Vietoje pasveikinimo su Naujaisiais – Rusijos ultimatumas Ukrainai

Tradiciškai nelengvų Rusijos ir Ukrainos santykių šiemet laukia eilinis išbandymas. Kaip rašo newsru.com, šią žiemą apsieita be dujų tiekimo nutraukimo ir įtemptų derybų dėl naujų sutarčių, bet Rusijos valdžios atstovai aiškiai leido suprasti, kad Kijevui teks apsispręsti: integracija į Europą arba pigios dujos.

„Na o reikalavimai parduoti Ukrainai dujas už tokias pat kainas, kaip Baltarusijai, neįgyvendinami. Rusija to nedarys. Kodėl turėtų taip daryti?“, – pareiškė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos (URM) Ekonominio bendradarbiavimo departamento direktorius Aleksandras Gorbanis interviu agentūrai „Interfax“.

„Rusija ir Baltarusija – Muitų sąjungos narės, mes einame link vienos ekonominės sąjungos, – aiškino diplomatas. - Tad jei Ukraina nori gauti dujų su nuolaida, jai irgi būtina įstoti į Muitų sąjungą. Bet Ukraina nori vienu metu išsaugoti du vektorius – ir įstoti į Europos Sąjungą, kur jos per daug nelaukia, ir dalyvauti Muitų sąjungoje, bet tik tokiais parametrais, kurie jai naudingi. Tačiau taip nebūna. Negalima būti šiek tiek nėščiam“.

Jis pabrėžė, kad su Ukraina pasirašytoje dujų sutartyje iš pradžių buvo numatyta nemažai lengvatų. Joje buvo numatyta parduoti Ukrainai dujas 100 dolerių (262 Lt) pigiau, nei vidutinė rinkos kaina.

„Dabar Ukraina nori dar labiau sumažinti kainą, tačiau elgiasi gana prieštaringai“, – papriekaištavo A. Gorbanis.

Pernai 1 tūkst. kubinių metrų dujų Ukrainai kainavo 424 dolerius (1,11 tūkst. Lt). Muitų sąjungai (MS) priklausanti Baltarusija moka 185 dolerius (484 Lt) už tūkstantį kubinių metrų dujų.

V. Janukovyčius tarp ES ir MS

Rusijos URM eilinį kartą leido Ukrainai suprasti, kad Rusijos pozicija gana griežta. Net šventinės nuotaikos sausį nesutrukdė padaryti pareiškimo apie dujas, tam didelės įtakos turi Ukrainos kova už ateitį viename iš ekonominių blokų, įsitikinę analitikai.

Kol kas Ukrainos vadovybė neskuba rinkti tarp ES ir MS ir dalina pažadus abiem pusėms. Pernai metų pabaigoje Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pareiškė, kad šalis pasirengusi priimti kai kurias MS nuostatas. Tuo metu Ukrainos vadovui paskambino Europos Komisijos pirmininkas – Jose Manuelis Barroso ir šalys susitarė dėl bendradarbiavimo bei numatė aukščiausiojo lygio Ukrainos ir ES susitikimą – jis įvyks vasario pabaigoje. Tikėtina, kad susitikime Ukrainai pavyks susitarti dėl laisvos prekybos zonos su ES.

Minėtas pokalbis telefonu įvyko neplanuoto V. Janukovyčiaus ir Vladimiro Putino susitikimo Kremliuje išvakarėse, o kitą dieną paaiškėjo, kad Ukrainos prezidentas atidėjo susitikimą su V. Putinu. Oficialus paaiškinimas – būtinybė galutinai parengti dokumentus. Tačiau manoma, kad tikroji priežastis – prieštaravimai dėl MS. Ukrainos vadovas nesutiko pasirašyti įsipareigojimo prisijungti prie MS, tačiau ir nesurengė demaršo susitikime su V. Putinu. Dalis analitikų prakalbo apie aštrią krizę, keliančią grėsmę Maskvos ir Kijevo santykiams.

Kremlius žada reaguoti griežtai

„Rusija leidžia suprasti, kad dalinių nuolaidų daliniams Ukrainos valdžios sprendimams dėl integracijos į Euraziją nebus, – teigė Ukrainos globaliųjų strategijų instituto direktorius Vadimas Karasevas. – Na o antra, Rusija bando perimti iniciatyvą visiems 2013 m., kurie, akivaizdu, bus lemiami konkurencijos su Europos Sąjunga klausimu – Ukraina bus įtraukta į vieną ar į kitą prekybos ir ekonomikos integracinį bloką. Visa tai (daroma) tam, kad Ukrainos vadovybė neturėtų jokių iliuzijų.“

Pagrindinė „BPN Paribas“ ekonomistė Rusijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos klausimais Julija Cepliajeva anksčiau įspėjo, kad Kijevo siekis persiorientuoti į Vakarus sukels Maskvos pasipiktinimą.

„Visiems laikams integravusis į Europos Sąjungą, galima netekti Rytų kaimynės ir partnerės. Manau, kad Kremliaus reakcija po visų pažadų bus gana griežta, todėl V. Janukovyčiaus politika – balansavimo politika. A. Lukašenka savo laiku parodė, kad galima ilgai laikytis tokios politikos, bet anksčiau ar vėliau tenka pasirinkti“, – aiškino ekonomikos specialistė.