Svarbiausi klausimai
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen kalbėjo, jog temų ir klausimų šioje sesijoje bus daug, bet pagrindinė tema ir kryptis – saugumo stiprinimas.
Bet šį pavasarį vyks ir prezidento rinkimai, po to vyks dar dveji – EP ir Seimo. Tad kai kurie abejoja, kad pavyks spręsti svarbiausius šalies klausimus. Ir pastebima, kad emocijos jau kaista.
„Ta karo tema, vienintelė karo tema. Panašu, kad kolegos konservatoriai apsisprendė su šia tema eiti į visus rinkimus“, – kalbėjo opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Blogiausius scenarijus valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis visuomenei pradėjo transliuoti pradėjo dar praėjusių metų pabaigoje.
Štai lapkritį jis kėlė klausimą – o kas bus kitas taikinys po Ukrainos.
„Mes turime nepamiršti, kad esame labai arti to“, – tada kalbėjo TS–LKD vadovas G. Landsbergis.
Tokie pareiškimai buvo sutikti dviprasmiškai. Dalis politikų sutiko, kad šalis privalo rengtis galimoms grėsmėms, bet stebėjosi, kodėl valdžia to nedaro.
Premjerė Ingrida Šimonytė, paklausta apie iš šalies net dabar emigruojančius žmones, perkančius būstus Vakaruose, ir apie galimybę užtikrinti, jog ši isterija yra sukelta ne dėl artėjančių rinkimų, atsakymą pateikė aiškų.
„Aš noriu jums pasakyti, kad klausimą apie tai, jog geopolitinė situacija yra pasikeitusi, kelia ne tik Lietuvos politikai ir ne politikai“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Pasakome, kad konfrontacija nereiškia, kad karas nėra neišvengiamas. Turėtume į ilgalaikę konfrontaciją žiūrėti kaip į antrąją Šaltojo karo versiją“, – praėjusią savaitę sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius Elegijus Paulavičius.
Opozicija yra įsitikinusi, kad konservatorių skleidžiamas karo nerimas turėtų jiems padėti per rinkimus.
„Tai yra vienas iš paveikiausių politinių būdų, ar priemonių sutelkti savo rėmėjus – išgąsdinti, įbauginti. Nerimo apimti žmonės paprastai ieško gelbėtojo, tvirtos rankos“, – svarstė opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Seime Gintautas Paluckas.
Be to, anot politikų, įbauginti visuomenė girdi tik vieną temą, tad už jos galima paslėpti kitas problemas.
„Labai gaila, kad dėl to kenčia investicinis klimatas valstybėje“, – apgailestavo opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.
Premjerė I. Šimonytė sako, kad apie pasikeitusių geopolitinę situaciją kalbą ir ekspertai, ir JAV prezidentas Joe Bidenas, ir neigia, kad karo temą aštrina dėl rinkimų.
„Aš tiesiog jau pačiame klausime matau, kad jūs bandote man užduoti atsakymą, tai aš sakau tikrai ne“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
Nepamirštos ir informacinės atakos
Žvalgybos ataskaitoje buvo kalbama ir apie Kremliaus informacines atakas.
„Informacinėmis atakomis siekiama skatinti vidaus nesutarimus, bei nepasitikėjimą. Taip pat pasėti baimę, kad kiti NATO sąjungininkai negintų Baltijos šalių konflikto atveju“, – praėjusią savaitę kalbėjo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius E. Paulavičius.
Bet kartais nereikia ir Kremliaus, kovo pradžioje diskusiją dėl Lenkijos kariuomenės prisidėjimo ginant Lietuvą pradėjo pati premjerė I. Šimonytė, pareiškusi, kad lenkai to daryti negalėtų, nes to nenumato įstatymai.
„Ne, nesutinku. Aš jokiu būdu nesakau, kad sąjungininkai negins. Sakau, kad mūsų sąjungininkai yra tokie patys politikai, kaip ir mes esame“, – sekmadienį Seime sakė premjerė I. Šimonytė.
Kariuomenės vadas atsakė, kad Lenkijos pagalba, ginant Lietuvą yra numatyta NATO planuose.
O Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas patikino, kad solidarumas agresijos atveju nėra kvestionuojamas.
Lenkijos atveju patys kaltino rinkimus
Prieš šią Seimo sesiją prezidentas Gitanas Nausėda politikus ragino greičiau priimti gynybai reikalingus sprendimus, o ne gąsdinti apokaliptiniais pareiškimais.
„Man nepriimtinos pastangos, kurios pastaruoju metu yra regimos tiesiog sukelti tam tikrą isteriją visuomenėje, arba sukelti tokią baimę, kad praktiškai paralyžiuojami žmonių darbai ir gyvenimas“, – savo poziciją dėstė prezidentas G. Nausėda.
Seimo opozicija mano, kad karo būgnų mušimas baigsis iš karto po rinkimų.
„Ir turbūt vėl blaiviai vertins situaciją, kaip, beje, atsitiko ir Latvijoje, Estijoje. Prieš rinkimus ten tos temos irgi buvo šiek tiek paeskaluotos. O dabar mes matome, kad situacija yra visiškai kitokia. Taip atsitiks ir pas mus“, – prognozavo Darbo partijos lyderis A. Mazuronis.
Lenkijoje prieš rinkimus irgi buvo nerimo dėl į Baltarusiją atsikrausčiusių „Wagner“ samdinių. Kartą tuometis Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad samdiniai jau pajudėjo link Suvalkų koridoriaus. Tad nors Lietuvos siena su Baltarusija yra kur kas ilgesnė, konservatoriai tiek pavojų nematė.
„Nereikia pamiršti labai svarbaus dalyko – Lenkija yra rinkimuose. Tad iš to išvadas jūs jau pasidarykite patys“, – praėjusių metų liepos pabaigoje ragino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
