Dėmesys į šią problemą vėl nukrypo po to, kai Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad Vengrija nepritars Ukrainos narystei ES, nes esą ši šalis yra per daug korumpuota. V. Orbanas kol kas blokuoja ir milijardinį finansinės paramos paketą Kyjivui. Plačiau apie tai skaitykite čia.
„ES paramos Ukrainai problemos dėl Vengrijos, ir Švedijos narystės NATO problemos dėl Turkijos atskleidė, kokios neįveikiamos kliūtys yra bendro sutarimo veikime, kai Rusija per savo klientus įgauna veto teisę. Ir nei ES, nei NATO neturi jokių rimtų instrumentų situaciją pakeisti“, – feisbuke rašė A. Januška.
Jo teigimu, NATO turi turėti atsarginį variantą – veikti per individualų NATO šalių pasiryžimą ar regioninę koaliciją su JAV.
„Ar NATO kolektyvinė gynyba, sutarties 5 straipsnis suveiks, jei Lietuva būtų užpulta Rusijos? Labai didelė tikimybė, kad taip. Maža tikimybė, kad ne. Bet verta pakalbėti ir apie tą mažą tikimybę, kuriai irgi reikia būti pasiruošus, nes, šiuo atveju, mažos tikimybės įvykis turėtų katastrofiškai blogas pasekmes. Toks galėtų būti trumpas atsakymas tiems, kas draudžia abejoti ir sako, kad Lietuva šiandien yra saugiausia per visą savo istoriją (neaišku, kodėl Prezidentas taip sako, ir tai yra klaida). Mano atmintis siekia 2004 m., kai Lietuva tapo NATO nare, ir tuo metu, bent aš, jaučiausi saugesnis nei 2023 metais“, – rašė diplomatas.
Jis akcentavo – NATO yra JAV.
„Jei JAV nuspręstų, kad tokia NATO (kur Turkija ar Vengrija gali tiek ilgai vilkinti JAV spendimą pakviesti į klubą Švediją) nebeturi prasmės, tėra našta, nes vis tiek už viską atsako JAV, tai NATO nebeliktų. Kad europinės NATO šalys ir Europa Amerikai nedaug ką prideda ir dažnai tėra galvos skausmas, galvoja būsimas kandidatas į JAV Prezidentus D. Trumpas. Kad abiejų pusių JAV senatoriai yra sunerimę dėl D. Trumpo požiūrio į NATO rodo ir tai, kad dar vasarą Senate buvo pateiktas teisės aktas, draudžiantis vienašališkai JAV prezidentui palikti NATO.
Tam bus reikalingas Senato patvirtinimas. Mes Lietuvoje galime prilyginti NATO sutartį Šventajam Raštui, ir visus abejojančius eretikus sodinti nusiraminimui, tačiau tai neturi jokios reikšmės D. Trumpui ir Rusijos atgrasymui“, – akcentavo A. Januška.
Laiko gali būti mažiau, nei mes galvojame
Jo teigimu, atgrasymo esmė turi būti pasiekta rezultatu, kai Kremlius suvoktų, kad okupuoti Lietuvos neapsimoka, nes bus prarasta daugiau, nei įgyta. Tai, pasak jo, turi pasiekti ne tiesiog ryžtas, o realūs pajėgumai ant žemės.
„Istorija su Švedijos naryste NATO leidžia turėti ir tokią nuomonę, kad šiandien NATO konsensusas yra paveiktas Rusijos, NATO atrodo gana bejėgiškai ir kol kas nerodo jokių galių, kad įveiktų Rusijos šalis-agentus. Bandykime įsivaizduoti, kaip šiandien jaučiasi švedai. Galime rasti argumentų, ar tiesiog tikėti, kad, Lietuvos užpuolimo atveju, konsensusas bus. Bet svarbiausia ne ką mes galvojame, o ką galvoja Putinas.
