Iš namų pabėgus mylimam augintiniui, šeimininkus aplanko milžiniškas sielvartas. Paieškos, skelbimai ir kitos priemonės kartais gali būti visai bevaisės – net jei jūsų gyvūną pavyks atrasti geradariams, augintinis į tikruosius namus gali taip ir nebesurasti kelio. Tokiose situacijose pagelbėti gali mikroschema ir gyvūno augintinio registracija Gyvūnų augintinių registre (GAR). Gyvūnų gerove besirūpinančių organizacijų atstovai primena, kad atsakingas elgesys su augintiniu yra ne tik jam skiriamas dėmesys ir meilė, bet ir tinkamas rūpinimasis jo dokumentais.
Gyvūnai ėda
Gyvūnai ėda
© Shutterstock

Neženklintų ir neregistruotų augintinių skaičius gali būti labai didelis

Manoma, kad šiuo metu iš visų šalyje auginamų gyvūnų, registruoti yra vos 10 proc. Vis dėlto, tikslus skaičius, kaip pasakoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Kristina Stakytė, kol kas tik spėliojamas.

„Kiek yra neženklintų ir neregistruotų augintinių, nežino niekas. Be to, yra dalis suženklintų, tačiau Gyvūnų augintinių registre neregistruotų augintinių, nes tokios prievolės šalyje nėra. Taip patenkame į užburtą ratą. Juk šios paprastos procedūros padeda gali tapti tikru išsigelbėjimu tam tikrose situacijose, be to, rodo atsakingą augintojo požiūrį“, – sako K. Stakytė.

Paženklinus gyvūną, duomenys apie jį ir jo savininką yra registruojami Gyvūnų augintinių registre (GAR, www.vic.lt), kuris sujungtas su Europetnet – t.y. registru, veikiančiu visoje Europos Sąjungoje. K. Stakytės teigimu, jeigu gyvūno duomenys nepatenka į jokią duomenų bazę, ženklinimas yra bevertis. Ji pasakoja, jog tik paženklintam gyvūnui išduodamas ES gyvūno augintinio pasas, kuris būtinas keliaujant. Gyvūnui pasimetus, veterinarijos gydytojas, prisijungęs prie GAR, gali nustatyti gyvūno savininką ir su juo susiekti. Tas pats galioja ir gyvūnui esant užsienyje – per Europetnet galima nustatyti iš kur atvyko gyvūnas.

Mikroschema - apsauga ir augintiniui, ir šeimininkui

VMVT atstovei antrina ir VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, turinti tvirtą poziciją gyvūnų ženklinimo klausimu. Ji teigia, kad Lietuva pagaliau turėtų priimti sprendimą ir gyvūnų ženklinimą padaryti privalomu.

Didžioji dalis Lietuvos augintinių vis dar neženklinti: kam reikalinga tokia gyvūnų identifikacija?
© Organizatorių nuotr.

„Toks ženklinimas ne tik padėtų paklydusiems gyvūnams greičiau grįžti namo ir nuimtų nuo prieglaudų savininkų ieškojimo vargą, bet ir įpareigotų šeimininkus nešti pilną atsakomybę už savo augintinį. Šito dabar labai trūksta. Kai gyvūnas ženklintas, atsiranda galimybė sekti pilną jo „keliavimo“ istoriją, pavyzdžiui, iš kokios prieglaudos buvo priglaustas ar iš kokio veislyno nupirktas, pas kokius šeimininkus gyveno, esant poreikiui, yra galimybė su jais ir susisiekti“, – naudas vardija B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Pasak jos, dalį žmonių atbaidyti nuo šios procedūros gali ne tik tingumas ar menka atsakomybė gyvūno atžvilgiu, bet ir finansinis indėlis. Vis dėlto, ji pabrėžia, kad 15 eurų – vidutiniškai tiek kainuoja ženklinimas ir registracija – yra nedidelė investicija, palyginus su tuo, kokias naudas gauna tiek gyvūnas, tiek šeimininkas.

„Dalis žmonių teigia, kad neženklina savo augintinių, nes tai per didelė finansinė našta, tačiau apie 15 eurų siekianti vienkartinė investicija tikrai nėra žymi, lyginant su kitomis augintinių išlaidomis: maistu, privalomais skiepais, veterinarine pagalba ir pan. Tad peršasi išvada, jog žmonės nenori pilnos atsakomybės ir vengia atsekamumo“, – svarsto „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė.

„Čipavimas“ daugiausiai rūpi atsakingiems veisėjams ir prieglaudoms

Kaip pasakoja B. Vaitiekūnaitės-Pliuskė, šiuo metu Lietuvoje galioja perduodamas gyvūnų ženklinimas, t.y. tų gyvūnų, kurie yra dovanojami arba parduodami.

„Didžiausia našta krenta prieglaudoms, nes jos, suprasdamos ženklinimo svarbą, tą daro atsakingai, o žmonės, dovanodami savo augintinių prieauglį, vengia ženklinimo. Stebima, kad šalyje dovanojimo kultūra apskirtai nėra tinkamai susiformavusi, dažnai tai daroma neatsakingai, pavyzdžiui, pirmam pasitaikiusiam šeimininkui. Mūsų organizacija siekia bent minimaliai gerinti situaciją, turime paruošę nemokamus gyvūnų dovanojimo šablonus, kuriuos tereikia atsispausdinti ir įrašyti duomenis“.

Blusas iš lauko gali parsinešti gyvūnai
Blusas iš lauko gali parsinešti gyvūnai
© Shutterstock

Moters teigimu, gyvūnų auginimas tinkamas ne visiems to norintiesiems – pirmiausia, reikia turėti galimybes. Tokią žinią visuomenei bando perduoti ir jos vadovaujama organizacija, primindama didžiulę atsakomybę, krentančią ant augintojų pečių,

„Vis dar yra tokių "mylėtojų", kurie pusbadžiu laiko gyvūnus, nes neva juos labai myli ir laikyti mažiau negali arba negali sterilizuoti, nes jiems jų gaila, o pilnavertiškos priežiūros, suteikiant ne tik pakankamą kiekį kokybiško maisto, bet ir fizinės bei protinės veiklos, trūksta didžiajai daliai visų augintinių“, – įsitikinusi ji.

Gyvūno pasas – saugiam judėjimui per šalių sienas

Pagal galiojančius nutarimus, šiuo metu Europos Sąjungos gyvūno augintinio pasas būtinas tik tuomet, kai šeimininkas su šunimi, kate ar šešku keliauja Europos Sąjungos šalyse. Norint gyvūną išvežti į kitą šalį, jis taip pat turi būti paženklintas poodine mikroschema – tai leidžia susieti konkretų gyvūną su konkrečiu pasu ir užtikrinti, kad vežamas būtent tas gyvūnas. Priklausomai nuo šalies, į kurią keliaujama, arba nuo būdo, kaip keliaujama, gali būti ir papildomų reikalavimų, pvz. reikalaujama veterinarijos sertifikato ar papildomų deklaracijų dėl gyvūno sveikatos.

VMVT atstovė K. Stakytė sako, jog gyvūnams, kurie su šeimininkais į keliones svetur nesileidžia, pravartu turėti kitą identifikavimo dokumentą – vakcinavimo pažymėjimą. Į jį įrašomi ne tik vakcinacijos duomenys, bet ir mikroschemos numeris, todėl šeimininkai viską turi vienoje vietoje. Tiesa, šis dokumentas galioja tik Lietuvoje.

Šuniukai
Šuniukai
© Shutterstock

Vis dėlto, „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė sako, jog naujiems šeimininkams visuomet rekomenduojama atlikti visas gyvūnų identifikavimo procedūras ir tam dažnai pateikia jau minėtą atsakomybės priežastį.

„Gyvūnui, kaip ir žmogui, normalu turėti pilnus identifikavimo dokumentus, juk jis gyvena apie 15-20 metų, per juos gali nutikti visko: gali ir pasiklysti, ir būti pavogtas, ir keliauti į užsienį. Paprastai tariant, kuo daugiau identifikacijos dokumentų turite, tuo labiau užtikrinti esate, kad jūsų keturkojis šeimos narys yra saugus“, – teigia ji.

Užsakymo nr.: PT_85784937

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
2.1429

Kokia sėkmingai su Kinijos ir Vokietijos gamintojais konkuruojančios įmonės paslaptis? (2)

Prieš 91-erius metus nuo žemės ūkio ir skalbimo mašinų gamybos pradėjusi įmonė išaugo iki...

Verslo pradžios istorija: užgimė neradus, kas galėtų suvirinti vartus (4)

Vartai į verslininko Rimanto PurOno namus, galima sakyti - lemtingi. Galbūt ir iki šiandien jie...

Šilumos kaina Kaune – vėl mažiausia tarp Lietuvos miestų (15)

Šilumos kainoms Kaune pasiekus rekordines žemumas, miesto meras Visvaldas Matijošaitis...

Tyrimas atskleidė: šis gyventojų įprotis išlaikė pandemijos „egzaminą“ (2)

Lietuvos gyventojai ir toliau palankiai vertina vienkartinių pakuočių užstato sistemą bei ja...

Didžioji dalis Lietuvos augintinių vis dar neženklinti: kam reikalinga tokia gyvūnų identifikacija? (18)

Iš namų pabėgus mylimam augintiniui, šeimininkus aplanko milžiniškas sielvartas. Paieškos,...

Top naujienos

Lietuvio atradimai Norvegijoje nustebino net vietinius: užfiksuoti vaizdai masina atvykti ir nemėgstančius šaltų kraštų (8)

Turbūt sutiksite, kad per karantiną lietuviai juda kur kas mažiau – riboja ne tik namų sienos,...

Santaros klinikų medikė: net ir reanimacijoje dėl COVID-19 gydytas pacientas viruso egzistavimu netikėjo (314)

Kai kurie pacientai, net ir paguldyti į Santaros klinikų reanimacijos ir intensyvios terapijos...

Eurolygos mūšis su senais pažįstamais: „Žalgiris“ – „Zenit“ (216)

Nesėkmių seriją Eurolygoje išgyvenantis Kauno „Žalgiris“ (5/5) stengsis ją nutraukti...

Vis daugiau vaikų kamuoja šis sutrikimas: pasekmės – daug liūdnesnės nei galima įsivaizduoti (1)

Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį viršsvorį turinčių ar nutukimu sergančių vaikų gretos...

Dobrovolska papasakojo, apie ką kalbėjo su Nausėda: buvo labai įdomu mato būdą atpiginti notarų ir antstolių paslaugas (301)

Kandidatė į teisingumo ministres Evelina Dobrovolska sako turinti aiškią viziją, ką reikėtų...

Sunkus pasirinkimas: kokias galimų viceministrų pavardes Prezidentūroje išgirdo kandidatai (300)

Po Seimo balsavimo, prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį dekretu paskyrė Ingridą Šimonytę...

Sigutė Limontaitė | D+ nariams

Privatus detektyvas Romualdas: melagiai ir nusikaltėliai jo bijo – demaskuos vos per kelias minutes

Jis pažįsta jus geriau, nei jūs pats save. Vos kelios minutės pokalbio ir jis pasakys, ar...

Specialistė išvardijo tinkamiausius žaislus 0-1 metų vaikams: neapsigaukite su populiariausiais mamų pirkiniais (2)

Artėjant didžiosioms metų šventėms, tėvai, seneliai, dėdės ir tetos šluoja nuo parduotuvių...

Kokius tikslus išsikelti, kad pavyktų pakilti karjeros laiptais: pastebės visi

Konkrečių, pamatuotų tikslų kėlimas padeda kilti karjeros laiptais ir prisideda prie profesinės...

Lietuvė sudrebino Turkijos lygą: pataikė visus 18 dvitaškių ir surinko 53 naudingumo balus (11)

Fantastišką pasirodymą Turkijos moterų krepšinio lygoje surengė Eglė Šikšniūtė , o jos...