Kanalo BBC laidos apie mokslą „Horizon“ vedėjas Michaelas Mosley tikina, kad naujausio tyrimo duomenimis didelė medžiagų apykaitos norma – tai, kiek išeikvojama energijos įprastinėms organizmo funkcijoms – yra ankstyvos mirties rizikos veiksnys.
Ekspertas teigia, jog Japonijos ir JAV bendruomenės, pasirinkusios griežtą ir nekaloringą mitybą, gali pasidžiaugti už pasaulinį vidurkį ilgesne gyvenimo trukme.
55 metų M. Mosley vardijo kalorijų ribojimo (dažnai jų kiekis apribojamas iki 600 kalorijų per dieną) privalumus: „Esmė tame, kad tai vienintelis dalykas, kuris įrodė galintis iš tikrųjų prailginti gyvenimą. Galų gale, senėjimas yra intensyvios medžiagų apykaitos pasekmė, o tai savo ruožtu padidina laisvųjų radikalų kiekį. Kai organizmas, apribojus kalorijas ar pasninkaujant patiria įtampą, tai priverčia jį prisitaikyti ir sulėtinti medžiagų apykaitą. Čia kaip tame posakyje – kas jūsų nenužudo, padaro stipresniais“.
M. Mosley tvirtina nemanantis, jog būtina valgyti tris kartus per dieną, nes tai, ką mes suvokiame kaip alkį, dažnai tėra įprotis. Naujoje „Horizon“ laidoje jis taipogi tvirtina, kad protarpinis pasninkavimas gali duoti tokią pačią naudą, kaip kalorijų apribojimas, nes abiem atvejais sumažėja hormono IGF-1 gamyba. Nors šiaip šis hormonas atsakingas už audinių atkūrimą, tačiau dideli jo kiekiai skatina vėžio formavimąsi ir senėjimą.
Laidos vedėjo nuomonei antrina ir neseniai Londono universitetinio koledžo mokslininkų pateikti duomenys, jog maisto kiekį sumažinus 40 procentų, žmogaus gyvenimo trukmė galėtų pailgėti net 20 metų.
„Jeigu sumažinsite žiurkės maisto kiekį 40 procentų, ji gyvens 20 procentų ilgiau. Taigi, kalbame apie 20 žmogaus gyvenimo metų. Tai įrodyta su visomis organizmų rūšimis, netgi niūfaundlendais“, - tikina M. Mosley.
