mokykla

Vilniaus Naujininkų vidurinės mokyklos bendruomenė siekia, kad mokykla dar dvejus metus netaptų pagrindine – čia baigti mokslus norėtų dabartiniai dešimtokai. Tarp pateikiamų argumentų – ir rusifikacijos baimė – Naujininkuose neliks lietuviškos vienuoliktokus ir dvyliktokus mokančios įstaigos.

Surinkti nenaudojamus elektros prietaisus būtina, nes išmesti į gamtą jie daro didelę, o perdirbti tarsi atgyja naujam gyvenimui. Gaminant elektronikos produktus naudojama apie 1000 įvairių cheminių medžiagų, nemažai jų yra pavojingos ir naudojimo metu išsiskiria į aplinką, pvz.: gyvsidabris, švinas, kadmis ir begalė kitų.

Joniškyje pirmus mokslo metus baiginėja, ko gero, vyriausia šalyje pirmokė. Rūtai - greit keturiasdešimt metų. Moteris ruošiasi laikyti pirmos klasės baigimo testą, kad būtų perkelta į antrąją klasę. Rūtos mokytoja ir socialinė darbuotoja moterį vadina socialiniu stebuklu. Moteris rado jėgų pakilti iš didelių gyvenimo bėdų, sutiko mokytis, kad galėtų siekti darbo, bent kiek išbristų iš skurdo.

Jei prieš penkiolika metų potencialaus darbuotojo kandidatūrą atmesti užtekdavo emocinio žodelio „nepatinka“, o priėmimą garantuodavo „patinka“, šiandien personalo atrankos ekspertai savo darbe operuoja analitiniais įrankiais, o pati darbuotojų atranka yra formalizuota. Tačiau net formalizuotose atrankose dalyvaujantys potencialūs darbuotojai įsidarbinimo procedūrų neišmano taip, kad galėtų atitinkamai jose laviruoti: „Baigę mokyklą, žinome, kad laikysime egzaminus, atitinkamai pagal balus stosime į universitetą. O su atranka yra sudėtingiau – čia nėra taisyklių“, - svarsto žmogiškųjų išteklių valdymo ekspertė, UAB „Alpha Consultants“ direktorė Inga Siminonienė.

Vilniaus savivaldybė praneša, kad, atsižvelgdama į mokyklų bendruomenių pageidavimus ir miesto mokyklų reorganizavimo planus, nuo šių metų rugsėjo kai kuriose miesto mokyklose nekomplektuos 9 ir 11 klasių. Šių mokyklų mokiniams bus užtikrinta galimybė tęsti mokslus kitose sostinės mokyklose.

Dailininkės Angelinos Banytės freskos „Mokslo kelias“ fragmentai lydėjo visą Juknaičių pagrindinės mokyklos 250 metų jubiliejų. Fojė ant sienos ištapytas unikalus meno kūrinys - vienas iš daugelio mokyklos išskirtinumų, tądien prisimintas gausaus būrio buvusių ir esamų mokinių, svečių.

Lyderystė vis dar kelia išskirtinai teigiamas konotacijas: pasisekimas, pasekėjai, pasiekimai. Tačiau ar būtent ji „parduodama“ kaip prekė tiek darbo rinkoje, tiek socialinėse grupėse, kyla dvejonių. „Lyderio kelias prasideda nuo traumų, kai žmogus turi mažą savivertę, bet gilų suvokimą“, - intriguojančią hipotezę pateikia prekės ženklų komunikacijos ekspertas Tomas Keršys. Pasak jo, svarbiausia – tapatybė, o ji anaiptol negali būti prilyginta lyderystei.

Kiekvienas asmens išsireiškimas, laikysena ar veiksmas prasideda nuo paprasčiausios minties. Pasak ugdymo specialistų, ši ypač galinga – tereikia gebėti kokybiškai ją apčiuopti ir fiksuoti. Apie minčių žemėlapius (angl. mind map) – padedančius ugdytis kūrybiškumą, prisiminti informaciją ir apskritai gerinančius atmintį – pasakoja Lėda Turai–Petrauskienė – profesionali vadovų trenerė, koučingo specialistė, „ICF Lietuva“ prezidentė.

Praėjusį šeštadienį Miroslavo vidurinė mokykla šventė 230-ies metų jubiliejų. Į renginį, kuris prasidėjo šventomis Mišiomis už mokyklos bendruomenę Miroslavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje, susirinko buvę ir esami mokiniai bei pedagogai. Juos pasveikino mero pavaduotojas Gediminas Krasauskas.

Saudo Arabijos Rytų Emyrato mergaičių mokyklos vadovybė nepaiso dvasininkų draudimo mokinėms užsiimti sportu – mokykloje pastatyti krepšinio krepšiai, o moksleivės per pertraukas miklina rankas mėtydavos kamuolį, informuoja „The Guardian“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pranešė pradėjęs nagrinėti skundą dėl sostinės savivaldybės tarybos sprendimo reorganizuoti Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinę mokyklą.

