Ar margarinas gali mus išgelbėti nuo infarkto?

Sveikatos specialistas, profesorius Rimantas Stukas, pristatydamas Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimo išvadas, teigė, kad lietuviai suvartoja pernelyg daug sviesto. Kaip tik todėl tikėtis, kad mažės mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, naivu.Jo patarimas - sviestą keisti margarinu, kuris pasirodo gali apsaugoti net nuo infarkto.

Maisto produktus renkamasi pagal kainą

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius, prof. Rimantas Stukas, maisto ir sveikos mitybos srityje dirbantis nuo 1986 m., trečiadienį žurnalistams pristatydamas metų pradžioje atlikto tyrimo išvadas sakė, kad situacija Lietuvoje jis nėra patenkintas. Profesoriaus teigimu, lietuviai sveikai gyvensenai skiria per mažai dėmesio. O ypač jis atkreipė dėmesį į tai, kad žmonės pernelyg daug vartoja gyvulinės kilmės riebalų.

Lietuvos gyventojų mitybos įpročių 2013-aisiais tyrimas, atskleidęs nemažai neigiamų tendencijų, atliktas šių metų pradžioje. Jį atliekant apklaustas 1001-as šalies gyventojas nuo 18 iki 75 metų. Visoje Lietuvoje buvo parinkti 65 atrankiniai taškai. Jie buvo išdėstyti taip, kad reprezentuotų visus šalies regionus. Reprezentatyviu Lietuvos gyventojų tyrimu siekta išsiaiškinti gyventojų mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą.

R. Stukas

Kiek reiktų tepti riebalų? Reikia užtepti plonai ir nubraukti peiliu. Jų reikia tik tiek, kad užsipildytų duonos akutės. Bet kartais užtepama tiek, kad duonos nebesimato.

R. Stukas pabrėžė, kad tyrimas atskleidė, jog didžioji dalis Lietuvių (net 36,9 proc.) maisto produktus dažniausiai renkasi pagal kainą ir tik 21,3 proc. pirmiausia atsižvelgia į jų naudą sveikatai.

„Mes išsiaiškinome, kokiais kriterijais vadovaujantis gyventojai renkasi maistą. Pasirodo, kad renkantis apie sveikatą pagalvoja tik kiek daugiau nei 21 proc. žmonių. Iš esmės viską lemia kaina ir skonis. Sveikata, deja, nėra vertybė. Tendencija išliko penkmetį. Kodėl taip yra? Juk apie tai kalbama, rašoma, o situacija vis tiek bloga“, - svarstė mokslininkas.

Kiek ant duonos tepti sviesto?

Atliekant tyrimą labai daug dėmesio buvo skiriama riebalų suvartojimo apžvalgai. Pranešėjo žodžiais tariant, apskritai situacija yra bloga, tačiau gerai bent tiek, kad didžioji dauguma gyventojų (82,2 proc.) maisto gamybai naudoja augalinį aliejų, kur kas sveikesnį už sviestą.

Taip pat žmonių buvo klausta, kokius riebalus jie tepa ant duonos? Išanalizavus respondentų atsakymus paaiškėjo, kad pirmoje vietoje atsidūrė sviestas. Jį renkasi 40,7 proc. apklaustųjų. Toliau rikiuojasi margarinas (23,6 proc.) ir tepus riebalų mišinys (20,8 proc.), o 13,1 proc. respondentų tikino ant duonos išvis nieko netepantys.

Atsižvelgiant į tai, R. Stukas aiškino, kad visi ant duonos užtepti riebalai patenka į organizmą. „Kiek užtepam, tiek ir suvalgom. Kiek reiktų tepti riebalų? Reikia užtepti plonai ir nubraukti peiliu. Jų reikia tik tiek, kad užsipildytų duonos akutės. Bet kartais užtepama tiek, kad duonos nebesimato“, - kalbėjo jis.

Taip pat tyrimas atskleidė, kad sveikatai kenksmingesnį sviestą šiek tiek dažniau renkasi vyrai (42 proc.) nei moterys (39,4 proc.). Be to, pranešėją nustebino faktas, kad sviestą kur kas dažniau renkasi aukštąjį išsilavinimą turintys arba dar bestudijuojantys (50,2 proc.). Kiek rečiau sviestą naudoja žmonės su aukštesniuoju arba viduriniu išsilavinimu (39,1 proc.). Dar rečiau šį produktą naudoja besimokantis jaunimas – 30,7 proc.

O įvertinus didmiesčiuose, rajonų centruose ir kaimuose gyvenančių žmonių pasirinkimą, paaiškėjo, kad sviesto daugiausiai suvartoja didžiųjų miestų gyventojai.

Sviestą rekomenduoja keisti į margariną

Apskritai R. Stuko tyrimo rezultatai nesužavėjo. Anot jo, nėra gerai, kad lietuviai taip mėgsta sviestą. „Vis tik dažniausiai Lietuvos gyventojai tepa sviestą – būtent gyvulinius riebalus. Įdomu tai, kad 46-55 gyvenimo metais, kai jau užpuola ligos, margarino stulpelis vejasi sviestą. Bet dar vėlesniame amžiuje vėl sviestas vyrauja. Kai sveikata pašlija, žmogus susigriebia, o po to vėl renkasi sviestą. Iš esmės, jis visuose amžiaus grupėse vyrauja“, - dėstė mokslininkas.

Anot jo, toks rodiklis nieko gero nežada, kadangi mityba ir gyvenimo būdas turi labai didelės įtakos žmogaus sveikatai. „50 proc. žmogaus sveikata priklauso nuo gyvensenos ir mitybos, kaip sudėtinės gyvensenos dalies. Jei mityba ir gyvensena gera, sveikata 50 proc. stiprinama, o jei ne, 50 proc. žalojama. Jei žmonės laikytųsi geros mitybos, būtų fiziškai aktyvūs, nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų, būtų galima išvengti 80 proc. širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 90 proc. antrojo tipo diabeto, 30 proc. onkologinių susirgimų“, - teigė profesorius, remdamasis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis.

Lietuvoje daugiausia žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų (54 proc.) ir nuo onkologinių susirgimų (20 proc.). Pasak pranešėjo, atsisakius sočiųjų riebalų šių ligų rizika kur kas sumažėja.

„Per didelis paros riebalų kiekis, ypač gyvūninės kilmės, didina antsvorio riziką, cholesterolio koncentraciją. (...) Todėl rekomenduojama mažinti riebalų vartojimą, gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių keisti augaliniais aliejais ir minkštais margarinais, kurie turi nesočiųjų riebalų rūgščių. Šiandien didžioji dalis per daug vartoja gyvulinių riebalų. Tai neabejotinai siejasi su sergamumu“, - tikino R. Stukas.

Be to, jis atskleidė, kad pats ant duonos jokių riebalų netepa. Profesorius savo sprendimą grindė tuo, kad riebalų ir taip gaunama su maistu. „Aš stengiuosi netepti jokių riebalų. Kai galima išsiversti, geriau visai nevartoti. Kiek gauname nematomų riebalų! O ir į košę kam juos dėti? Sviestas gerai tik kepimui, kadangi aliejus greičiau oksiduojasi“, - kalbėjo mokslininkas.

Po tyrimo išvadų pristatymo žurnalistai buvo pakviesti pamokyti pasigaminti margariną. Sveikatos specialistų taip giriamą maisto produktą, patyrusių virtuvės šefų žodžiais tariant, pagaminti namų sąlygomis visai nesudėtinga: