Jei pakuotėje daug ledo arba šerkšno, galima įtarti pažeidimus
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, dažniausiai užšaldytų produktų galiojimo terminai yra apie 1-1,5 metus. Gamintojams būtų patogu juos užšaldytus laikyti ir ilgiau, tačiau pagal teisės aktus jie turi prisiimti atsakomybę, kad produktas būtų išsaugojęs savo kokybę - nebūtų sudžiuvęs ar susiraukšlėjęs.
„Kol kas gamintojai nerašo užšaldymo datos, todėl vartotojas negali žinoti, ar tai, pavyzdžiui, šio sezono daržovės, ar praėjusio. Tačiau nuo kitų metų įsigaliojus naujam reglamentui, pagaminimo data ant pakuotės turės būti nurodoma, taigi aiškumo bus daugiau“, - teigė pašnekovė.
Kad šaldyti produktai išliktų kokybiški, labai svarbu, kad visą laiką, kol jie saugomi, nenutrūktų šalčio grandinė. „Būna visokių atvejų – transportuojant išsijungia šaldikliai ar taupant šaltuoju metų laiku, kai lauke 18 laipsnių šalčio, jie specialiai išjungiami. Taip pat būna temperatūros svyravimų, kurių neturėtų būti, produktus pakraunant, iškraunant. Tuomet nukenčia jų kokybė, priauga daug ledo. Taigi jei pakuotėje vartotojas mato šerkšno, ledukų, susikaupusio sniego, vadinasi, produkto laikymo sąlygos buvo pažeistos. Labai svarbu, kad produktai neatšiltų ir nebūtų antrą kartą užšaldomi“, - pasakojo specialistė.
Pavyzdžiui, jei žmogus perka to paties gamintojo koldūnus, žino jų skonį, savybes, konsistenciją, tačiau pastarieji išvirę atrodo kitaip, galima įtarti, kad produktas buvo atitirpęs. Taip pat, jei koldūnai šaldiklyje išbūna ilgiau nei derėtų, jie išsausėja, todėl išvirę neturi gražios išvaizdos ir skonio.
„Jei koldūnams gaminti buvo pavartotas labai plonas tešlos sluoksnis, virimo metu jie natūraliai gali išsileisti, bet tokiu atveju ant pakuotės turėtų būti įspėjimas, kad taip gali nutikti. Visais kitais atvejais koldūnai turi išlaikyti savo formą, o jei jos neišlaiko, tai byloja apie pažeidimus“, - svarstė A. Išarienė.
Šaldytas daržoves į puodą reikia mesti iškart, mėsą atšildyti būtinai šaldytuve
Kiek maistinių medžiagų netenka užšaldytas produktas, priklauso ir nuo šaldymo būdo (geriausia, kai per kelias minutes užšaldoma labai žemoje temperatūroje, pavyzdžiui 40 laipsnių šalčio), ir nuo pačių produktų, pavyzdžiui, ar daržovės buvo nuskintos visiškai sunokusios, savo gražiausiame periode, ir nuo laikymo sąlygų. Šaldytus produktus nuo išdžiuvimo saugo sandari, orui nepralaidi pakuotė, todėl perkant labai svarbu patikrinti, ar ji nepažeista.
„Visgi šaldytas daržoves paprastai vartojame terminiam apdorojimui. Nustatyta, kad jas išvirus maistingų medžiagų kiekis praktiškai nesiskiria, jei būtume virę jas šviežias. Tačiau jas reikia iškart mesti į verdantį vandenį, jokiu būdu neatšildyti. Mat atitirpimo metu ląstelė yra suardoma, o maistingos medžiagos nukeliauja į skystį. Jei visgi daržovės atitirpsta, susidaręs vanduo neturėtų būti išpilamas, o panaudojamas, nes jame yra daug gerų medžiagų.
Šaldytą mėsą ir paukštieną visą atšildymo laikotarpį reikėtų laikyti šaldytuve. Mat atšildymo metu ledas plečiasi ir praardo ląsteles, todėl iš mėsos išbėga visos mineralinės medžiagos. Jei atšildoma palaipsniui, ląstelių sienelės nėra suardomos ir maistingosios medžiagos lieka ląstelėse. Neatšildytos mėsos į puodą mesti nereikėtų – taip netenkame jos skoninių savybių. Atšildyta mėsa šviežios mėsos kvapo savybių turi mažiau, tačiau juslinės savybės (skonis) mažai kuo skiriasi nuo šviežios. Beje, šviežią, ką tik paskersto gyvulio mėsą visada reikia atšaldyti iki septynių laipsnių, kad susiformuotų mėsos cheminė struktūra“, - patarė pašnekovė.
Įvairūs jau gatavi užšaldyti pusgaminiai, pavyzdžiui, picos, blyneliai, apkepai, kurių gausu prekybos centruose, nėra sveikas maistas, tačiau jų paklausa byloja apie pasikeitusį mūsų gyvenimo būdą. Jei pusgaminis dar nebuvo keptas ar virtas, pusė bėdos. Tačiu, specialistės manymu, vis labiau madingi tampa pagaminti šaldyti gaminiai. „Atsinešęs tokį maistą namo, tu jį šildai antrą kartą. Aišku, valgyti jį galima, bet mes valgome mažiau maistingą maistą, kuriame likusios tik kalorijos. 1-2 kartus per savaitę taip valgyti galima, tačiau tikrai ne kasdien. Tuomet organizmas negaus jam reikalingų maistingų medžiagų ir pradės kamuoti ligos, nuovargis“, - svarstė A. Išarienė.
Šaldytos daržovės gali būti maistingesnės už šviežias
Pasak užsienio mitybos specialistų, šaldytas maistas iš tiesų išlaiko daugelį gerųjų savo savybių, tačiau tai nereiškia, kad beatodairiškai galima šaldyti viską iš eilės. Pavyzdžiui, riebūs, grietinės pagrindo padažai po užšaldymo skyla į gabalėlius ar susimeta gumulais. Nereikėtų šaldyti ir kavos, ypač smarkiai skrudintos, nes joje esantys aliejai šaltyje suyra, kava praranda savo skonį. Nerekomenduojama šaldyti bulvių, nes pakinta jų konsistencija, jos pasidaro saldžios.
Gerai laikosi užšaldyti žalieji žirneliai, šparaginės pupelės, įvairūs kopūstai (žiediniai, briuseliniai), brokoliai, špinatai, morkos, netgi žalumynai – rūgštynės, špinatai. Atšildyti pomidorai tinka tik padažams ir sriuboms, o, pavyzdžiui, agurkai gali būti panaudoti ir šviežioms salotoms.
Skaičiuojama, kad norint išlaikyti gerą produkto kokybę, užšaldytas sriubas, troškinius, virtą mėsą 18 laipsnių šalčio temperatūroje galima laikyti ne ilgiau nei 2-3 mėnesius, žalius pjausnius, kepsnius – nuo keturių mėnesių iki metų, virtą paukštieną – keturis mėnesius, žalią paukštieną - nuo devynių iki dvylikos mėnesių.
Specialistai neigia mitą, kad šaldyti vaisiai ir daržovės – ne tokie vertingi, kaip švieži. Gali būti netgi atvirkščiai, nes žiemai paprastai renkami ir paliekami labiausiai sunokę, daugiausiai naudingųjų medžiagų prikaupę vaisiai ir daržovės. Dažnai teigiama, kad šaldytos daržovės pranašesnės už pavasarį rūsiuose išlaikytas daržoves, kurios jau turi mažai išlikusių maistingų medžiagų.
Anot Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjo dr. Prano Viškelio, išsaugoti šviežias daržoves namų sąlygomis yra labai problematiška. Rūsyje su išlyga galima laikyti nebent bulves ir svogūnus, kuriems optimali laikymo temperatūra – 8-12 laipsnių šilumos. Visoms kitoms daržovėms reikia apie 0 laipsnių bei didelės drėgmės (apie 95 proc.). Tuo tarpu rūsyje ir labai šilta, ir labai sausa, todėl daržovės greitai išgarina jose esančią drėgmę, suvysta ir netenka maistingųjų medžiagų. Obuoliai tokiomis sąlygomis tiesiog pernoksta, tampa miltingi ir praktiškai nevalgomi. Tuo tarpu užšaldytose daržovėse vitamino C išlieka net iki 80 proc. Įprastu būdu laikomos daržovės jo praranda daug daugiau.
„Atlikta nemažai tyrimų, siekiant išsiaiškinti ar šviežios daržovės ir vaisiai yra naudingesni nei šaldyti. Vieningos nuomonės ar apibendrinančių tyrimų – nėra. Visgi perskaičius daugybę mokslinių tyrimų galima teigti, kad naudingos tiek šviežios, tiek šaldytos daržovės ir vaisiai. Kai kurie tyrimai teigia, kad šviežiuose daržovėse yra šiek tiek daugiau kalcio, kalio, vitamino C nei šaldytuose. Bet daugelis tyrimų rodo, kad esminio skirtumo nėra. Ir šviežios daržovės gali netekti daug vitaminų ir mineralinių medžiagų. Labai svarbu, kada jos buvo skintos, kur ir kaip ilgai sandėliuojamos, kiek laiko vyko transportavimas, kiek praėjo laiko nuo ūkio iki stalo. JAV mokslininkų duomenimis, jei daržovės laikomos 4 laipsnių temperatūroje iki 7 dienų, vitamino C praradimai gali svyruoti nuo 15 proc. žaliuose žirneliuose iki 77 proc. žaliose pupelėse. Jei daržovės laikomos šaldytuvuose, vitamino kiekis mažėja ne taip greitai. Pavyzdžiui, brokoliai, laikomi 7 dienas 0 laipsnių temperatūroje, neprarado vitamino C, tuo tarpu juos laikant 20 laipsnių temperatūroje, jo neteko iki 56 proc.“, - teigė A. Išarienė.