Nesibaigiantys mokymai, seminarai ir ugdymai šiandieninę visuomenę pavertę amžinų studentų bendruomene. Pasak verslo vadybos konsultanto, lektoriaus Aurimo Vietrino, „dalis mūsų visuomenės per kelias kartas yra išauginta ant klaidų vengimo“, o asmenybės ugdymosi klausimas šiandien iškilęs kaip ypatingai aktualus. Kalbant apie asmenybės lipdymą, A. Vietrinas akcentuoja: „Svarbu ne tik sustingti, bet ir karts nuo karto persilipdyti“.

Patyčios, prasivardžiavimas, pinigų atėmimas, muštynės. Tai ausys per didelės, tai pavardė juokinga, tai apranga netinkama. Bet kuriam vaikui naujas kolektyvas – didelė emocinė našta ir papildomas stresas. Kaip išmokti reaguoti?

Besimokantis ar dirbantis asmuo statistiškai per dieną sutrukdomas 50 kartų. Tai reiškia, kad vidutiniškai kas 8 minutes jaučiami trikdžiai iš jo gali atimti maždaug 1 valandą 40 minučių – vien tiek laiko gali užimti norint po trikdžių susikaupti tiesioginiam darbui.

Šiandien Lietuvos mokytojai yra paversti amatininkais, teikiančiais paslaugas ir turinčiais įtikti klientams - moksleiviams ir jų tėvams, sako Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos (LMPS) pirmininkė Jūratė Voloskevičienė.

Turiu problemų su savo trylika mečiu sūnumi. Namie vaikas kaip vaikas, tik išeina į mokyklą ir prasideda. Beveik kiekvieną dieną gauna pastabų: tai per pamoką plepėjo, tai nepadarė namų darbų, tai vienas juokėsi, tai kažką kramtė, tai skolinosi iš vaikų pieštuką ir t.t.

Prienų rajono politikai nusprendė pavyzdingiausia laikomą Nemuno pradinę mokyklą prijungti prie progimnazijos, kuri net neturi higienos paso.

Prienų rajone nuo rugsėjo bus reorganizuojamos 4 mokyklos. Kaimo bendruomenės piktinasi, kad savivaldybė nesiteikia diskutuoti dėl mokyklų naikinimo.

Lietuvoje esančios baltarusių mokyklos niekada nedalyvavo ir nenori dalyvauti lenkų ir rusų mokyklų protestuose prieš naują Švietimo įstatymą. Taip DELFI pareiškė F. Skorinos mokyklos, kurioje mokoma baltarusių kalba, mokytojas Romanas Voinickis. Apie tai rašo ru.delfi.lt.

Vienoje Anglijos mokykloje po kontrolinių egzaminų buvo iškabintos nepažangiausių mokinių nuotraukos, bet pasipiktinusių tėvų reikalavimu mokykla jas galiausiai nukabino ir pripažino, kad sumanymas nebuvo vykęs, informuoja telegraph.co.uk.

Trečiadienio vakarą Kaune oficialiai duris atvėrė Eglės Špokaitės baleto mokykla. Atidarymo iškilmėse dalyvavusios vienos garsiausių Lietuvos baleto artisčių teigimu, didžiausias dėmesys mokykloje bus skiriamas ugdymo kokybei.

„Sieksime, kad Vilniaus moksleiviai bent vieną kartą per metus kūno kultūros pamoką praleistų su kalnų slidėmis“, - teigia „Slidinėjimo mokyklos“ direktorius Simonas Masalskas. Viešąją įstaigą „Slidinėjimo mokykla“ įkūrė Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija (LNSA) ir Lietuvos kalnų slidinėjimo federacija (LKSF).

Mokyklinis amžius – intensyvios socializacijos laikotarpis. Tuo tarpsniu mokykla besiformuojančio jauno žmogaus gyvenime atlieka gan svarbų vaidmenį – joje jis įgyja svarbiausias žinias, gauna „pamatus“ tolimesniam keliui – savęs kaip asmenybės formavimui. Derėtų nepamiršti, jog mokykla moksleiviams yra ne vien mokymosi erdvė, joje jie leidžia ir dalį savo laisvalaikio, tad popamokinė veikla – labai svarbi moksleivių užimtumo sritis, suteikianti galimybes atsiskleisti jų gabumams, talentams. Ji taip pat yra neatsiejama mokinio asmenybės saviraiškos dalis, ugdanti kūrybiškumą, savarankiškumą, iniciatyvumą, lavinanti vaizduotę, komunikabilumą. Ir nors kuo toliau, tuo daugiau dėmesio yra skiriama būtent popamokinės veiklos mokyklose kūrimui ir plėtotei, tačiau ir čia spragų neišvengta.