Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto prof. Virginijaus Šikšnio su komanda atrasta CRISPR/Cas9 DNR „žirklių“ technologija leidžia į DNR molekulę įdėti naujus genus arba ištaisyti joje esančias klaidas. Tikimasi, jog ateityje lietuvių inovacija padės ne tik įveikti nepagydomas ligas, bet ir prisidės prie organų transplantacijos, naujų augalų rūšių kūrimo. Prieš penkerius metus technologija jau sulaukė tarptautinio pripažinimo – JAV ir Pietų Korėjos mokslininkų grupei praėjusį mėnesį pavyko iš embriono pašalinti geną, kuriuo perduodama paveldima širdies liga.
Prof. V. Šikšnys
© VU

Be tyrimų nebus inovacijų

Pasiteiravus profesoriaus apie tai, kaip buvo sukurta visame pasaulyje pripažinta technologija, V. Šikšnys sako, kad visos inovacijos biotechnologijų srityje prasideda nuo tyrimų, kai bandoma suprasti, kaip veikia procesai ląstelėje, tad aiškios ribos tarp inovacijų ir mokslinių tyrimų nebėra: „Vieną dieną tai gali būti fundamentalūs tyrimai, kitą dieną jų pagrindu jau atsiranda naujos technologijos“.

Visgi iš tyrimų, kurių metu bandoma atrasti atsakymus į gamtos iškeltus klausimus, vėliau sukuriamos praktiškai pritaikomos technologijos: mokslininkai randa sprendimus, kuriuos laboratorijose paverčia inovatyviomis technologijomis.

Tokia buvo ir genomo redagavimo įrankio, mokslininkų pasaulyje žinomo CRISPR/Cas9 pavadinimu, istorija. Profesoriaus vadovaujama komanda siekė išsiaiškinti, kaip bakterijos ginasi nuo virusų: „Mes tik norėjome atsakyti į paprastus klausimus, kokie tai baltymai, kokia šių sistemų sandara ir veikimo principas“, – prisimena prof. V. Šikšnys.

Po 5 metų tyrimų mokslininkai ne tik išsiaiškino sistemos veikimo principą ir tai, kaip ji atpažįsta DNR molekulę, bet ir suprato, kad DNR sistemą galima nesunkiai perprogramuoti. „Tokia ir buvo genomo modifikavimo įrankio sukūrimo pradžia“, – inovacijos pirmuosius gyvavimo metus prisimena prof. V. Šikšnys.

„DNR žirklės“

Redaguoti genomus reiškia, kad su DNR „žirklių“ sistemos pagalba mokslininkai gali pakeisti „tekstą“, kuris užrašytas DNR molekulėje. Lietuvių sukurtą inovaciją galima pavadinti – „DNR žirklių technologija“, mat jos pagalba galima perkirpti DNR molekulę, koduojančią visas žmogaus savybes.

Jeigu DNR molekulėje yra klaidų, jos yra paveldimų genetinių ligų priežastis. „Žirklės“ leidžia perkirpti molekulę, toje vietoje, kur yra klaida. Atsiradus trūkiui kirpimo vietoje, į ją mokslininkai gali įdėti naujus genus arba ištaisyti klaidas, kurios buvo DNR molekulėje.

Mokslininkas pažymi, jog CRISP/Cas9 leidžia pakeisti vieną DNR fragmentą kitu iš to paties organizmo paimant sveiką fragmentą. Tai yra itin kruopštus procesas, kurio metu į organizmą neįvedami nauji genai, kaip daroma genetinio modifikavimo atveju.

Prisidės prie medicinos ir žemės ūkio inovacijų

Šis įrankis, pasak prof. V.Šikšnio, universalus, kadangi DNR yra visų gyvų organizmų ląstelėse: „Mus, kaip mokslininkus, labiausiai domina CRISP/Cas9 taikymas medicinoje, gydant paveldimas genetines ligas, tačiau DNR „žirklės“ gali padėti ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams bei augalams“.

Bendradarbiaujant su kompanija „DuPont“ Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkai mato itin plačias galimybes pritaikyti šią technologiją žemės ūkio sferoje. Planuojama, jog naudojantis CRISP/Cas9 technologija būtų galima sukurti augalų veisles, kurios pasižymėtų naujomis savybėmis – būtų atsparios sausrai ar kitoms nepalankioms dirvos sąlygoms.

Tikimasi, jog ateityje genomo redagavimo įrankis prisidės prie žmonių ir gyvūnų organų transplantacijos. Kiaulių ir žmonių organai itin panašus, tad bandymų taikyti šių gyvūnų organus transplantacijoje jau buvo, tačiau jie buvo atmesti kaip svetimkūniai. Dabar, naudojant genomo redagavimo įrankį, galima genus, sukeliančius imuninį atsaką žmogaus organizme, „iškirpti“. Tuomet žmogaus imuninė sistema neatmestų organų kaip svetimų ir juos būtų galima naudoti transplantacijai į žmogaus organizmą. „Tai būtų didžiulis žingsnis organų transplantacijos srityje“, – neabejoja prof. V. Šikšnys.

