Lietuva purtosi nuo griežtos JT kritikos: tegul tariasi su Lukašenka

„Šita kritika tęsiasi nuolatos, čia nėra kažkokie nauji dalykai“, – apie dar vieną kritikos iš JT bangą teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pastabų dėl migrantų apgręžimo politikos jau buvo tiek, kad ministrei A. Bilotatei lieka tik kartoti.

„Mūsų sienos yra uždarytos, mes tos pozicijos laikomės su Baltijos šalimis, taip pat su Lenkija“, – tvirtino ji.

Tokią poziciją JT atstovė, JT Pabėgėlių agentūros atstovė Annika Sandlund vėl kritikuoja. Anot jos, iš veido nustatyti pabėgėlis ar neteisėtas migrantas neįmanoma. Tad prašo Lietuvos įsileisti visus. Ir dar primena apie lietuvių geranoriškumą ukrainiečių atžvilgiu.

„Mes prašytume Lietuvos, kad žmonėms būtų leista patekti į teritoriją. Lietuvos pareigūnai turi atlikti savo darbą, jie kompetentingi, ir nustatyti, ar atėję individai yra pabėgėliai, ar migrantai, o po to jau yra skirtingų galimybių. Pripažinkime, iš veido negalima to nustatyti“, – pabrėžė JT atstovė.

© DELFI / Josvydas Elinskas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas LNK žinioms teigė, jog tai realiai reikštų visiškai atviras sienas.

„Ir kaštai, jau nekalbu apie infrastruktūrą, tai jie sau net tokių klausimų neužduoda. <...> Įsileidi ir jie iš čia gali važiuoti, kur nori. Nes apriboti jų judėjimo laisvės mes negalėsime. Tai iš principo reiškia atviras sienas“, – kalbėjo politikas.

Esą JT priekaištų žeria ne tuos pusei.

„Lietuva yra pasikreipusi į JT, prašydama skirti dėmesio būtent problemoms, vykstančioms Baltarusijoje. Nes ten režimas tuos žmones kažkaip surenka, organizuoja, juos stumia į pavojų jų gyvybei ir sveikatai“, – teigė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas turėjo pasiūlymą ir JT atstovei.

„Jau geriau važiuoti tai poniai pas A. Lukašenką ir su juo kalbėtis, kad jis nutrauktų šitą biznį su žmonių gabentojais. Prie ko čia Lietuva“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Aliaksandras Lukašenka

© Reuters / Scanpix

Lietuva ne tik neketina svarstyti JT prašymo, bet ruošiasi aptverti likusią sienos su Baltarusija dalį, kurioje šiuo metu tvoros nėra. Tai upės, ežerai, pelkėtos teritorijos. Iš viso apie 100 kilometrų.

„Pastaruoju metu fiksuojame nemažai valstybės sienos pažeidimų būtent Čepkelių rezervate“, – LNK žinioms sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.

Šiame ruože yra įrengtos tik vaizdo stebėjimo kameros. Tad neteisėtai per sieną prasmukę migrantai pasidarbavo akumuliatoriniais pjūklais – stulpus su kameros nupjovė ir dingo.

„Prieš porą savaičių buvo incidentas, kai pažeidėjai sunaikino mūsų infrastruktūrą, ji buvo sugadinta. Ir mūsų pareigūnai dėl landšafto ypatumų negalėjo gan greitai sureaguoti. Nes tai atsitiko pelkėse“, – aiškino R. Liubajevas.

Anot pasieniečių vado, kad fizinis barjeras pasiteisino geriausiai įrodo Latvijos pavyzdys. Kaimyninėje šalyje migrantų srautas esą persimetė būtent dėl to, kad latviai iki šiol jokios sienos su Baltarusija pasistatyti nesugebėjo.

Tiesa, pelkėtose teritorijose tokios tvoros kaip kituose ruožuose nebus. Tai techniškai sudėtinga ir ypač brangu. Be to, savo žodį turėtų tarti ir aplinkosaugininkai.

„Pirmas dalykas – mes dar turime likusios koncertinos, ten yra likučiai. Todėl dabar vertiname, kokie galėtų būti sprendimai, ją diegiant. Kokios tai būtų kainos ir kiti dalykai“, – planą atskleidė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

© DELFI / Josvydas Elinskas

„Kaip parodė fizinio barjero diegimo ir stebėjimo sistemų diegimo patirtis, tai labai daug kainuoja. Bendras poreikis, jeigu kalbėtume apie sieną ir su Rusija, ir su Baltarusija, būtų apie 10 milijonų eurų“, – skaičius įvardijo VSAT vadas R. Liubajevas.

Nutiesti 550 kilometrų tvoros su pjaunančia viela Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje kainavo 150 milijonų eurų.

„Europos Sąjunga (ES) nefinansuoja konkrečių tokių projektų kaip tvorų. Bet finansuoja infrastruktūrą sienos apsaugai. Tai pirmiausia yra stebėjimo sistemos, patrulio takas, kas šiuo metu yra diegiama“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Tad reikalingų 10 milijonų eurų tvoros pelkėtose pasienio teritorijose statyboms taip pat tektų ieškoti valstybės kišenėje. O netrukus ji gali patuštėti gali ir dėl privalomų europinių kvotų, perskirstant migrantus iš Pietų Europos.

Į Italiją, Graikiją Viduržemio jūra kasdien atplaukia tūkstančiai nelegalių migrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.

Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas LNK žinioms teigė, jog jau šį rudenį prasidės pokalbiai.

Preliminariais skaičiavimais Lietuvai tektų prisiimti apie 150 neteisėtai į Pietų Europą atvykusių migrantų. Jeigu atsisakys, tai turės susimokėti Europos Komisijai (EK) – po 20 tūkst. eurų už kiekvieną migrantą.

Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: