Į DELFI skaitytojo klausimą atsako „TEISĖS TARNAI“ teisininkė Rita Mikutytė.

Atsakant į pateiktą klausimą yra tikslinga apžvelgti kasmetinių atostogų dalimis suteikimo tvarką bei nurodyti darbuotojo teisių gynimo priemones, kurias galima panaudoti darbdaviui nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų.

Kasmetinės atostogos

Darbo kodeksas (DK) reglamentuoja darbo santykius, susijusius su šiame kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba. Be kitų DK normų jame yra įtvirtintos darbo ir poilsio režimo taisyklės.

Viena iš DK numatytų poilsio laiko rūšių yra kasmetinis poilsio laikas, t. y. švenčių dienos (DK 162 straipsnis) ir atostogos (DK 165-177 straipsniai). Darbdavys privalo suteikti darbuotojui kasmetines atostogas – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį.

Kasmetinių minimalių atostogų trukmė yra 28 kalendorinės dienos. Ilgesnė kasmetinių atostogų trukmė suteikiama asmenims, turintiems teisę gauti prailgintas arba papildomas kasmetines atostogas (DK 167-168, 171 straipsniai). Pažymėtina, kad dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos nėra trumpinamos.

Kasmetinių atostogų suteikimas

DK 169 straipsnyje numatyta, kad už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais.

Rita Mikutytė
Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje, o už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę.

Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu.

Kasmetinių atostogų suteikimo dalimis tvarka

Darbuotojui pageidaujant ir darbdaviui sutinkant, kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos ne viso darbuotojui priklausančio laikotarpio vienu metu, o suteikiant jas dalimis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu atveju DK taiko kasmetinių atostogų skaidymo į dalis apribojimą – viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.

Šio reikalavimo turi laikyti abi darbo teisinio santykio šalys: darbuotojas negali prašyti darbdavio tokių kasmetinių atostogų dalių, kurių nei viena nebūtų bent 14 kalendorinių dienų trukmės, o darbdavys, esant darbuotojo prašymui skirti kasmetines atostogas dalimis, kuriame prašoma tokių kasmetinių atostogų dalių, kurių nei viena nėra bent 14 dienų trukmės, privalo tokio prašymo netenkinti.

Taip pat darbdavys privalo netenkinti darbuotojo prašymo suteikti mažesnę kaip 14 kalendorinių dienų trukmės kasmetinių atostogų dalį (jei kiekvienos iš dalių prašoma atskirais prašymais), jie patenkinus tokį darbuotojo prašymą, liktų mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iš darbuotojui priklausančių atostogų trukmės.

Be to, privalomosios kasmetinių atostogų dalies suteikimo eiliškumas lyginant su kitomis dalimis nėra nustatytas, t. y. nėra svarbu, ar darbuotojui pirmiausia yra suteikiama trumpesnė nei 14, 14 ar ilgesnė nei 14 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų dalis.

Prašymą suteikti kasmetines atostogas dalimis darbuotojas turi pateikti raštu. Darbdavys į tokį prašymą taip pat turi pateikti raštišką atsakymą. Jeigu darbdavys atsisako tenkinti tokį darbuotojo prašymą ir suteikti kasmetines atostogas dalimis ar tam tikromis dalimis, šis atsisakymas turi būti pagrįstas bei sąžiningas.

Be to, jei kasmetinės atostogos vieno darbuotojo prašymu jam yra suteikiamos dalimis, kiti tos pačios darbovietės darbuotojai negali būti diskriminuojami ir esant jų prašymams, kasmetinės atostogos jiems taip pat turi būti suteikiamos dalimis.

Pabrėžtina tai, kad darbuotojas nėra įpareigotas kasmetinių atostogų dalį prašyti suteikti nuo kurios nors savaitės dienos, pavyzdžiui pirmadienio. Taip pat darbuotojas, prašydamas tam tikros kasmetinių atostogų dalies, nėra įpareigotas privalomai įtraukti į ją savaitgalio ar kitų poilsio dienų, einančių iki kitų darbo dienų, kai vienintelė ar paskutinė iš prašomos kasmetinių atostogų dalies dienų yra penktadienis ar kita diena prieš poilsio dieną.

Kadangi kasmetinių atostogų dalių nustatymas yra laisvas darbuotojo ir darbdavio susitarimo dalykas, darbdavys neturi teisės savo ruoštu pridėti savaitgalio dienų prie darbuotojo prašomos kasmetinių atostogų dalies, nebent yra darbuotojo sutikimas.

„TEISĖS TARNŲ“ teisininkė Rita Mikutytė, atsakydama į pateiktą klausimą pažymi, kad darbdavys neturi teisės priverstinai suteikti darbuotojui kasmetinių atostogų dalies (-ių) darbuotojui priklausančiomis poilsio (nedarbo) dienomis, jei nėra darbdavio ir darbuotojo susitarimo, išskyrus atvejį, kai darbuotojui suteikiama privaloma 14 kalendorinių dienų trukmės kasmetinių atostogų dalis, tarp kurių savaitgalio ar kitos laisvos dienos įprastai turėtų būti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei darbovietėje galioja kolektyvinė sutartis ir jos pagrindu yra sudaromas kasmetinių atostogų suteikimo grafikas, šis grafikas turi būti įgyvendintas, jei nepažeidžia privalomų DK nustatytų kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos taisyklių.

Darbuotojo teisių gynimo priemonės

Darbdavys darbovietės vidaus darbo taisyklėse numatantis papildomų, DK nenurodytų, kasmetinių atostogų skyrimo dalimis ribojimo taisyklių, kurios papildomai riboja darbuotojų pasirinkimą, pažeidžia DK kartu pažeisdamas ir darbuotojų teise.

Galimi keli skirtingi darbuotojų teisių gynimo būdai. Visų pirma darbuotojas, kurio teisės yra pažeidžiamos, turi į daromus pažeidimus atkreipti darbdavio dėmesį. Vėliau, jei darbdavys esamų pažeidimų nepašalina, galima kreiptis į Valstybinė darbo inspekciją, kuri yra kompetentinga spręsti, ar darbdavys tinkamai laikosi darbo teisės normų.

Be to, tokiu atveju, jei kyla individualus darbo ginčas, t y. nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, jis yra nagrinėjamas DK nustatyta tvarka (DK XIX skyrius). Individualius darbo ginčus nagrinėja nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių veikianti darbo ginčų komisija (įprastai tai privalomas ikiteisminis ginčų nagrinėjimo organas), ir vėliau, jei darbo ginčų komisijos sprendimą kuri nors darbo teisinių santykių šalis nori ginčyti – teismas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kolektyvinės darbo sutartys yra puiki priemonė darbuotojams ginti savo interesus, susijusius ir su kasmetinių atostogų suteikimu tam tikromis dalimis bei tam tikru grafiku, kadangi kolektyviai derantis su darbdaviu yra didesnės galimybės išsireikalauti palankesnių darbuotojams sąlygų, kurių darbdavys privalės laikytis.

Šis teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio konsultacija. Dėl visapusiško ir tikslaus atsakymo ir konkretesnės teisinės konsultacijos interesantus kviečiame kreiptis į „TEISĖS TARNŲ“ teisininkus el. paštu info@teisestarnai.lt arba tel. +370 602 23141.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.