Jam gali atrodyti, kad NATO šalių vienybę jam jau pavyko sugriauti ir dar didesnes įtakas jis tikisi įgauti po kitų metų lapkričio JAV prezidento rinkimų. Jei naujasis JAV prezidentas suabejos NATO reikalingumu ir automatiškai nepatvirtins JAV įsipareigojimų Europos Rytų frontui, Kremliui atsivers naujos imperinės perspektyvos. Putinui gali atrodyti, kad jei ne Ukrainos pasipriešinimas, tai jam nebus geresnės progos išbandyti NATO per (jo manymu) kokią nors nereikšmingą geopolitiškai ir ekonomiškai NATO valstybę. O mums lieka tikėjimas ir darymas, kad Ukrainos pasipriešinimas virstų pergale, o atsižvelgiant į šių dienų realijas – bent nepralaimėjimu. Ir gali būti, kad mes neturime nei 5-7 metų, o teturime, kaip ir Ukraina, tik metus iki JAV prezidento rinkimų“, – rašė diplomatas.
Viena nepakankamo atsako Rusijos agresijai faktorių, pasak jo, – didesnės eskalacijos ir ypač branduolinės eskalacijos baimė.
„Dar yra sena ir bloga Vakarų dogma – prieš Rusiją kariauti yra katastrofiška, to reikia vengti visais būdais. Čia „kariavimas“ pagal rusišką naratyvą suprantamas ir kaip puolimas, ir kaip gynyba. Todėl dar ir dėl to nėra 100 procentų garantijos, kad jei Rusija užpultų ką nors iš NATO šalių, grasindama branduoliniu ginklu, kad NATO neprarastų bendro sutarimo gintis ir tada viskas priklausytų nuo JAV prezidento sprendimo“, – teigė A. Januška.
Signataro teigimu, Lietuva, ypač dėl „Kaliningrado koridoriaus“, yra pažeidžiama galimos lokalios hibridinės atakos/provokacijos, kuri gali būti gana skaudi Lietuvai, bet „nepakankama, kad visos NATO šalys greitai sutartų, jog reikia kolektyvinio atsako.“
„Ką mes atradome sau po Madrido ir Vilniaus, kad naujieji NATO gynybos planai pagaliau yra apie gynybą nuo pirmo centimetro. Reiškia anksčiau (kaip paaiškėjo net Lenkijos atveju) buvo planuojama atiduoti NATO teritoriją iki Varšuvos, o po to gintis ir atsiimti. Bet tai neprideda pasitikėjimo, ir reiktų atidžiai stebėti, kaip Lietuvos Prezidentui ir KAM ministrui sekasi tuos naujus planus įgyvendinti. Kur yra, koks progresas su oro policijos virsmu į oro gynybą, kur yra žadėtoji „Patriot“ rotacija? Jei Patriot sistema buvo reikalinga Vilniuje, siekiant apsaugoti NATO lyderius, tai ar ji nėra reikalinga, siekiant apsaugoti Lietuvos gyventojus?“, – svarstė A. Januška.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad NATO 5 straipsnis bendro veikimo neišskiria labiau nei individualios pagalbos, tad, anot diplomato, reikia pastangų, jog atskiros aljanso šalys narės ar jų aljansai pasiryžtų gintis, jei ir nebūtų bendro NATO visų valstybių konsensuso.
„Išvada paprasta.
Neprarasti tikėjimo NATO kolektyvine gynyba, bet neapsiriboti tuo.
Jei jau kuo reikia tikėti ir tikėjimą paremti darbais, tai į JAV ir į jos įsipareigojimą ginti mus savarankiškai, ir telkiant NATO partnerius prie savęs.
Visada užsienio politikoje veikti, kad kuo daugiau būti su JAV, nebijant, net jei tas prieštaraus ES politikai. Kaip, deja, neatsitiko pvz. balsuojant JT tautose dėl Izraelio ar Kubos“, – rašė signataras.
Prie Lietuvos gynybos „pririšti“, kaip tęsė A. Januška, be JAV ir Vokietijos reikėtų Lenkiją, Skandinavijos šalis.
„Kuo dažniau klausti Prezidento, kaip asmens, tiesiogiai atsakingo už pasiruošimą Lietuvos gynybai, kas veikiama šia linkme. Nes jei mes nereikalaujame, kodėl jis turi stengtis? Ypač kai jam rinkimai, o mums gera pramoga, perkeliant dėmesį (dėl dėmesio nuovargio?) nuo savo ir Ukrainos gynybos aktualumo“, – pridūrė A. Januška.