Inovacijų patentavimo svarba

Anot profesoriaus, daugelis galvoja, jog technologijos yra sukuriamos didelėse korporacijose, tačiau iš tiesų daugelis jų atrandamos mokslinėse laboratorijose ir tik vėliau – komercializuojamos.

Pasiteiravus profesoriaus, ką patartų kolegoms, plėtojantiems inovatyvius išradimus, V. Šikšnys nedaugžodžiauja: „Suvokus, jog jūsų technologija iš tiesų yra inovatyvi ir turi komercinį potencialą, reikia kuo anksčiau pasirūpinti intelektinės nuosavybės apsauga. Pavyzdžiui, pateikti patentinę paraišką. Mūsų atveju taip ir buvo. Patentinės paraiškos skelbiamos viešai, o komercinį potencialą matančios kompanijos randa būdus kaip susiekti su juos dominančiais mokslininkais, plėtojančiais atitinkamus tyrimus“, – patarimais dalijasi mokslininkas.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.

Užsakymo nr.: PT_75743519

Kurkite inovatyvius produktus ir paslaugas, pasinaudodami mokslo ir studijų institucijų žiniomis ir patirtimi!

Finansavimas techninių galimybių studijoms bei ankstyvosios stadijos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPĮ) projektams  – priemonė INOVACINIAI ČEKIAI (daugiau informacijos ieškokite Ūkio ministerijos ir ES INVESTICIJOS svetainėse).

Jūsų įmonė vykdo MTEPĮ veiklą? Pasinaudokite ES priemonių galimybėmis verslo plėtrai

Finansavimas darbuotojų mokymams ir technologinių įgūdžių tobulinimui užsienio MTEPĮ centruose bei MTEPĮ veiklas vykdančiose įmonėse – priemonė INOSTAŽUOTĖ (daugiau informacijos ieškokite Ūkio ministerijos ir ES INVESTICIJOS svetainėse).

Finansavimas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms, MTEPĮ infrastuktūrai bei naujų produktų ir technologijų sertifikavimui – priemonė INTELEKTAS. BENDRI MOKSLO-VERSLO PROJEKTAI (daugiau informacijos ieškokite Ūkio ministerijos ir ES INVESTICIJOS svetainėse).

Finansavimas išradimų patentavimui bei dizaino registravimui tarptautiniu mastu – INOPATENTAS (daugiau Ūkio ministerijos ir ES INVESTICIJOS svetainėse).

Finansavimas dalyvavimui tarptautiniuose MTEPĮ renginiuose – priemonė INOCONNECT (daugiau Ūkio ministerijos ir ES INVESTICIJOS svetainėse).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Žydų bendruomenė ir intelektualai lieka neišgirsti: Vilniaus meras nesiryžta priimti sprendimo (271)

Po kelių dienų bus minimos Vilniaus geto sunaikinimo 75-osios metinės. Kaip Lietuva turi elgtis su...

Bedarbiui buvusiam Seimo nariui šyptelėjo netikėta sėkmė (161)

Raseinių rajono savivaldybės taryboje neseniai susiformavusi naujoji valdančioji dauguma...

Sugadintas debiutas: kuriozinį sprendimą priėmęs teisėjas išvarė iš aikštės Ronaldo „Bayern“, „Real“, „Man United“ pergalės (40)

UEFA Čempionų lygos trečiadienio rungtynėse tarp „Valencia“ ir Turino „Juventus“...

Po šilumos rekordo Lietuvoje – staigūs pokyčiai: šalį skalaus lietus, siautės vėjas (6)

Trečiadienį Lietuvoje daugelyje rajonų pasiekti šilumos rekordai, kai termometro stulpelis dieną...

Kiemą iškniso ir dingo: neįmanoma net išeiti iš laiptinės (41)

Socialiniame tinkle „Facebook“ tauragiškiai įvedė naują madą – apie problemas praneša...

Pabaisos nekaltais veidais: žinomas JAV gydytojas su mergina įtariamas slapta apsvaiginęs ir išniekinęs tūkstančius moterų (47)

Chirurgui iš Kalifornijos ir jo merginai įtariami dviem seksualiniais nusikaltimais . Tyrėjai...

Dizaineris Robertas Kalinkinas sulaukė šeimos pagausėjimo: mano žmona yra turbo moteris (7)

Žinomas dizaineris Robertas Kalinkinas vėlų trečiadienio vakarą pasidalijo džiugia žinia. Jo...

STT paskelbė statistiką apie gimines savivaldybėse: reakcija stulbinanti (279)

Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) birželį paskelbė analizę, kuri rodo, kad beveik penktadalis...

Į Lietuvą atvykę italai smarkiai nustebo: manėme, kad čia visi vilki treningus ir mušasi (154)

Tą rytą prieš skrydį mano draugai italai , Pietro ir Simone, net nesudvejoję, apsiavė...