35 straipsnių
Milda Matulaitytė-Feldhausen – tai rašytoja, žurnalistė, radijo laidų vedėja, kuri ilgą laiką gyveno emigracijoje Šveicarijoje.
Suprasti tai, ką mačiau, ką patyriau šioje šeimoje, man prireikė labai daug laiko. Tačiau tai, ką ryškiausiai atsimenu iš kelionės į šią šeimą, – Charkivo priemiesčio namų tvoros. Jos kitokios nei pas mus. Aukštos, betoninės, dengiančios viską nuo pašalinio akies. Su taksistu vinguriavom tarp tų tvo...
Atėjus laikui vykti į nulį, tarsi siurrealistiniame filme stebėjau veiksmą. Vyras taisėsi neperšaunamąją liemenę, dėjosi šalmą. Vaizdas, kuris kare neturėtų nieko stebinti – prieš mane stovėjo važiuoti besiruošiantis karys. Ir vis tik, vaizdas stebino, mat, ką tik jį, karo kapelioną, vilkintį sutaną...
„Tau būtinai reikia su juo pakalbėti“, – parašo man mano draugai lietuviai kariai Ukrainoje. „Apdovanotas, Zalužnas klausia jo nuomonės. Labai charizmatiškas, įspūdingo stoto“, – dar priduria. Pasiruošiu šnekiam pašnekovui, tačiau, kaip dažniausiai nutinka Ukrainoje, tie, kurie labai daug daro, papr...
Sprogus Jevgenijaus Prigožino privačiam lėktuvui, žuvo nesėkmingą maištą prieš Vladimiro Putino režimą surengusios samdinių grupuotės vadeiva ir dar 9 žmonės. Spėliojama, kad įsakymą nužudyti „Wagner“ grupuotės lyderius greičiausiai davė pats V. Putinas. Versijų daug, tačiau tiesa vis dar lieka neiš...
Publicistė, radijo laidos vedėja, Delfi Plius autorė ir nuožmi Ukrainos palaikytoja Milda Matulaitytė-Feldhausen papasakojo, kas ją sulaikė Lietuvoje po 25-erių emigracijoje praleistų metų.
Nuolat auganti išskirtinio turinio platforma „Delfi Plius“ švenčia ketvirtąjį gimtadienį ir šia proga turinį vieną dieną leis visiems skaityti ar žiūrėti nemokamai.
Išvažiavome į Donbaso sritį. Labai norėčiau jums su vietovardžiais ir taškais žemėlapiuose – bet negaliu, patys suprantate. Ten, su saviškais važiuosime pas saviškius, į karinių veiksmų zoną. Beje, šį straipsnį jums rašau tiesiai iš ten.
„Buvo „priliotas“, kažkur sprogo, ore laksto, skraido viskas, kas tik gali, laksto kažkokios nuolaužos, tvoros gabalėliai“, – apie vieną iš savo atliktų žmonių evakuacijų man pasakoja Olegas Ščyras. – „Žodžiu, baisu, kas dedasi, mes, kaip išmokyti, metamės ant žemės, gulime, laukiame, kol viskas apr...
Apie rusę Evgeniją Semeniak aš jums rašau dėdamasi daiktus – už kelių dienų ir vėl išvykstu. Į ten. Ir vėl važiuosiu viena, kaip važiavau ir pastarąjį kartą. Tik šįkart turėsiu išskirtinę galimybę – daugiau nei savaitę praleisti „savo“ batalione, su „savo“ kariais. Liudyti jų kasdienybę, liudyti juo...
„Karas tave įtrauks“, – sakė man karo pradžioje. Dar sakė – „atsargiai“. Aš tik nusijuokdavau ir atsakydavau: „nesąmonė“. Ir vis tik, karas mane įtraukė. Jau dabar galiu pasakyti, kad ne tik „šiaip“ įtraukė, bet ir su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis: depresijos momentais, juodomis duobėmis. Bep...
Važiuojant į susitikimą mane buvo apėmęs labai keistas jausmas. Atrodė, jog varau patūsinti su senais pažįstamais. Susimildami, tik nebarkite manęs už „barbarizmus“, bet būtent toks jausmas mane ir buvo apėmęs. Neatsitiktinai, kaip vėliau paaiškėjo, vienas jų nelaisvėje buvo kartu su mano draugės sū...
Su Andrijumi susitikti važiavau „Boltu“ – važiuoti teko apie valandą, susitikti susitarėme žinomoje kavinėje, šalia Kyjivo. Taip, teisingai supratote – į ten važiavau su pavežėju ir netgi naudodamasi lietuviška programėle. Atsimenate, esu jums rašiusi straipsnį apie tai, jog Ukraina nėra ištisas kar...
Jei labai atvirai, kai aš pradėjau rašyti apie Ukrainą ir ukrainiečius, ypatingai nerimavau ir nervinausi. Bijojau, kad vis ne taip rašau, ne tą, nepakankamai svarbius dalykus. Kol... Kol tą vakarą neapsižliumbiau Vilniaus Katedros aikštėje. Artėjo didžiosios metų šventės, todėl mano, kaip ir daugum...
Kaip mane pakeis šis karas – dar nežino niekas. Kaip nežino ir to, kaip jis pakeis jus. Ir visiškai nesvarbu, esate jūs arčiau jo ar toliau, jis mus pakeis visus. Anądien pagalvojau, kad mes gyvename tokiu laikmečiu, kurio jau nebegalėjome įsivaizduoti. Senuose sovietiniuose filmuose apstu scenų, ku...
Kažkurį kartą išvykstant į Ukrainą, „gudročiai“ man patarė nesusidraugauti su kariais ten, na, mat, aš juk suprantanti... Ką suprantanti, jūs suprastumėte ir patys, be mano užbaigto sakinio. Tačiau aš jį užbaigsiu, kare dalykus reikia užbaiginėti. Taigi, Lietuvoje man patarė su ukrainiečiais kariais...
Įdomus sutapimas, jog interviu su Natalija pradėjau iškart po pokalbio su amerikiečiu kariškiu, instruktoriumi-savanoriu Ukrainoje. Prieš tai mes su juo kalbėjome apie moteris jo batalione, kalbėjome apie tai, ar yra skirtumas tarp moterų ir vyrų kare, apie tai, kuo skiriasi moterys Europoje ir Amer...
Šis straipsnis yra šiek tiek išskirtinis, mat jį jums rašau tiesiai iš Charkivo. Prieš gerą valandą čia prasidėjo oro pavojus, beje, šiąnakt jų bus išvis trys, na, bet tokiomis smulkmenomis jau nieko nebenustebinsi – ukrainiečiai džiaugiasi, kad raketos čia krenta „tik“ keliskart per savaitę. Supran...
Vakar parduotuvėje sutikta pažįstama pasakė tai, ko ateinant karo žiemai, aš jau nebesitikėjau išgirsti. Tai, ko einant aštuntajam karo mėnesiui, aš maniau, kad jau tiesiog nebeįmanoma išgirsti. Ji sakė: „Taip, aš suprantu, kad išties ten yra „tų“ žmonių, kurie prarado viską.“ Na, išties yra ten „tų...
Yra toks rusiškas žodis „суетиться“. Lietuviškai jis yra verčiamas kaip „bėginėti“ ir „mėtytis“, nieko nesakančiu „kukštuoti“, dar – „bruzdėti“. Tačiau geriausią jo vertimą radau nesename Oleksijaus Arestovičiaus komentare apie didžiulį Rusijos puolimą Severske ir Bachmute: rusai blaškosi ir malasi....
