matavimus.

Privačios JAV kompanijos „Intuitive Machines“ kosminis zondas „Odysseus“ (IM-1) praėjusios savaitės pabaigoje sėkmingai pasiekė Mėnulio Pietų ašigalio regioną.

Japonijos nusileidimo Mėnulyje modulis pateikė dar vieną siurprizą – pasibaigus dvi savaites trukusiai mėnulio nakčiai, aparatas vėl nubudo, pirmadienį pranešė šios šalies kosmoso agentūra.

Japonijos zondas SLIM, sausio 20 dieną sėkmingai nutūpęs Mėnulio paviršiuje, iškart susidūrė su problemomis. Greitai zondą teko išjungti, nes pastebėta, kad neveikė jo Saulės baterijos. Buvo manoma, kad jos užstrigo pakrypusios į kitą pusę, nei tuometinė Saulės padėtis vietiniame danguje.

Kinija antradienį sėkmingai paleido kosminį palydovą, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Naujoje apžvalgoje pristatomi NASA zondo misijos tikslai ir būdai, kaip jų bus siekiama. „Gyvybingumas“ yra labai plati ir nekonkrečiai apibrėžta sistemos savybė, tad pirmiausia reikia patikslinti, ko būtent bus ieškoma. Europa Clipper neieškos pačios gyvybės, bet charakterizuos įvairius Europos asp...

Žemę pasiekė spinduliuotė iš ryškiausio kada nors užfiksuoto gama spindulių žybsnio. Apie du milijardus metų iki mūsų keliavusi gama spinduliuotė praėjusių metų spalį buvo matoma apie septynias minutes, o likutinė mažesnės energijos fotonų spinduliuotė – dar septynias valandas.

Pagalvoję apie Jupiterį, turbūt iškart įsivaizduojame Didžiąją raudonąją dėmę, o antras į galvą atėjęs planetos bruožas greičiausiai bus šviesios ir tamsios debesų juostos, pakaitomis nusidriekusios aplink planetą. Jau kurį laiką žinome, kad šios juostos gilios – tęsiasi bent kelis tūkstančius kilom...

Kaip ir kiekviena planeta, Merkurijus tik susiformavęs buvo karštesnis, nei yra dabar. Tiesa, ne paviršiuje, o gelmėse. Pirmykštis karštis – tiek sugeneruotas formavimosi metu, tiek iš radioaktyvių elementų skilimo – po truputį nyksta, tad planeta traukiasi. Merkurijus turi santykinai labai didelį m...

Prieš beveik metus į asteroidą Dimorfą pataikė NASA zondas DART. Misijos tikslas buvo pakeisti Dimorfo orbitą aplink didesnį asteroidą Didymą ir taip patikrinti konceptualiai paprasčiausią metodą apginti Žemę nuo asteroido smūgio.

Artėjantį savaitgalį Indija planuoja paleisti pirmąjį šalies istorijoje Saulės zondą „Aditya-L1. Planuojama, kad Saulės tyrimų observatorija „Aditya-L1“ pakils rugsėjo 2 dieną, šeštadienį, 11 val. 50 min. vietos laiku (9 val. 20 min. Lietuvos laiku), pranešė Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO...

Šeštadienį per Rusijos zondo Luna-25 manevrą prieš nusileidimą Mėnulyje buvo aptikta „avarinė situacija“, pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“.

Marsas aplink savo ašį apsisuka per 24 valandas 37 minutes ir 22 sekundes. Kaip ir Žemės, taip ir Marso realus sukimasis nėra idealiai tolygus – planeta truputį svyruoja dėl įvairių giluminių bei atmosferinių reiškinių. Dabar pirmą kartą šie svyravimai išmatuoti.

NASA užfiksavo „Voyager 2“ zondo signalą po to, kai agentūra prarado su juo ryšį, zondui esant už milijardų kilometrų nuo Žemės, pranešė kosmoso agentūra.

NASA kosminis zondas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) Mėnulio paviršiuje aptiko keturis objektus, kurių prieš mėnesį toje vietoje dar nebuvo.

Jupiterio palydovas Io (Ijo) yra vulkaniškai aktyviausia vieta visoje Saulės sistemoje. Manoma, kad toks intensyvus vulkaninis aktyvumas yra nulemtas kelių veiksnių – santykio su savo šeimininku, dujų milžinu ir su kitais savo didžiaisiais broliais ir seserimis – palydovais Europa, Ganimedu (Gamymed...

Praeityje Marse buvo daug vandens – ežerai, upės ir vandenynai, lijo lietūs.