Šiuo metu ES pirmininkaujanti Ispanija sakė, kad ambasadoriai pasiekė susitarimą dėl paskutinio likusio įstrigusių reformų teksto.
27 šalių ambasadoriai sudarė susitarimą Briuselyje, kai Italija ir Vokietija paskutinę minutę išsprendė ginčą dėl migrantus Viduržemio jūroje gelbėjančių labdaros organizacijų.
ES tikslas – iki kitų metų birželį įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų paversti reformas įstatymu.
„Šiandien žengėme didžiulį žingsnį į priekį esminiu ES ateičiai klausimu“, – sakė Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska. „Dėl šiandienos susitarimo esame geresnėje padėtyje iki šio semestro pabaigos pasiekti susitarimą su Europos Parlamentu dėl viso prieglobsčio ir migracijos pakto“, – sakė jis.
Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Margaritis Schinasas pavadino tekstą „paskutine trūkstama paketo grandimi“ ir paragino ES valstybes bei parlamentą dabar pratęsti įstrigusias derybas, kad tai taptų įstatymu. „Laikas senka, – sakė M. Schinasas. – Mums reikia sudaryti paktą prieš europiečiams einant balsuoti.“
Per kitą ES politikos ciklą parlamente gali įvykti politinis poslinkis dėl keliose ES šalyse iškilusių dešiniųjų partijų, be to, Vengrija ir Lenkija paeiliui pirmininkaus ES.
Įgyvendinus naująjį Migracijos ir prieglobsčio paktą, būtų mažinamas spaudimas vadinamosioms priešakinių linijų šalims, tokioms kaip Italija ir Graikija, dalį atvykėlių perkeliant į kitas ES valstybes. Šalys, prieštaraujančios prieglobsčio prašytojų priėmimui, tarp jų Lenkija ir Vengrija, privalės sumokėti toms, kurios priima migrantus.
Drauge Europos Sąjunga sieks paspartinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, kad prieglobsčio gauti negalintys migrantai būtų grąžinti į savo kilmės ar tranzito šalį, maksimalus migrantų sulaikymo laikas pasienio centruose būtų ilgesnis nei dabartinis, siekiantis 12 savaičių.
Vengrija ir Lenkija nesutinka
Paralyžius šiuo klausimu kėlė vis didesnį nusivylimą bloke, patiriančiame didėjančią nelegalią migraciją. Neseniai į Italijos Lampedūzos salą atvykę tūkstančiai prieglobsčio prašytojų iš Afrikos akivaizdžiai paskatino kuo greičiau įgyvendinti naująją politiką. Vienas tikslų – kad ES šalys veiktų išvien, jei staiga susidurtų su dideliu prieglobsčio prašytojų antplūdžiu, kaip atsitiko 2015–2016 m., kai atvyko šimtai tūkstančių migrantų, daugiausia nuo karo bėgusių sirų.
ES valstybių narių susitarimui reikėjo tik šalių daugumos pritarimo, tad Lenkijos ir Vengrijos pasipriešinimas susitarimo nesužlugdė.
Šios dvi šalys atvirai kritikavo pastangas priversti jas priimti migrantus arba už juos sumokėti. Lenkijos valdančioji dešinioji partija imigracijos klausimą pavertė svarbiausiu prieš šį mėnesį vyksiančius rinkimus ir tą pačią dieną rengia referendumą šiuo klausimu.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto trečiadienį dar kartą pasisakė prieš reformas. „Raginame Briuselį nedelsiant nutraukti šią migracijos politiką“, – pareiškė jis.
Pasipiktinimas dėl migracijos bus ryškus ir per dvi dienas vyksiantį ES lyderių viršūnių susitikimą, ketvirtadienį prasidėsiantį Ispanijos Granados mieste.
